Magistralėje Vilnius–Kaunas įrengta požeminė pervaža ties Strošiūnais išaugo į didelį infrastruktūros objektą – dėl galimai padarytos žalos valstybei kreiptasi į Generalinę prokuratūrą

Magistralėje Vilnius–Kaunas įrengta požeminė pervaža ties Strošiūnais išaugo į didelį infrastruktūros objektą – dėl galimai padarytos žalos valstybei kreiptasi į Generalinę prokuratūrą

Magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda netoli Elektrėnų įrengto Strošiūnų tunelio statybų aplinkybes tyrę Susisiekimo ministerijos auditoriai nustatė, kad 2017 m. suplanuota nedidelė požeminė perėja ir pervaža dėl galimai nepagrįstų sprendimų per porą metų išaugo į didelį infrastruktūros objektą – stambių gabaritų technikai pritaikytą tunelį su jungiamaisiais keliais ir žiedinėmis sankryžomis. Stipriai pabrangus objekto statybai, dėl nustatytų pažeidimų ir galimai padarytos žalos valstybei Susisiekimo ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. 

„Auditas parodė, kad dėl neatliktos kaštų ir naudos analizės bei ekonomiškai nepagrįstų sprendimų, galimai veikiant įvairiems interesams, Strošiūnų tunelio kelyje Vilnius–Kaunas statybos projekto vertė galėjo išaugti apie 3 mln. eurų. Tunelis, iš pradžių planuotas kaip požeminė pervaža, tapo ne tik 2 metrais aukštesnis, bet ir „apaugo“ jungiamaisiais keliais ir žiedinėmis sankryžomis, nors  dviejų lygių  sankryža čia negalima. Dėl galimai padarytos žalos valstybei ir abejotinos naudos visuomenei atlikto audito medžiaga perduota teisėsaugos institucijoms“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. 

Po Susisiekimo ministerijos kreipimosi Generalinė prokuratūra pavedė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai įvertinti pateiktą informaciją ir nuspręsti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. 

Sprendimas įrengti Strošiūnų tunelį (požeminę pervažą) priimtas 2017–2018 metais, rengiant techninį projektą ir gavus fizinių asmenų – šalia magistralės esančio Strošiūnų kaimo gyventojų – prašymus. Pirminiame variante tunelis buvo planuotas transportui iki 2,5 m aukščio, bendras važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų tako plotis – 4 m. Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) svarstant projektavimo klausimus, buvo priimtas sprendimas tunelį perkelti į kitą vietą ir jį įrengti didesnių matmenų, pritaikant ūkio technikai – 4,5 m aukščio ir tokio paties pločio. 

Audito metu nustatyta, kad pradiniam projektui pakeisti galimai turėjo įtakos 2018 m. Strošiūnuose esančio kartodromo vadovo prašymas įrengti jungiamuosius kelius. Vėliau šiame objekte buvo papildomai suprojektuoti ne tik jungiamieji keliai, bet ir dvi žiedinės sankryžos. Taip galimai buvo pažeistos viešųjų pirkimų procedūros, nes pagal pradinę projektavimo techninę užduotį nei jungiamųjų kelių, nei žiedinių sankryžų neturėjo būti. 

Be to, dviejų lygių sankryžos ties Strošiūnais įrengimas pažeidė ir Kelių techninio reglamento nuostatą, kad sankryžos turi būti įrengiamos ne mažesniu nei 5 km atstumu. Kitos artimiausios skirtingų lygių sankryžos yra už 2,6 ir 3,8 km. 

Tiek projektavimo, tiek rangos sutarčių vykdymo metu buvo atliekami pakeitimai, kurie didino šių sutarčių vertes. Vykdant rangos sutartį iki šiol pasirašyta net 19 susitarimų (34 pakeitimai) dėl papildomų darbų, kuriuos atliekant dėl vienų ar kitų priežasčių teko keisti techninio projekto sprendinius, todėl kyla abejonių dėl jo parengimo kokybės.

Audito išvadose teigiama, kad techniniai sprendiniai dėl Strošiūnų tunelio matmenų pakeitimo ir tunelio perkėlimo bei jungiamųjų kelių su žiedinėmis sankryžomis įrengimo priimti galimai keliolikos asmenų naudai, nesant skaičiavimais pagrįstų įrodymų dėl jų reikalingumo ir atsiperkamumo bei pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo ir Kelių techninio reglamento reikalavimus, todėl neekonomiškai ir neefektyviai panaudotos valstybės biudžeto lėšos, o apie 3 mln. eurų didesnė, nei planuota, investicijų vertė traktuotina kaip žala. 

