Jūsų Ekscelencija Lenkijos Respublikos Prezidente, brangus Karoli,
Gerbiami ceremonijos dalyviai,
šiandien mes dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą istorinei dviejų tautų, Lietuvos ir Lenkijos, partnerystei.
Lygiai prieš 234 metus mūsų protėviai, įkvėpti Gegužės 3-iosios Konstitucijos dvasios, priėmė Abiejų Tautų tarpusavio įžadą. Per amžius šis teisės aktas išliko lietuvių ir lenkų gebėjimo rasti bendrą kalbą esminiais bendrabūvio klausimais simboliu.
Džiaugiuosi, kad nuo šiol spalio 20-oji bus pažymėta ir dar vienu reikšmingu įvykiu – modernaus, rekonstruoto greitkelio „Via Baltica“, sujungusio Lietuvą ir Lenkiją, inauguracija.
Šiandienos šventinė ceremonija užbaigia ne vienerius metus abipus sienos vykusius intensyvius darbus. Tiek Lietuva, tiek Lenkija investavo tikrai daug lėšų, laiko ir pastangų, kad nutiestų aukščiausios kokybės transporto arteriją. Ir man didelė garbė šiandien kartu su Lenkijos Prezidentu, mano artimu bičiuliu Karoliu Nawrockiu, liudyti, kaip ilgametė bendra svajonė pagaliau tapo realybe.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, „Via Baltica“ daugybei lietuvių tapo vartais į pasaulį. Šis kelias simbolizavo laisvę, klestėjimą ir saugumą. Ir iki šiol „Via Baltica“ Lietuvoje atlieka nepaprastai reikšmingą ekonominį, prekybinį ir logistinį vaidmenį – ji sujungia Lietuvą ir Baltijos valstybes su bendra Europos rinka.
Nėra abejonių, kad artimiausiu metu „Via Baltica“ reikšmė tik dar labiau augs. Tai yra vienas iš prioritetinių Trijų jūrų iniciatyvos projektų, jungiančių Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų šalis. „Via Baltica“ jau tapo įkvėpimo šaltiniu kitai didžiulei transporto arterijai – „Via Carpatia“, kuri sujungs regiono šalis nuo Lietuvos iki Graikijos, toliau stiprindama Europos šiaurės–pietų jungtis.
Itin svarbų vaidmenį „Via Baltica“ atlieka šiandienos geopolitinių iššūkių kontekste. Lietuva ir Lenkija, kaip ir kitos Baltijos šalys, itin rimtai žiūri į savo saugumą bei tikrai daug investuoja į gynybą. Kartu mes dalijamės atsakomybe saugoti Europos Sąjungos ir NATO rytines sienas. Modernizuota „Via Baltica“, kaip strateginis viso Europos kelių tinklo koridorius, reikšmingai pasitarnaus šiam tikslui stiprindama karinį judumą.
„Via Baltica“ rekonstrukcijos reikšmę Europai patvirtina ir Europos Sąjungos investicijos, už kurias esu dėkingas Europos Komisijai. Reikšminga Europos infrastruktūros tinklų priemonės parama leido laiku priimti nacionalinius sprendimus. Neabejoju, kad galutinis rezultatas – glaudesnė mūsų regiono integracija į bendrą Europos kelių tinklą – atneš naudos ne tik pavienėms šalims ar mūsų regionui, bet ir visai Europai.
Ponios ir ponai,
esminė šiandienos pamoka yra tokia – investicijos atsiperka.
Esu nuoširdžiai dėkingas Susisiekimo ministerijos, bendrovės „Via Lietuva“ ir rangovų komandoms ir visiems partneriams iš Lenkijos. Jūsų atsidavimas ir kasdienis sunkus darbas leidžia šiandien džiaugtis puikiu rezultatu.
Man ypač malonu pasakyti, kad „Via Baltica“ modernizacija įsilieja į ilgą virtinę bendrų Lietuvos ir Lenkijos energetikos ir transporto projektų, kurie stiprina mūsų šalių atsparumą ir viso regiono saugumą.
Remdamiesi dujotiekio GIPL ir istorinės Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos sėkme, privalome ir toliau investuoti į strateginius junglumo projektus. Turime toliau tęsti „Via Baltica“ magistralės plėtrą link Latvijos ir Estijos, pastatyti geležinkelį „Rail Baltica“, pabaigti projektą „Harmony Link“ ir užtikrinti kritinės infrastruktūros apsaugą.
Imamės šių darbų kaip artimos partnerės, įkvėptos istorinių, kultūrinių bei religinių saitų ir nuoširdaus tarpusavio supratimo bei draugystės.
Pone Prezidente, dėkui Jums, kad remiate strategines iniciatyvas ir projektus, stiprinančius mūsų šalis ir visą regioną. Tikiu, kad judėdamos vienybės greitkeliu, mūsų tautos įveiks visas kliūtis, išnaudos atsiveriančias naujas galimybes ir leis pasiekti ilgalaikį klestėjimą.
Ačiū!
Pranešimą paskelbė: Dovilė Šalkuvienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų automobilių techninių apžiūrų dažnio. „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, […]
Tęsdamas vizitą Briuselyje, Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašė deklaraciją dėl Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą remsiančio tarptautinio fondo įsteigimo. Tikimasi, kad fondas pradės veikti jau kitais metais. Anot J. Taminsko, Ukrainos atstatymas turi prasidėti dabar, nelaukiant karo pabaigos. „Kai galvojame apie Ukrainos susisiekimo atkūrimą, matome ne tik kelius […]
Didžiausias automobilių priedų, modifikacijų, pasirodymų ir aksesuarų verslo renginys pasaulyje – „SEMA Show” – jau daugiau nei pusšimtį metų sutraukia automobilių industrijos elitą iš viso pasaulio. Šiemet „Autogidas” suteikė automobilių entuziastui Norbertui Daunoravičiui (Norbei) galimybę vykti į šį uždarą, ne visiems prieinamą automobilių pasaulio epicentrą ir gyvai patirti tai, ką dauguma mato tik ekranuose – […]
Vienas unikaliausių Lietuvos kelių, magistralė Vilnius-Utena, šiandien keičiasi neatpažįstamai. Modernūs, lietuvio akiai dar neįprasti, tačiau specialistų patvirtinti kelio architektūros sprendimai mūsų kelius priartina prie vakarietiškų bei skandinaviškų kelių standarto. Tranzitinį eismą užtikrinančio kelio 40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų šiuo metu vyksta intensyvūs darbai: įrengiami nauji konstrukciniai sluoksniai, diegiamos modernios saugumo priemonės, […]
Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, […]
Lietuvos oro uostai (LTOU) lapkričio mėnesį aptarnavo per 526,5 tūkst. keleivių. Lyginant su 2024 metų lapkričio mėnesiu, LTOU paslaugomis naudojosi beveik 8 proc. daugiau keleivių. Vilniaus oro uoste lapkritį keleivių srautas siekė per 379 tūkst. aptarnautų asmenų, Kauno – per 111 tūkst., Palangos – daugiau kaip 36 tūkstančius. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniuje keleivių […]