Magistralėje Vilnius–Kaunas įrengta požeminė pervaža ties Strošiūnais išaugo į didelį infrastruktūros objektą – dėl galimai padarytos žalos valstybei kreiptasi į Generalinę prokuratūrą

Magistralėje Vilnius–Kaunas įrengta požeminė pervaža ties Strošiūnais išaugo į didelį infrastruktūros objektą – dėl galimai padarytos žalos valstybei kreiptasi į Generalinę prokuratūrą

Magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda netoli Elektrėnų įrengto Strošiūnų tunelio statybų aplinkybes tyrę Susisiekimo ministerijos auditoriai nustatė, kad 2017 m. suplanuota nedidelė požeminė perėja ir pervaža dėl galimai nepagrįstų sprendimų per porą metų išaugo į didelį infrastruktūros objektą – stambių gabaritų technikai pritaikytą tunelį su jungiamaisiais keliais ir žiedinėmis sankryžomis. Stipriai pabrangus objekto statybai, dėl nustatytų pažeidimų ir galimai padarytos žalos valstybei Susisiekimo ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. 

„Auditas parodė, kad dėl neatliktos kaštų ir naudos analizės bei ekonomiškai nepagrįstų sprendimų, galimai veikiant įvairiems interesams, Strošiūnų tunelio kelyje Vilnius–Kaunas statybos projekto vertė galėjo išaugti apie 3 mln. eurų. Tunelis, iš pradžių planuotas kaip požeminė pervaža, tapo ne tik 2 metrais aukštesnis, bet ir „apaugo“ jungiamaisiais keliais ir žiedinėmis sankryžomis, nors  dviejų lygių  sankryža čia negalima. Dėl galimai padarytos žalos valstybei ir abejotinos naudos visuomenei atlikto audito medžiaga perduota teisėsaugos institucijoms“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. 

Po Susisiekimo ministerijos kreipimosi Generalinė prokuratūra pavedė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai įvertinti pateiktą informaciją ir nuspręsti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. 

Sprendimas įrengti Strošiūnų tunelį (požeminę pervažą) priimtas 2017–2018 metais, rengiant techninį projektą ir gavus fizinių asmenų – šalia magistralės esančio Strošiūnų kaimo gyventojų – prašymus. Pirminiame variante tunelis buvo planuotas transportui iki 2,5 m aukščio, bendras važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų tako plotis – 4 m. Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) svarstant projektavimo klausimus, buvo priimtas sprendimas tunelį perkelti į kitą vietą ir jį įrengti didesnių matmenų, pritaikant ūkio technikai – 4,5 m aukščio ir tokio paties pločio. 

Audito metu nustatyta, kad pradiniam projektui pakeisti galimai turėjo įtakos 2018 m. Strošiūnuose esančio kartodromo vadovo prašymas įrengti jungiamuosius kelius. Vėliau šiame objekte buvo papildomai suprojektuoti ne tik jungiamieji keliai, bet ir dvi žiedinės sankryžos. Taip galimai buvo pažeistos viešųjų pirkimų procedūros, nes pagal pradinę projektavimo techninę užduotį nei jungiamųjų kelių, nei žiedinių sankryžų neturėjo būti. 

Be to, dviejų lygių sankryžos ties Strošiūnais įrengimas pažeidė ir Kelių techninio reglamento nuostatą, kad sankryžos turi būti įrengiamos ne mažesniu nei 5 km atstumu. Kitos artimiausios skirtingų lygių sankryžos yra už 2,6 ir 3,8 km. 

Tiek projektavimo, tiek rangos sutarčių vykdymo metu buvo atliekami pakeitimai, kurie didino šių sutarčių vertes. Vykdant rangos sutartį iki šiol pasirašyta net 19 susitarimų (34 pakeitimai) dėl papildomų darbų, kuriuos atliekant dėl vienų ar kitų priežasčių teko keisti techninio projekto sprendinius, todėl kyla abejonių dėl jo parengimo kokybės.

Audito išvadose teigiama, kad techniniai sprendiniai dėl Strošiūnų tunelio matmenų pakeitimo ir tunelio perkėlimo bei jungiamųjų kelių su žiedinėmis sankryžomis įrengimo priimti galimai keliolikos asmenų naudai, nesant skaičiavimais pagrįstų įrodymų dėl jų reikalingumo ir atsiperkamumo bei pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo ir Kelių techninio reglamento reikalavimus, todėl neekonomiškai ir neefektyviai panaudotos valstybės biudžeto lėšos, o apie 3 mln. eurų didesnė, nei planuota, investicijų vertė traktuotina kaip žala. 

Pagal rangos sutartį Strošiūnų tunelio įrengimo vertė kartu su jungiamaisiais keliais yra 5,2 mln. eurų, iš jų iki 2021 m. birželio mėn. atliktų darbų dokumentais įforminta už beveik 5,1 mln. eurų. 

