Metinį transporto sektoriaus augimą lėmė didėjantis paslaugų eksportas į pagrindines rinkas

Metinį transporto sektoriaus augimą lėmė didėjantis paslaugų eksportas į pagrindines rinkas

Išankstiniais duomenimis, praėjusiais metais toliau augo Lietuvos transporto sektoriaus ekonominiai rodikliai. Transporto sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė (BPV) išaugo 8 proc., įmonių pajamos – 9 proc., taip pat didėjo sektoriaus įmonių ir darbuotojų skaičius. Didžiausią įtaką sektoriaus rezultatams turėjo 16,2 proc. išaugęs transporto paslaugų eksportas.

2019 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu, daugiau transporto paslaugų eksportuota į visas pagrindines Europos Sąjungos ir Rytų Europos eksporto rinkas – Vokietiją (+27 proc.), Rusiją (+6,7 proc.), Prancūziją (+34 proc.), Daniją (+16 proc.), Austriją (+31 proc.). Itin sparčiai augo transporto paslaugų eksportas į Italiją (+40 proc.). Sektoriaus plėtra į naujas rinkas, augimas esamose rinkose, naujų veiklų įgyvendinimas 9 proc. augino sektoriaus įmonių pajamas.

Palyginti su 2018 m., pernai krovinių vežimo sausumos transportu apimtys augo 3 proc., iš jų kelių transportu pervežta 6,7 proc. daugiau (95,1 mln. t), geležinkeliais – 2,8 proc. mažiau (55,2 mln. t). Geležinkeliais vežamų krovinių apimtis lėmė sumažėjęs tranzitas Klaipėdos (-8,5 proc.) ir Kaliningrado srities kryptimis (-13,9 proc.). Rusijos krovinių per metus sumažėjo 27 proc., tuo tarpu Ukrainos krovinių pervežta 107 proc. daugiau. Praėjusiais metais pradėta reguliariai vežti konteinerius iš Klaipėdos į Kijevą, buvo gabenami kroviniai iš Kinijos.

2019 m. krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale, palyginti su 2018 m., sumažėjo 0,8 proc. Klaipėdos uoste krauta 46,3 mln. t (-0,7 proc.), Būtingės terminale – 9,54 mln. t (-1,2 proc.) krovinių. Krovos augimą Klaipėdos uoste pristabdė pagrindinių krovinių – konteinerių, naftos produktų ir trąšų krovos mažėjimas. Uoste išaugo grūdų (+103 proc.), suskystintųjų dujų ir ro-ro krovinių (+4,6 proc) krova, padidėjusi 2018 m. atidarius naują laivybos liniją tarp Klaipėdos ir Treleborgo (Švedija). Apibendrinus 2019 m. rezultatus, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir toliau išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų pagal krovos apimtis, aplenkdamas Latvijos ir Estijos jūrų uostus.

Lietuvos oro uostams 2019-ieji buvo sėkmingi. Palyginti su 2018 m., Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose 2 proc. padaugėjo skrydžių, sulaukta 4 proc. daugiau keleivių. Iš viso aptarnauta daugiau kaip 6,5 mln. keleivių, iš jų vien Vilniaus oro uoste daugiau kaip 5 mln. Sostinės oro uosto istorijoje tai didžiausias keleivių srautas, kurį pavyko aptarnauti per vienerius metus. Didžiausią augimą pasiekė Kauno oro uostas, keleivių srautą padidinęs 15 proc. Populiariausios skrydžių šalys išlieka nepakitusios: 20 proc. visų keleivių iš Lietuvos skrenda į Jungtinę Karalystę, 10 proc. – į Vokietiją, 9 proc. – į Norvegiją. Krovinių krova šalies oro uostuose padidėjo 6,8 proc.

Pranešimą paskelbė: Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyrius, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
Crocs™ Monterey Wedge Womens Black 42,5
 
LORENZO 62-160-32 Black 38
 
Happy Socks Hamburger Multi 9000 36-40
 
Crocs™ Literide Modform Lace Mens Navy/White 47,5
 
ZAXY Talk Sandal Platform 17608 Nude 39

Rekomenduojame

Lietuvos paštas įspėja: beveik trečdalis siuntų iš užsienio atkeliauja su netinkamai nurodytais adresais

Lietuvos paštas įspėja: beveik trečdalis siuntų iš užsienio atkeliauja su netinkamai nurodytais adresais

Kasmet Lietuvą pasiekia milijonai siuntų iš užsienio, tačiau apie 30 proc. jų atkeliauja su netinkamai nurodytu gavėjo adresu – pavyzdžiui,  jis būna nepilnas, nurodyta neegzistuojanti gatvė ir pan. Dažniausiai tokie atvejai pasitaiko su siuntomis iš Kinijos – būtent iš šios šalies siuntų į Lietuvą atkeliauja daugiausiai. Remiantis Lietuvos pašto duomenimis, praėjusiais metais į Lietuvą iš […]

„Capitalica“ plėtos virš 100 mln. eurų dydžio žaliąjį logistikos NT fondą

„Capitalica“ plėtos virš 100 mln. eurų dydžio žaliąjį logistikos NT fondą

SBA grupės investicijų valdymo įmonė „Capitalica Asset Management“ steigia pirmąjį Baltijos šalyse logistikos nekilnojamojo turto (NT) fondą. Lietuvos bankas suteikė veiklos licenciją uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam investiciniam fondui „Capitalica Green Logistics Fund“, kuris investuos į jau pastatytus žaliosios koncepcijos logistikos centrus, esančius prie didžiųjų miestų bei pagrindinių transporto magistralių visame Baltijos regione. Steigiamo fondo […]

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas: būtina sparčiau gerinti tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygas

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas: būtina sparčiau gerinti tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygas

2021 m. vasario 24 d. pranešimas žiniasklaidai    Komitetas vykdo tęstinę parlamentinę kontrolę dėl kelių transporto vairuotojų darbo sąlygų ir socialinių garantijų. Seimas dar 2019 m. priėmė rezoliuciją „Dėl tolimųjų reisų vairuotojų socialinės padėties gerinimo“ – žengiami pirmieji žingsniai šio sektoriaus skaidrumui užtikrinti. Tačiau profesinių sąjungų atstovai tebevardija kylančias problemas tarp šio sektoriaus darbuotojų ir […]

„Scania“ turi naują vadovą

„Scania“ turi naują vadovą

Švedijos sunkiojo transporto gamintojos „Scania“ valdyba naujuoju „Scania“ generaliniu direktoriumi ir prezidentu paskyrė Christianą Leviną. Jis pakeis iki šiol „Scania“ vadovavusį Henriką Henrikssoną. C. Levinas  perims įmonės vairą nuo 2021 m. gegužės 1 d. C. Šiuo metu jis yra „Volkswagen“ valdomos komercinių transporto priemonių grupės „Traton SE“ („Traton Group“), kuriai priklauso „Scania“, valdybos narys ir […]