M. Skuodis: Tarptautinio Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo sovietinis pastatas nesuderinamas su keleivių aptarnavimo ir modernaus oro uosto poreikiais

M. Skuodis: Tarptautinio Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo sovietinis pastatas nesuderinamas su keleivių aptarnavimo ir modernaus oro uosto poreikiais

Susisiekimo ministras Marius Skuodis siūlo sparčiau atnaujinti ir plėtoti Vilniaus oro uosto terminalus, apsisprendžiant ir atsisakant beveik 70 metų senumo ir nemažų išlaikymo kaštų reikalaujančio oro uosto atvykimo terminalo senojo pastato. Okupacinę stalinizmo epochą menantį, pagal Rusijos oro uostų pavyzdžius statytą pastatą ministras siūlo keisti nauju, atvykstančius keleivius pasitiksiančiu šiuolaikišku, patogiu ir erdviu terminalu.

„Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo senas pastatas, kuriam netrukus bus 67-eri metai, nereprezentuoja modernios, šiuolaikiškos Lietuvos. Be to, jis nepatogus keleiviams, apsunkina naujų oro uosto terminalų plėtrą, pastato būklė – kaip sunkaus ligonio. Augant keleivių srautams oro uoste, svarbu keleiviams užtikrinti patogias, šiuolaikinius standartus atitinkančias aptarnavimo sąlygas. Turime apsispręsti, kokią oro uosto atvykimo terminalo perspektyvą renkamės – saugome stalinizmo laikus menantį seną pastatą ar kuriame modernius šalies oro vartus“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.

Pasak ministro, pernai Vilniaus oro uostas aptarnavo 1,3 mln. keleivių, prieš pandemiją skaičiai buvo dar keliskart didesni, todėl ne mažiau svarbus oro uosto įvaizdis – pirmasis įspūdis, kurį patiria į Lietuvą atskrendantys svečiai.

Šis atvykimo pastatas ne tik morališkai pasenęs ir atspindi senąjį sovietinį, stalininį ampyro stilių, jo išlaikymas ir remontas reikalauja nemažų kaštų: griūvančių laiptų, stogo ir fasado remontui šiemet reikės daugiau nei 1 mln. eurų, dar po 100–200 tūkst. eurų priežiūrai ir tvarkymui skiriama kasmet.

Sovietų Sąjungos architektų suprojektuotas oro uosto pastatas – viena iš ideologijos sklaidos formų, po Antrojo pasaulinio karo sparčiai pradėjusi plisti ne tik Rusijoje, bet ir sovietų okupuotose šalyse. Tuo laikotarpiu kilo Lenkijos kultūros ir mokslo rūmai Varšuvoje, Latvijos mokslo akademijos pastatas Rygoje. Pastatais buvo siekiama perteikti sovietinės valdžios didybę. Rengiant senojo oro uosto pastato projektą, Vilnius buvo numatytas kaip viena iš galutinių Sovietų Sąjungos stotelių ir nebuvo planuojami didesni keleivių srautai.

Šis pastatas nėra unikalus, analogiško stiliaus oro uostai pastatyti Rusijos Kolcovo, Chabarovsko, Čitos (Kadala) miestuose.

Ministro teigimu, oro uostas pirmiausia yra funkcija. Šiuo metu esančios saugomo pastato kolonos, laikančiosios sienos ir kiti konstruktyvai neleidžia efektyviai organizuoti normalių bagažo pasiėmimo ir keleivių pasitikimo funkcijų. Pavyzdžiui, iš pirmajame aukšte esančių 2000 kv. m didžiausia atvira erdvė, nesuskaidyta kolonomis, pertvaromis ar panašiomis konstrukcijomis, – 150 kv. m. Tai visiškai nesuderinama su esamų keleivių srautų poreikiais ir šiuolaikiniais standartais, padedančiais gerinti praeinamumą, bagažo srautų organizavimą. Dabar oro uostai keleivius pasitinka atvirais ir erdviais terminalais.

„Seno pastato integravimas ir bandymas pritaikyti aktualiems poreikiams projekto kainą paprastai išaugina nuo 1,5 iki 2 kartų. Todėl svarstant šį klausimą svarbu adekvačiai pasverti, ką saugome ir kodėl“, – tvirtina ministras.

Artimiausiu metu M. Skuodis inicijuos susitikimus ir diskusijas su Kultūros ministerija, paveldo apsaugos institucijomis, architektais, projektuotojais, miesto valdžia.

