Lietuvos oro uostų finansai 2022-aisiais: grįžtama į vėžes, pradėtos – didelio masto investicijos ilgalaikiam augimui užtikrinti

Lietuvos oro uostų finansai 2022-aisiais: grįžtama į vėžes, pradėtos – didelio masto investicijos ilgalaikiam augimui užtikrinti

Nors keleivių srautai Lietuvos oro uostuose jau beveik grįžo į prieš pandemiją fiksuotas apimtis, bet Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, infliacijos šuolis, energijos kainos ir kitos priežastys dar neleido pakartoti 2019-aisiais pasiektų organizacijos finansinių rezultatų. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdančios įmonės Lietuvos oro uostai (LTOU) pajamos praėjusiais metais siekė 44,7 mln. eurų ir buvo 54 proc. didesnės nei 2021 m., tačiau 2019 m. lygio, kai buvo gauta 48,5 mln. eurų pajamų, nepasiekė. Dėl pandemijos sukeltų keliavimo ribojimų pastaruosius kelis metus patyrusi nuostolių, įmonė 2022 m. uždirbo beveik 3,2 mln. eurų pelną (2019 m. pelnas siekė 14 mln. eurų).

„Gerėjantys veiklos rezultatai patvirtina, kad mūsų vykdoma strategija atliepia situaciją ir, nepaisant reikšmingai išaugusių sąnaudų, pinigų srautus pavyko suvaldyti bei pasiekti tvarų augimą. Prie to svariai prisidėjo ir tai, kad Lietuvos oro uostų komanda gebėjo greitai reaguoti į sparčiai augančius keleivių srautus ir skrydžių skaičius, augant veiklos apimtims operatyviai atstatyti reikiamus resursus ir lygiagrečiai pradėti arba tęsti svarbiausius infrastruktūros plėtros projektus“, – sako Eglė Čiužaitė, Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkė.

2019-ųjų rekordų dar nepakartojo

Pasak Lietuvos oro uostų finansų vadovės Indrės Kunigėlytės, žmonių keliavimo įpročiai grįžta, bet keleivių skaičius dar nepasiekė priešpandeminio lygio, todėl ir teikiamų aviacinių paslaugų paklausa pernai išliko mažesnė nei rekordiniais 2019 metais. LTOU aviacinės veiklos pajamos 2022 m. siekė 26,5 mln. eurų ir buvo 42 proc. didesnės nei ankstesniais metais. Nors lyginant su rekordiniais 2019 metais, kuomet šis rodiklis siekė 31,5 mln. eurų, dar fiksuojamas daugiau nei 15 proc. atsilikimas.

Užtat Lietuvos oro uostams pavyko sparčiau auginti pajamas kitame svarbiame segmente, būtent – neaviacinių paslaugų. Iš neaviacinės veiklos pernai gauta 18,1 mln. eurų pajamų (2021-aisiais jos siekė 10,2 mln. eurų, 2019-ais – 17 mln. eurų).

Lietuvos oro uostų pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) augo nuo 8 mln. iki 15,4 mln. eurų praėjusiais metais. Valstybės įmonė uždirbo beveik 3,2 mln. eurų grynojo pelno (2021 m. patyrė 703 tūkst. eurų nuostolį). Rekordiniais 2019 m. fiksuotas 13,6 mln. eurų grynasis pelnas.

Planuose – stambūs investiciniai projektai

Artimiausiais metais tikimasi išlaikyti pajamų augimą, tačiau jis bus nuosaikesnis, kadangi Lietuvos oro vartų pajėgumai beveik išnaudoti. Siekiant juos padidinti suplanuota ir jau pradėta įgyvendinti ambicinga infrastruktūros atnaujinimo investicijų programa, kuri 2023–2025 metais pareikalaus daugiau nei 100 mln. eurų lėšų. Stambiausi artimiausių metų investiciniai projektai – Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalo statybos, Kauno oro uosto atvykimo ir išvykimo erdvių atnaujinimas bei išplėtimas.

„Per pandemiją stambūs investiciniai projektai buvo sustabdyti, tačiau dabar, matant daug daugiau ir lokalių, ir pasaulinių aviacijos atsigavimo ženklų, jie grįžo į darbotvarkę. Šiems nacionalinės reikšmės projektams kruopščiai ir atsakingai ruošiamės, kad jie būtų įgyvendinti kokybiškai, laiku ir nesukeliant papildomų nepatogumų keleiviams“, – sako I. Kunigėlytė.

Sąnaudos gerokai ūgtelėjo

Lietuvos oro uostams iššūkių ir toliau kels sąnaudų augimas. Pernai, lyginant su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, LTOU sąnaudos padidėjo daugiau nei trečdaliu. Tam įtakos turėjo ne tik nusidėvėjimas ir amortizacija, išaugusios investicijos į  darbuotojus, bet ir įvairios ilgalaikio turto priežiūros, remonto bei komunalinės sąnaudos.

Pavyzdžiui, rekordiniais 2019 m., kuomet įmonės veiklos apimtys ir pajamos buvo dar didesnės, jos sąnaudos siekė 25,8 mln. eurų. Pernai šis rodiklis buvo 14 proc. didesnis ir viršijo 29 mln. eurų.

