Lietuvos oro uostų pirmojo ketvirčio apžvalga: spartesnio keleivių srauto augimo laukiama antrąjį ketvirtį

1

Lietuvos oro uostų pirmojo ketvirčio apžvalga: spartesnio keleivių srauto augimo laukiama antrąjį ketvirtį

Dėl sudėtingos pandeminės situacijos pasaulyje Lietuvos oro uostai per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2020 metų paskutiniuoju ketvirčiu, fiksavo mažesnius skrydžių srautus, keleivių skaičius bei skraidintų krovinių kiekius. Vis dėlto Lietuvos oro uostų pirmojo šių metų ketvirčio pradžioje fiksuotas sąstingis jau kovo mėnesį pradėjo trauktis – fiksuotas tiek skrydžių, tiek keleivių srautų augimas.

Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, nuoseklaus aviacijos sektoriaus atsigavimo ir geresnių rezultatų tikimasi pasiekti per antrąjį šių metų ketvirtį, siejamą su vasaros sezono pradžia bei įsibėgėjančia, nors ir lėtai, visuotine vakcinacija. 

Trys šalies oro uostai per 2021 metų pirmuosius tris mėnesius aptarnavo 148 tūkst. keleivių – 14 proc. mažiau nei pernai per paskutinįjį ketvirtį. Pirmąjį ketvirtį į Vilnių atvyko ir išvyko 124 tūkst. keleivių – 1 proc. mažiau nei minimu laikotarpiu pernai, Kauną –  19 tūkst. (46 proc. mažiau), Palangą – 5 tūkst. (60 proc. mažiau).

Skrydžių skaičius visuose oro uostuose pirmąjį ketvirtį siekė 4,2 tūkst. – 23 proc. mažiau nei pernai per paskutinįjį ketvirtį, vien Vilniuje jų sumažėjo 18 proc. iki 3,1 tūkst., Kaune – 28 proc. iki 841, Palangoje – 46 proc. iki 274. Pagrindinės skrydžių kryptys liko beveik nepakitusios. Daugiausia keleivių rinkosi skrydžius į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Turkiją, Ukrainą, Lenkiją, Baltarusiją, Norvegiją, Airiją, Olandiją, Daniją.

„Šių metų pradžią aviacijai galime įvardyti kaip ypatingai sunkų laikotarpį, nes pandemijos iššūkiai dar nebuvo suvaldyti daugelyje šalių, lėtai įsibėgėjo vakcinacijos procesai. Taip pat skyrėsi ir nuolat keitėsi valstybių saugumo reikalavimai keliautojams“, – sakė A. Stikliūnas.

Kovo mėnesį situacija gerėjo

Pasak A. Stikliūno, žmonių noras keliauti niekur nedingo, susidomėjimas kelionėmis sparčiai auga.

„Tai rodo ir mūsų keliautojų tyrimai, ir augantys faktiniai skrydžių bei keleivių duomenys balandžio pradžioje. Svarbu, kad Europoje sėkmingai vyktų masinis žmonių vakcinavimas ir šalys palaipsniui švelnintų keliavimo ribojimus. Tai yra esminiai faktoriai rinkos atsigavimui antrajame šių metų ketvirtyje“, – teigia A. Stikliūnas.

Pasak Lietuvos oro uostų atstovo, jau kovo mėnuo šias prognozes patvirtino – skrydžių ir keleivių srautai atitinkamai augo 40 proc. ir 48 proc., lyginant su šių metų vasariu. Be to, kovo mėnesį pasiūlytų vietų lėktuvuose skaičius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose taip pat buvo 27 proc. didesnis nei vasario mėnesį.

„Visi esame naujoje realybėje, kurioje gyvensime ilgai ir, vargu, ar greitu metu bus tokia diena, kai pandemija tiesiog išnyks. Todėl turime išmokti gyventi laikantis saugumo reikalavimų, prisitaikyti ir judėti į priekį“, – pažymi A. Stikliūnas.

Lietuvos oro uostai dar metų pradžioje atliko būtinus veiksmus organizacijos viduje, kad prisitaikytų prie sumažėjusių keleivių srautų ir efektyvintų veiklą bei pasiruoštų atsigavimo laikotarpiui. Todėl jau gegužę oro bendrovės Lietuvoje planuoja vykdyti daugiau beveik 70 tiesioginių skrydžių krypčių, o vasarą tikimasi Lietuvos keleiviams bendrai pasiūlyti ne mažiau kaip 82 kryptis.

Krovinių skraidinta mažiau

Per šių metų tris mėnesius, palyginti su 2020 metų ketvirtuoju ketvirčiu, bendrai skraidintas krovininių kiekis trijuose oro uostuose sumažėjo 6 proc. iki 4,87 tūkst. tonų.