Ministerija tikisi, kad teisėsaugos institucijos nustatys tikrąją situaciją ir įvertins, ar visi sprendimus priėmę asmenys tinkamai atliko pareigas ir veikė teisėtai. Siekdama išvengti panašių situacijų ateityje, ministerija taip pat įpareigojo LAKD visiems nuo šiol planuojamiems ir statomiems tiltams, tuneliams bei viadukams atlikti kaštų naudos analizes ir jas skelbti viešai.

Pranešimą paskelbė: Vaiva Grigaitienė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
5 kelio dangos pavojai: kaip saugiai pasiekti kelionės tikslą sudėtingiausiomis eismo sąlygomis

5 kelio dangos pavojai: kaip saugiai pasiekti kelionės tikslą sudėtingiausiomis eismo sąlygomis

Artėjant žiemai, vairavimas tampa iššūkiu net ir patyrusiems vairuotojams – tai patvirtina ir kelių eismo įvykių statistika. Vis dėlto, pavojingų atsitikimų bei skaudžių nelaimių dažnu atveju galima išvengti – tereikia susikaupti, atkreipti dėmesį į kelio dangos būklę ir žinoti, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Ekspertai detaliai pasakoja apie dažniausius kelio dangos tipus žiemą, pataria […]

5 kelio dangos pavojai: kaip saugiai pasiekti kelionės tikslą sudėtingiausiomis eismo sąlygomis

5 kelio dangos pavojai: kaip saugiai pasiekti kelionės tikslą sudėtingiausiomis eismo sąlygomis

Artėjant žiemai, vairavimas tampa iššūkiu net ir patyrusiems vairuotojams – tai patvirtina ir kelių eismo įvykių statistika. Vis dėlto, pavojingų atsitikimų bei skaudžių nelaimių dažnu atveju galima išvengti – tereikia susikaupti, atkreipti dėmesį į kelio dangos būklę ir žinoti, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Ekspertai detaliai pasakoja apie dažniausius kelio dangos tipus žiemą, pataria […]

Visuomenė palankiau vertina Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos skaidrumą

Visuomenė palankiau vertina Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos skaidrumą

Per pastaruosius metus pagerėjo Lietuvos gyventojų nuomonė apie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų skaidrumą. Beveik pusė šalies gyventojų (43 proc.) ministerijos veiklą vertina kaip skaidrią arba greičiau skaidrią – tai kone dešimtadaliu daugiau nei 2021 m., rodo tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų spalį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Susisiekimo ministerijos tikslas – skaidri, […]

„CoInvest Capital“ investuoja į amortizatorių diagnostikos įrangos kūrėjus „LABA7“

„CoInvest Capital“ investuoja į amortizatorių diagnostikos įrangos kūrėjus „LABA7“

Rizikos kapitalo fondas „Coinvest Capital“ kartu su Lietuvos verslo angelų tinklo LitBAN nariais į Lietuvoje įkurtą amortizatorių diagnostikos įrangos kūrimo ir gamybos bendrovę „LABA7“ investuoja 640 tūkst. eurų. „LABA7“ per trumpą savo gyvavimo laiką jau spėjo patekti tarp 3-jų geriausių amortizatorių testavimo bei aptarnavimo įrangos gamintojų pasaulyje. Investicija bus skirta toliau plėsti savo veiklą auginant […]

Eismo pokyčiai vykdant A. Meškinio tilto rekonstrukciją Kaune

Eismo pokyčiai vykdant A. Meškinio tilto rekonstrukciją Kaune

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) informuoja, kad įgyvendinant magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km esančio vidurinio A. Meškinio (Kleboniškio) tilto per Nerį rekonstravimo darbus, nuo šių metų lapkričio 21 d. bus ribojamas eismas: į Vilnių eismas vyks kairiuoju tiltu, dviem juostom, kurios bus susiaurintos. Į Klaipėdą eismas […]

Sostinės Naujamiestyje baigiami T. Ševčenkos gatvės atnaujinimo darbai

Sostinės Naujamiestyje baigiami T. Ševčenkos gatvės atnaujinimo darbai

Taraso Ševčenkos gatvės atnaujinimas sparčiai artėja prie pabaigos. Savivaldybės įmonė „Grinda“ užbaigė trečiąjį gatvės pertvarkymo etapą nuo Vytenio iki Birželio 23-iosios gatvės. 200 metrų ruože sutvarkyti pėsčiųjų takai ir įvažiavimai į kiemus, įrengtos 39 papildomos automobilių stovėjimo vietos, rekonstruota T. Ševčenkos ir Vytenio gatvių sankryža, kurioje eismas jau kurį laiką vyksta žiedu. „Atnaujinus T. Ševčenkos […]