Įdėti skelbimą

Lietuvos oro uostų finansai 2022-aisiais: grįžtama į vėžes, pradėtos – didelio masto investicijos ilgalaikiam augimui užtikrinti

Nors keleivių srautai Lietuvos oro uostuose jau beveik grįžo į prieš pandemiją fiksuotas apimtis, bet Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, infliacijos šuolis, energijos kainos ir kitos priežastys dar neleido pakartoti 2019-aisiais pasiektų organizacijos finansinių rezultatų. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdančios įmonės Lietuvos oro uostai (LTOU) pajamos praėjusiais metais siekė 44,7 mln. eurų ir buvo 54 proc. didesnės nei 2021 m., tačiau 2019 m. lygio, kai buvo gauta 48,5 mln. eurų pajamų, nepasiekė. Dėl pandemijos sukeltų keliavimo ribojimų pastaruosius kelis metus patyrusi nuostolių, įmonė 2022 m. uždirbo beveik 3,2 mln. eurų pelną (2019 m. pelnas siekė 14 mln. eurų).

„Gerėjantys veiklos rezultatai patvirtina, kad mūsų vykdoma strategija atliepia situaciją ir, nepaisant reikšmingai išaugusių sąnaudų, pinigų srautus pavyko suvaldyti bei pasiekti tvarų augimą. Prie to svariai prisidėjo ir tai, kad Lietuvos oro uostų komanda gebėjo greitai reaguoti į sparčiai augančius keleivių srautus ir skrydžių skaičius, augant veiklos apimtims operatyviai atstatyti reikiamus resursus ir lygiagrečiai pradėti arba tęsti svarbiausius infrastruktūros plėtros projektus“, – sako Eglė Čiužaitė, Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkė.

2019-ųjų rekordų dar nepakartojo

Pasak Lietuvos oro uostų finansų vadovės Indrės Kunigėlytės, žmonių keliavimo įpročiai grįžta, bet keleivių skaičius dar nepasiekė priešpandeminio lygio, todėl ir teikiamų aviacinių paslaugų paklausa pernai išliko mažesnė nei rekordiniais 2019 metais. LTOU aviacinės veiklos pajamos 2022 m. siekė 26,5 mln. eurų ir buvo 42 proc. didesnės nei ankstesniais metais. Nors lyginant su rekordiniais 2019 metais, kuomet šis rodiklis siekė 31,5 mln. eurų, dar fiksuojamas daugiau nei 15 proc. atsilikimas.

Užtat Lietuvos oro uostams pavyko sparčiau auginti pajamas kitame svarbiame segmente, būtent – neaviacinių paslaugų. Iš neaviacinės veiklos pernai gauta 18,1 mln. eurų pajamų (2021-aisiais jos siekė 10,2 mln. eurų, 2019-ais – 17 mln. eurų).

Lietuvos oro uostų pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) augo nuo 8 mln. iki 15,4 mln. eurų praėjusiais metais. Valstybės įmonė uždirbo beveik 3,2 mln. eurų grynojo pelno (2021 m. patyrė 703 tūkst. eurų nuostolį). Rekordiniais 2019 m. fiksuotas 13,6 mln. eurų grynasis pelnas.

Planuose – stambūs investiciniai projektai

Artimiausiais metais tikimasi išlaikyti pajamų augimą, tačiau jis bus nuosaikesnis, kadangi Lietuvos oro vartų pajėgumai beveik išnaudoti. Siekiant juos padidinti suplanuota ir jau pradėta įgyvendinti ambicinga infrastruktūros atnaujinimo investicijų programa, kuri 2023–2025 metais pareikalaus daugiau nei 100 mln. eurų lėšų. Stambiausi artimiausių metų investiciniai projektai – Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalo statybos, Kauno oro uosto atvykimo ir išvykimo erdvių atnaujinimas bei išplėtimas.

„Per pandemiją stambūs investiciniai projektai buvo sustabdyti, tačiau dabar, matant daug daugiau ir lokalių, ir pasaulinių aviacijos atsigavimo ženklų, jie grįžo į darbotvarkę. Šiems nacionalinės reikšmės projektams kruopščiai ir atsakingai ruošiamės, kad jie būtų įgyvendinti kokybiškai, laiku ir nesukeliant papildomų nepatogumų keleiviams“, – sako I. Kunigėlytė.

Sąnaudos gerokai ūgtelėjo

Lietuvos oro uostams iššūkių ir toliau kels sąnaudų augimas. Pernai, lyginant su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, LTOU sąnaudos padidėjo daugiau nei trečdaliu. Tam įtakos turėjo ne tik nusidėvėjimas ir amortizacija, išaugusios investicijos į  darbuotojus, bet ir įvairios ilgalaikio turto priežiūros, remonto bei komunalinės sąnaudos.

Pavyzdžiui, rekordiniais 2019 m., kuomet įmonės veiklos apimtys ir pajamos buvo dar didesnės, jos sąnaudos siekė 25,8 mln. eurų. Pernai šis rodiklis buvo 14 proc. didesnis ir viršijo 29 mln. eurų.

„Tiek pernai, tiek šiais metais jaučiame stiprią infliacijos įtaką sąnaudoms, paraleliai įmonė siekia didinti savo veiklos efektyvumą ir tvarumą. Visa tai turėjo įtakos tiek mūsų kainodaros pokyčiams, tiek finansiniams rezultatams prieš mokesčius“, – pastebi I. Kunigėlytė.

Detalią 2022 m. finansinę ataskaitą galima rasti Lietuvos oro uostų puslapyje https://www.ltou.lt/lt/apie-lietuvos-oro-uostus/administracine-informacija/finansines-ataskaitos

Apie Lietuvos oro uostus:

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime Twitter arba Linkedin

Pranešimą paskelbė: Gabija Žiūkaitė, UAB „Fabula ir partneriai”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
MG Europoje žengia į naują etapą: Ispanijoje statys pirmąją gamyklą ir stiprina įsipareigojimą regionui

MG Europoje žengia į naują etapą: Ispanijoje statys pirmąją gamyklą ir stiprina įsipareigojimą regionui

MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]


Keičiasi eismo tvarka Užnemunės gatvėje: vairuotojai išbandys būsimą tunelį

Keičiasi eismo tvarka Užnemunės gatvėje: vairuotojai išbandys būsimą tunelį

Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]


Naujas „Porsche“ modelis perrašo vairavimo patirties formulę

Naujas „Porsche“ modelis perrašo vairavimo patirties formulę

Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]


Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį

Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį

Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų.  „Po ilgus metus strigusių procesų […]


Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą

Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą

Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]


Kelininkai ruošiasi galimam škvalui

Kelininkai ruošiasi galimam škvalui

Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]