Daugiausiai krovinių šiais metais per tris mėnesius skraidinta Vilniaus oro uoste – 3,7 tūkst. tonų, palyginti su pernykščiu paskutiniuoju ketvirčiu krovinių kiekis sumenko 5 proc. Kaune krovinių mažėjo 10 proc. iki 1,14 tūkst. tonų, o per Palangos oro uostą skraidintų krovinių kiekis išaugo iki 20 tonų. 

Prieš skrydį reikia atvykti anksčiau

Lietuvos oro uostai primena, kad taikant papildomų dokumentų ir sveikatos pažymų patikros tvarkas prieš skrydį, procesai oro uostuose gali trukti ilgau nei prieš pandemiją.

Keleiviai prašomi įsivertinti laiko testui atlikti bei rezultatui gauti poreikį ir atitinkamai pridėti planuojamą tyrimo trukmę prie įprastų rekomendacijų dėl atvykimo laiko. Rekomenduojama į oro uostą atvykti likus daugiau nei 2 valandoms iki skrydžio.

Taip pat visiems keleiviams rekomenduojama pasidomėti naujausiais šalių reikalavimais atvykstantiems. Patariama patikrinti oficialių kitos šalies institucijų informacijos šaltinius, jei yra poreikis – pasikalbėti su oro bendrovės, iš kurios pirktas bilietas, atstovais.

Lietuvos oro uostai taip pat yra parengę ir nuolat atnaujina bendrą informacinį polapį keliautojams apie esamas bei planuojamas kryptis, taip pat apie galiojančius reikalavimus su nuorodomis į šaltinius: https://www.vno.lt/kryptys-is-lietuvos-oro-uostu

Apie Lietuvos oro uostus 

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.

Pranešimą paskelbė: Stanislavas Likas, UAB „Publicum“

Kiti skelbimai:
 
LORENZO 81-63-01-9 Light Brown 38
 
AUDIMAS Lengvos kelnės SENSITIVE 2111-303 Black 160/XS
 
BIOMECANICS 212226 Blanco/Frutas 25
 
K.therapy Active Prevention Shampoo Šampūnas nuo plaukų slinkimo, 1000 ml
 
Crocs™ Athens II Black/Smoke 36,5

Rekomenduojame

„Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ vadovo konkursas bus skelbiamas iš naujo

„Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ vadovo konkursas bus skelbiamas iš naujo

Siekdama pritraukti kuo daugiau pretendentų VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus pareigoms eiti, Susisiekimo ministerija informuoja, kad atšaukia balandį paskelbtą įstaigos vadovo konkursą ir artimiausiu metu skelbs naują. Balandį skelbtame konkurse dalyvavo trys kandidatai, tačiau tik vienas iš jų atitiko keliamus reikalavimus. „Neatsiradus dideliam kandidatų susidomėjimui pirmuoju konkursu, paskelbtu balandžio mėnesį, VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkų […]

Esminė kelių eismo taisyklė, kurią pamiršus gali baigtis liūdnai: susipainioja net ir patyrę vairuotojai

Esminė kelių eismo taisyklė, kurią pamiršus gali baigtis liūdnai: susipainioja net ir patyrę vairuotojai

Per pandemiją sumažėjus galimybių keliauti po pasaulį lietuviai dažniau išsiruošia į keliones po gimtąją šalį. Norima aplankyti ne tik pagrindinius Lietuvos kurortus, bet ir atrasti mažiau populiarius turistinius maršrutus, miestelius ir gyvenvietes. Keliaujant po juos automobiliu dažniau tenka prisiminti ir kai kurias esmines, tačiau vairuotojų neretai primirštas, kelių eismo taisykles. Draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų […]

Jau skelbiami pirkimai 2022 m. vykdyti darbus valstybinės reikšmės keliuose

Jau skelbiami pirkimai 2022 m. vykdyti darbus valstybinės reikšmės keliuose

Gegužės mėn. duomenimis, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) jau yra pasirašiusi sutartis 95 proc. visų lėšų, skirtų 2021 metams, valstybinės reikšmės keliams administruoti, tiesti ir prižiūrėti. Iš 2021 metams valstybinės reikšmės keliams skirtų 426 mln. eurų jau yra pasirašyta sutarčių už 403 mln. eurų. Dar beveik už 140 mln. eurų sumą Kelių […]

Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje į aukštas pareigas siūloma  T. Lamanausko kandidatūra

Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje į aukštas pareigas siūloma T. Lamanausko kandidatūra

Susisiekimo ministerija siūlo buvusio Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktoriaus pavaduotojo Tomo Lamanausko kandidatūrą į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) generalinio sekretoriaus pavaduotojo postą 2023-2026 metų kadencijai. Šį siūlymą Vyriausybė svarstys trečiadienio pasitarime.  1865 metais įkurta Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga yra viena seniausių specializuotų Jungtinių Tautų agentūrų, veikianti telekomunikacijų, informacinių ir ryšių technologijų srityje ir teikianti pagalbą valstybėms […]