Daugiau kaip pusantro amžiaus siekianti Vilniaus metro istorija akivaizdžiai rodo, kad šalys, susigundžiusios įsitaisyti šią transporto sistemą, susiduria su milžiniška problema – niekuo nepagrįsta, stipri, nepaliaujama ir, galima sakyti, patologinė jos baimė. Paradoksalus dalykas: toji baimė – psichologinė problema – neretai būna gerokai stipresnė ir skaudesnė už daugelį techninių ir technologinių problemų, kylančių daugelyje pasaulio miestų, suskatusių tiesti metropoliteno linijas. Dar vienas paradoksas: toji baimė dar skaudesnė netgi už finansines problemas, galinčias kilti kiekvienam metro statytojui. Keisčiausia yra tai, kad tiek techninės, tiek finansinės problemos anksčiau ar vėliau išsprendžiamos, o štai psichologinės lydi (įtariu, kad lydės amžinai) visus būsimuosius metro statytojus, kur jie bepasiryžtų imtis šio darbo.
Kodėl?
Juk dažniausiai suprantama, kad metro – puikus, o dažnai – vienintelis sprendimas, galintis išgelbėti nuo transporto priemonių pertekliaus dūstančius pasaulio miestus. Ne mažiau akivaizdu, kad toji baimė yra nepagrįsta: metro veikla niekad nekėlė ir vargu ar kada nors kels kam nors realų pavojų, tačiau…
…Tačiau psichiatrai negailestingai tvirtina: žmones šiandien kamuoja pačios įvairiausios fobijos. Mūsų laimei, daugelis jų nėra patologinės: didžiąją tokių baimių dalį sudaro specifinės fobijos, tarp kurių bene reikšmingiausios – socialinės. Bene dažniausia jų pasireiškimo forma – ne liguista ko nors konkretaus baimė, o elementariausias neigiamas požiūris į menkiau pažįstamus reiškinius, kurį paprastai lydi susidūrimo su jais baimė. Tokių susidūrimų iš paskutiniųjų vengiama, o jeigu jie tampa neišvengiami, tai yra priimami su intensyviu nerimu ir kančia. Tikėtis tokiu atveju bent kiek racionalesnių žmogaus sprendimų – nerealu. Bet kuris psichologas pasakys: pagrindinis tokio liguisto nerimp simptomas – perdėtos pastangos išvengti bijomo dalyko.
Situaciją dar labiau komplikuoja ir tai, kad šiuolaikinis mokslas žino per 200 pačių įvairiausių fobijų, bet lietuviai ir čia sugebėjo pasižymėti – „sukūrė“ naują, pasaulio medikams dar nežinomą fobijos rūšį – metrofobiją. Jos veikiami mūsų tautiečiai tarsi iš kitų tautų folkloro prisiskolino aibę mitų bei legendų, turinčių kaip nors pateisinti tokių baimių teisėtumą. Iš visų įmanomų pašalių prisirankiojo “tvirtų“ ir „patikimų“ argumentų, galinčių pagrįsti jų nuomonę, kad šiuolaikinė (nors jai jau beveik 160 metų) susisiekimo priemonė Lietuvos sostinei nereikalinga, nes „visi žino, kad…“
Ir paaiškėja, kad mūsų metrofobiškasis fenomenas laikosi net ne ant trijų, o ant vieno vienintelio banginio, kurio vardas „Visižino“. Visi be jokių skaičiavimų, analizės ir kokių nors kitokių šiuolaikinių mokslinių argumentų žino, kad Vilnius per mažas, kad nebus metro būtinų keleivių srautų… Kad bilietai bus pernelyg brangūs ir niekas tuo metro nenorės važinėti. Ir nereikia čia jokių argumentų, nes mums, kolūkiečių vaikams ir baudžiauninkų anūkams, ir be jokių skaičiavimų viskas aišku…
Tačiau jei pagalvotume… Pavyzdžiui, kad ir apie tai, ką mes apie tąjį metro žinome? Jei būsime sąžiningi, galėsime pasakyti – nieko. Netgi tie, kas kartą kitą kur nors užsienyje tuo požeminiu traukinuku nubildėjo iš taško A į tašką B. Summa summarum: bendrais įspūdžiais ir prasidės, ir baigsis mūsų žinios.