Pagal rangos sutartį Strošiūnų tunelio įrengimo vertė kartu su jungiamaisiais keliais yra 5,2 mln. eurų, iš jų iki 2021 m. birželio mėn. atliktų darbų dokumentais įforminta už beveik 5,1 mln. eurų. 

Ministerija tikisi, kad teisėsaugos institucijos nustatys tikrąją situaciją ir įvertins, ar visi sprendimus priėmę asmenys tinkamai atliko pareigas ir veikė teisėtai. Siekdama išvengti panašių situacijų ateityje, ministerija taip pat įpareigojo LAKD visiems nuo šiol planuojamiems ir statomiems tiltams, tuneliams bei viadukams atlikti kaštų naudos analizes ir jas skelbti viešai.

Pranešimą paskelbė: Vaiva Grigaitienė, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Rekomenduojame

DPF filtro valymas – tik su specialistais

DPF filtro valymas – tik su specialistais

Gamintojai kurdami mašiną kiekvieną jos dalį pasirenka labai atsakingai. Tik jų visuma gali užtikrinti, kad transporto priemonė funkcionuos tinkamai. Keista, kad naudodamiesi mašinomis savininkai išima dalis, kurios jiems atrodo nereikalingos, galiausiai, sertifikuotas, konkrečiai pritaikytas – keičia kitomis, dažnai pigesnėmis, kurios gaminamos iš visai kitokių medžiagų nei originalas. Tai dažniausiai ne tik trumpina transporto priemonės funkcionalumą, […]

Ministerija siūlo tikrinti subrangovus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms atliekant viešuosius pirkimus

Ministerija siūlo tikrinti subrangovus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms atliekant viešuosius pirkimus

Susisiekimo ministerija, siekdama padidinti viešųjų pirkimų proceso efektyvumą ir skaidrumą, atkreipia dėmesį į būtinybę plėsti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ketinamų sudaryti sandorių patikrą ir numatyti galimybę patikrinti ne tik sandorio šalį, bet ir subrangovus. „Vykdant ministerijos valdomų įmonių ketinamų sudaryti sandorių patikrą, pasitaiko situacijų, kai riziką nacionalinio saugumo interesams kelia ne kita sandorio šalis, […]

Keičiantis Kelių eismo taisyklėms, transporto priemonių nebus galima statyti įvažiavimų į teritorijas sankirtose ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jų

Keičiantis Kelių eismo taisyklėms, transporto priemonių nebus galima statyti įvažiavimų į teritorijas sankirtose ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jų

Nuo Naujųjų metų įsigalios dalis Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų, todėl Susisiekimo ministerija kviečia vairuotojus iš anksto pasiruošti būsimiems pokyčiams. Eismo dalyviai raginami atkreipti dėmesį, kad nuo sausio 1 d. bus draudžiama stovėti gatvės ir įvažiavimo į  teritoriją sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos – taip siekiama užtikrinti eismo saugumą ir sudaryti […]

Paleidžiamas eismas Lentvario tuneliu

Paleidžiamas eismas Lentvario tuneliu

Gruodžio 1 d., 13 val. vyks eismo paleidimo per Lentvario tunelį po geležinkelio pervaža simbolinis renginys. Dalyvauja susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, Trakų rajono meras Andrius Šatevičius, AB „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius ir rangovų atstovai. Lentvario geležinkelio pervažos rekonstrukcijos ir tunelio valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. […]

Valstybinės reikšmės keliuose veikia dar 56 vidutinio greičio matavimo sistemos

Valstybinės reikšmės keliuose veikia dar 56 vidutinio greičio matavimo sistemos

Valstybinės reikšmės keliuose veikia dar 56 vidutinio greičio matavimo sistemos (toliau – VGMS). Iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 162 vidutinio greičio matuokliai 81 kelio ruože ir 70 momentinio greičio matuoklių, išdėstytų pavojinguose taškuose. Šie matuokliai fiksuoja greičio pažeidimus, kelių mokesčio sumokėjimo, techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą.  Planuojama, kad  kitais metais […]

Užburtas elektromobilių ratas: išeiti iš jo gali padėti ir verslas

Užburtas elektromobilių ratas: išeiti iš jo gali padėti ir verslas

Nepaisant skiriamos paramos už tradicinio automobilio iškeitimą į elektrinį, Lietuvoje šios aplinkai draugiškos transporto priemonės vis dar išlieka gan retas reiškinys. Vienas pagrindinių stabdžių –nepakankamai išplėtotas įkrovimo tinklas. Nors valstybė žada tinklą plėsti, iš užburto rato padėti ištrūkti gali ir verslo iniciatyvos. Lietuva yra trečia mažiausią elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą turinti šalis tarp 27 Europos […]