„Tiek pernai, tiek šiais metais jaučiame stiprią infliacijos įtaką sąnaudoms, paraleliai įmonė siekia didinti savo veiklos efektyvumą ir tvarumą. Visa tai turėjo įtakos tiek mūsų kainodaros pokyčiams, tiek finansiniams rezultatams prieš mokesčius“, – pastebi I. Kunigėlytė.

Detalią 2022 m. finansinę ataskaitą galima rasti Lietuvos oro uostų puslapyje https://www.ltou.lt/lt/apie-lietuvos-oro-uostus/administracine-informacija/finansines-ataskaitos

Apie Lietuvos oro uostus:

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime Twitter arba Linkedin

Pranešimą paskelbė: Gabija Žiūkaitė, UAB „Fabula ir partneriai”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Vilniuje lankysis didžiausių Turkijos įmonių atstovai

Vilniuje lankysis didžiausių Turkijos įmonių atstovai

Vasario 29 – kovo 1 d. Lietuvoje vyks Turkijos ir Lietuvos verslo forumas, kurį organizuoja finansų konsultantų įmonės „iFuture INVESTMENTS“. Renginyje įžvalgomis dalinsis verslininkai iš didžiausio pramonės centro Turkijoje, Bursos regione, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas […]


Žvyrkelių priežiūrą sunkina permainingi orai

Žvyrkelių priežiūrą sunkina permainingi orai

Dar nesibaigus žiemos sezonui, žvyrkelių būklė kelia rūpesčių tiek kelininkams, tiek gyventojams. Kelininkų teigimu, ši žiema, kaip tampa įprasta, buvo nepalanki dėl vyravusių permainingų oro sąlygų – gausių ir mišrių kritulių, temperatūros pokyčių. Vis dažniau girdint gyventojų skundus dėl prastos žvyrkelių būklės – AB „Kelių priežiūra“ paaiškino, kaip ir kada jie yra prižiūrimi. Kad būtų […]


Po žiemos nusprendėte nusiplauti automobilį? Štai, ką reikėtų žinoti

Po žiemos nusprendėte nusiplauti automobilį? Štai, ką reikėtų žinoti

Traukiantis žiemiškiems orams ir artėjant pavasariui, dažnas vairuotojas džiaugiasi pagaliau nusiplovęs automobilį – saulėtomis dienomis prie plovyklų neretai nusidriekia ilgiausios eilės. Tiesa, dažnai džiaugsmas trunka neilgai. Ankstyvam pavasariui būdinga nekintanti tendencija – 30 proc. išaugęs žalų, užfiksuotų išvažiavus iš plovyklų, skaičius. Visgi skubėti kaltinti plovyklos nereikėtų – neretai nuplovus automobilį tiesiog geriau matomi įvairūs anksčiau […]


Kaip sutaupyti perkant knygas?

Kaip sutaupyti perkant knygas?

Ar jūs mėgstate skaityti knygas? Jei taip, galbūt jums kyla klausimas, kur ir kaip galima įsigyti knygų pigiau. Vienas iš variantų yra pirkti skaitytas knygas. Šiame straipsnyje mes pateiksime kelias priežastis, kodėl tai gali būti naudinga ir kaip tai padaryti. Pirma, pirkti skaitytas knygas yra ekologiška. Knygų gamyba reikalauja daug medžiagų ir energijos, o taip […]


Kodėl paskutiniu metu taip išpopuliarėjo odinės rankinės per petį ?

Kodėl paskutiniu metu taip išpopuliarėjo odinės rankinės per petį ?

Oda, naudojama pasaulinio lygio rankinėms gaminti, nėra įprasta medžiaga. Kokybiško odinio krepšio skirtumą nuo alternatyvių sprendimų galima apibūdinti sekant Edwardu Radzinskiu žodžiais „Paryžiuje iš avižų ryžių nepadarys“. Ši iš pažiūros šnekamoji išraiška puikiai iliustruoja medžiagų svarbą kūrybos procese. Odos meistrai daug metų skyrė tam, kad suprastų, su kokia oda jie dirba kiekvieną dieną. Dėl savo […]


ĮSIGIJUSI NAUJĄJĮ „A321NEO“ ORLAIVĮ, „WIZZ AIR“ SAVO PARKĄ PADIDINO IKI 200 ORLAIVIŲ

ĮSIGIJUSI NAUJĄJĮ „A321NEO“ ORLAIVĮ, „WIZZ AIR“ SAVO PARKĄ PADIDINO IKI 200 ORLAIVIŲ

● Naujasis orlaivis bus bazuojamas Londono Lutono oro uoste ● Vidutinis „Wizz Air“ orlaivių parko amžius yra 4,24 metų. Tai – antras jauniausias orlaivių parkas pasaulyje Vasario 20 d., Vilnius: „Wizz Air“, sparčiausiai auganti ir ekologiškiausia oro linijų bendrovė Europoje*, spartina savo tinklo plėtrą ir pristato 200-ąjį orlaivį. Rekordinio keleivių skaičiaus 2023 m. sulaukusi „Wizz […]