Medikai fobijų kamuojamus pacientus bando gydyti. Ar galima gydyti sergančius metrofobija? Kai kuriuos, matyt, galima, tačiau jei liga ne pernelyg užleista. Beviltiškais laikytini ligoniai, kurie viską jau žino ir nieko daugiau žinoti nenori, jiems nepadės niekas. O štai tiems, kas dar įstengia perskaityti daugiau nei puslapį teksto ir dar sugeba kritiškai jį vertinti, siūlome tokį receptą: skaityti kuo daugiau straipsnių apie metropolitenus.
Pasaulis nedaug žino vaistų, patikimai veikiančių 100 proc. Nebus tokių vaistų ir nuo metrofobijos, tačiau kuo daugiau šalies piliečių atsikratys tos baimės, tuo greičiau ims iš savų baimių vaduotis politikai. Juolab, kad baimė būti neperrinktiems bus didesnė už metrofobiją. O metro projekto įgyvendinimas galėtų būti nuostabi reklama bet kurios partijos veiklai.
Saulius Šilokas
Pranešimą paskelbė: Juozas Zykus, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro”
Susisiekimo ministras Marius Skuodis spalio 7–8 dienomis Ženevoje (Šveicarija) dalyvaus Pasaulio ekonomikos forumo aukšto lygio renginyje, kuriame bus diskutuojama apie transporto jungčių ir susisiekimo Europoje gerinimą, inovacijų ir skaitmeninimo plėtrą bei tvarų vystymąsi. Pasaulio ekonomikos forume M. Skuodis pristatys Lietuvos susisiekimo sektorių ir patirtį, skatinant inovatyvių sprendimų transporto sektoriuje kūrimą ir plėtrą. Ministras dalyvaus tarptautinėse […]
Nepaisant sugriežtintų reikalavimų elektrinių paspirtukų vairuotojams, dėvėti apsaugines priemones šiems eismo dalyviams privaloma tik kai kuriais atvejais ir tik nepilnamečiams. Tuo tarpu šalies gyventojų nuomonė aiški: paspirtukininkai yra nedrausmingiausi eismo dalyviai, todėl šalmų dėvėjimas jiems turėtų būti privalomas. Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šią vasarą atliktos apklausos duomenimis, 78 proc. gyventojų pritaria siūlymui įvesti prievolę […]
Lietuvoje pradėjo veikti elektromobilių įkrovimo aikštelė su virš jos įrengta beveik 250 kW galios saulės elektrine, kuri per metus sugeneruos daugiau nei 200 000 kWh elektros energijos. Šalia Kauno įrengta saulės modulių stoginė yra didžiausia tiek mūsų šalyje, tiek kitose Baltijos valstybėse. Taip pat tai vienas pirmųjų tokio dydžio EV įkrovimo parkų, pritaikytų dideliam srautui […]
Orams sparčiai rudenėjant ir šviesiajam paros metui trumpėjant, draudimo ekspertai vairuotojus perspėja dėl dažnesnių susidūrimų keliuose su laukiniais gyvūnais. Istoriniai draudikų duomenys rodo, kad pasibaigus vasarai būtent spalio mėnuo išsiskiria nelaimių keliuose gausa, kai autoįvykis nutinka susidūrus su į kelio važiuojamąją dalį išbėgusiais gyvūnais. Žvelgiant į praėjusių metų bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenis, spalio mėnesį buvo […]
Tūkstančiai kvadratinių metrų stiklo ir daugiasluoksnių plokščių netrukus gerokai atnaujins Kauno oro uosto keleivių terminalo vaizdą. Spalio mėnesį pradedami montuoti terminalo abiejų naujųjų dalių fasadai. Įsibėgėjant terminalo plėtros projektui, esamas erdves išplės priestatai, kurie Kaune atvers galimybes aptarnauti daugiau skrydžių ir užtikrins daugiau patogumo keliaujantiesiems. „Kauno oro uostas yra svarbus ilgalaikei Lietuvos oro uostų (LTOU) […]
Transporto priemonių savininkams artėjantis šaltasis sezonas neretai reiškia ir automobilio išlaidų padidėjimą. Vairuotojai turi ne tik aktyviau rūpintis transporto priemonės priežiūra, bet ir skirti didesnį dėmesį degalų kokybei. Degalinių tinko atstovai atkreipia dėmesį, kad automobilių varikliai pastarąjį dešimtmetį sparčiai tobulėjo, pavyzdžiui, benzininiuose varikliuose įsitvirtino tiesioginio įpurškimo sistema, o degalų gamintojai ir tiekėjai, siekdami atitikti modernėjančių […]