Dabartinis centrinis Vilniaus oro uosto pastatas baigtas statyti 1954 m. spalio 4 d., 1984 m. buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Svarstymai dėl šio pastato ateities perspektyvų ne vienus metus kėlė nemažai diskusijų ir ginčų.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
EMU Australia Magical Unicorn Walker Pale Pink 18M+
 
ALTERCORE 552 Black 37
 
Laundry Soap Méga Propre Audinių skalbiklis, 1000ml
 
REIMA Kuhmoinen Pale Rose 86
 
REIMA Tukeva Black 39

Rekomenduojame

Lietuvių elektromobilumo kompanija „Inbalance“ pritraukė 1,5 mln. eurų investiciją plėtrai Europoje

Lietuvių elektromobilumo kompanija „Inbalance“ pritraukė 1,5 mln. eurų investiciją plėtrai Europoje

Išmanias elektromobilių įkrovimo stoteles kurianti ir valdanti kompanija „Inbalance“ antruoju investiciniu raundu pritraukė 1,5 mln. eur investiciją. Prie esamų investuotojų – fondų „Contrarian Ventures“ ir „Coinvest Capital“, pirmojo lietuviško vienaragio „Vinted“ bendraįkūrėjo Manto Mikucko ir verslo angelo Ernesto Petkevičiaus, kartu su šiuo investiciniu raundu prisijungia du nauji privatūs investuotojai – Tomas Dirvonskas ir Paulius Šarka. […]

Vilkikų vairuotojų krizę gali pagilinti drastiškai pabrangę jų mokymai

Vilkikų vairuotojų krizę gali pagilinti drastiškai pabrangę jų mokymai

Tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo krizę gali pagilinti už švietimą atsakingų valdininkų sprendimai, dėl kurių profesionalių vairuotojų privalomi mokymai gali gerokai brangti ir ilgėti. Tokį nuogąstavimą išreiškė Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA), reaguodamas į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą teisės akto projektą dėl profesionalių vairuotojų 95 kodo kompetencijos įgijimo ir kėlimo. Verslo atstovai atkreipia […]

Eismoinfo.lt pradeda dirbti žiemos ritmu

Eismoinfo.lt pradeda dirbti žiemos ritmu

Nuo spalio 15 dienos VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) Informacijos skyriaus operatoriai pradeda dirbti žiemos ritmu ir daugiausia dėmesio skirs kelių būklės stebėsenai ir operatyviam vairuotojų informavimui apie rudenį ir žiemą dažnai besikeičiančias eismo sąlygas. Pranešimai apie kelių būklę ir eismo sąlygas svetainėje eismoinfo.lt bus skelbiami mažiausiai du kartus per parą […]

Esama Lietuvos kelių būklė netenkina – Seimui svarstyti teikiami Susisiekimo ministerijos siūlomi pokyčiai

Esama Lietuvos kelių būklė netenkina – Seimui svarstyti teikiami Susisiekimo ministerijos siūlomi pokyčiai

Susisiekimo ministerija siūlo jau nuo ateinančių metų keliams finansuoti taikyti naują, aiškesniais kriterijais ir ilgalaikiu planavimu pagrįstą finansavimo sistemą. Tai numatyta Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų administravimo sistemos pertvarkoje, kuriai jau pritarė Vyriausybė ir šiandien ji teikiama svarstyti Seimui.   Lietuva užimą antrą vietą Europos Sąjungoje pagal bendrą kelių ilgį, tenkantį vienam gyventojui. […]

6 priežastys kodėl oro uostas yra geriausia vieta dirbti

6 priežastys kodėl oro uostas yra geriausia vieta dirbti

Aviacija yra viena nedaugelio industrijų, gebančių sužavėti bei sudominti kone kiekvieną. Tikriausiai todėl daugybė talentingų įvairių sričių specialistų savo karjerą susieja būtent su šia sritimi. Daugiau nei 30 metų aviacijos srityje dirbantis Kjell Mathisen, antžeminių paslaugų teikėjo „Aviator“ korporatyvinių mokymų vadovas, tuo įsitikino ne kartą. Aviacijos įmonių grupei „Avia Solutions Group“ priklausančioje įmonėje dirbantis patyręs […]

Ateinančiais metais Lietuvą ir Kazachstaną turėtų sujungti reguliarūs tiesioginiai skrydžiai

Ateinančiais metais Lietuvą ir Kazachstaną turėtų sujungti reguliarūs tiesioginiai skrydžiai

Jau ateinančiais metais rengiamasi pradėti reguliarius skrydžius tarp Lietuvos ir Kazachstano – tai numatyta abiejų šalių ketinimų protokole, kuris buvo pasirašytas spalio 12 d. Kazachstano sostinėje Nur Sultane Lietuvos delegacijos vizito metu. Tiesioginiai skrydžiai numatomi maršrutais Vilnius–Nur Sultanas–Vilnius ir Vilnius–Almata–Vilnius. „Dėliojant ir pildant skrydžių žemėlapį iš Lietuvos, Kazachstanas dėl jo ekonominių ryšių su Lietuva yra […]