Lietuvos oro uostų finansai 2022-aisiais: grįžtama į vėžes, pradėtos – didelio masto investicijos ilgalaikiam augimui užtikrinti

Lietuvos oro uostų finansai 2022-aisiais: grįžtama į vėžes, pradėtos – didelio masto investicijos ilgalaikiam augimui užtikrinti

Nors keleivių srautai Lietuvos oro uostuose jau beveik grįžo į prieš pandemiją fiksuotas apimtis, bet Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, infliacijos šuolis, energijos kainos ir kitos priežastys dar neleido pakartoti 2019-aisiais pasiektų organizacijos finansinių rezultatų. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdančios įmonės Lietuvos oro uostai (LTOU) pajamos praėjusiais metais siekė 44,7 mln. eurų ir buvo 54 proc. didesnės nei 2021 m., tačiau 2019 m. lygio, kai buvo gauta 48,5 mln. eurų pajamų, nepasiekė. Dėl pandemijos sukeltų keliavimo ribojimų pastaruosius kelis metus patyrusi nuostolių, įmonė 2022 m. uždirbo beveik 3,2 mln. eurų pelną (2019 m. pelnas siekė 14 mln. eurų).

„Gerėjantys veiklos rezultatai patvirtina, kad mūsų vykdoma strategija atliepia situaciją ir, nepaisant reikšmingai išaugusių sąnaudų, pinigų srautus pavyko suvaldyti bei pasiekti tvarų augimą. Prie to svariai prisidėjo ir tai, kad Lietuvos oro uostų komanda gebėjo greitai reaguoti į sparčiai augančius keleivių srautus ir skrydžių skaičius, augant veiklos apimtims operatyviai atstatyti reikiamus resursus ir lygiagrečiai pradėti arba tęsti svarbiausius infrastruktūros plėtros projektus“, – sako Eglė Čiužaitė, Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkė.

2019-ųjų rekordų dar nepakartojo

Pasak Lietuvos oro uostų finansų vadovės Indrės Kunigėlytės, žmonių keliavimo įpročiai grįžta, bet keleivių skaičius dar nepasiekė priešpandeminio lygio, todėl ir teikiamų aviacinių paslaugų paklausa pernai išliko mažesnė nei rekordiniais 2019 metais. LTOU aviacinės veiklos pajamos 2022 m. siekė 26,5 mln. eurų ir buvo 42 proc. didesnės nei ankstesniais metais. Nors lyginant su rekordiniais 2019 metais, kuomet šis rodiklis siekė 31,5 mln. eurų, dar fiksuojamas daugiau nei 15 proc. atsilikimas.

Užtat Lietuvos oro uostams pavyko sparčiau auginti pajamas kitame svarbiame segmente, būtent – neaviacinių paslaugų. Iš neaviacinės veiklos pernai gauta 18,1 mln. eurų pajamų (2021-aisiais jos siekė 10,2 mln. eurų, 2019-ais – 17 mln. eurų).

Lietuvos oro uostų pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) augo nuo 8 mln. iki 15,4 mln. eurų praėjusiais metais. Valstybės įmonė uždirbo beveik 3,2 mln. eurų grynojo pelno (2021 m. patyrė 703 tūkst. eurų nuostolį). Rekordiniais 2019 m. fiksuotas 13,6 mln. eurų grynasis pelnas.

Planuose – stambūs investiciniai projektai

Artimiausiais metais tikimasi išlaikyti pajamų augimą, tačiau jis bus nuosaikesnis, kadangi Lietuvos oro vartų pajėgumai beveik išnaudoti. Siekiant juos padidinti suplanuota ir jau pradėta įgyvendinti ambicinga infrastruktūros atnaujinimo investicijų programa, kuri 2023–2025 metais pareikalaus daugiau nei 100 mln. eurų lėšų. Stambiausi artimiausių metų investiciniai projektai – Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalo statybos, Kauno oro uosto atvykimo ir išvykimo erdvių atnaujinimas bei išplėtimas.

„Per pandemiją stambūs investiciniai projektai buvo sustabdyti, tačiau dabar, matant daug daugiau ir lokalių, ir pasaulinių aviacijos atsigavimo ženklų, jie grįžo į darbotvarkę. Šiems nacionalinės reikšmės projektams kruopščiai ir atsakingai ruošiamės, kad jie būtų įgyvendinti kokybiškai, laiku ir nesukeliant papildomų nepatogumų keleiviams“, – sako I. Kunigėlytė.

Sąnaudos gerokai ūgtelėjo

Lietuvos oro uostams iššūkių ir toliau kels sąnaudų augimas. Pernai, lyginant su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, LTOU sąnaudos padidėjo daugiau nei trečdaliu. Tam įtakos turėjo ne tik nusidėvėjimas ir amortizacija, išaugusios investicijos į  darbuotojus, bet ir įvairios ilgalaikio turto priežiūros, remonto bei komunalinės sąnaudos.

Pavyzdžiui, rekordiniais 2019 m., kuomet įmonės veiklos apimtys ir pajamos buvo dar didesnės, jos sąnaudos siekė 25,8 mln. eurų. Pernai šis rodiklis buvo 14 proc. didesnis ir viršijo 29 mln. eurų.

„Tiek pernai, tiek šiais metais jaučiame stiprią infliacijos įtaką sąnaudoms, paraleliai įmonė siekia didinti savo veiklos efektyvumą ir tvarumą. Visa tai turėjo įtakos tiek mūsų kainodaros pokyčiams, tiek finansiniams rezultatams prieš mokesčius“, – pastebi I. Kunigėlytė.

Detalią 2022 m. finansinę ataskaitą galima rasti Lietuvos oro uostų puslapyje https://www.ltou.lt/lt/apie-lietuvos-oro-uostus/administracine-informacija/finansines-ataskaitos

Apie Lietuvos oro uostus:

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime Twitter arba Linkedin

Pranešimą paskelbė: Gabija Žiūkaitė, UAB „Fabula ir partneriai”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Elektrinių paspirtukų paruošimas žiemojimui: ką svarbu žinoti?

Elektrinių paspirtukų paruošimas žiemojimui: ką svarbu žinoti?

Sparčiai vėstant orams, gatvėse galima pastebėti vis mažiau judančių elektrinių paspirtukų. Nors šeimininkai jau ruošia juos žiemos sezonui, ekspertai nerekomenduoja šių transporto priemonių palikti be priežiūros ilgesnį laiką – pastaruoju metu daugėja atvejų, kai elektriniuose paspirtukuose esančios ličio jonų baterijos sprogsta ir sukelia gaisrus ne tik įkrovimo metu. Siekiant išvengti tokių nelaimių, patariama pasirūpinti elektrinių […]


Šalies keliuose tapo saugiau: „Via Lietuva“ skelbia apie įgyvendintą šių metų „juodųjų dėmių“ sprendimų planą

Šalies keliuose tapo saugiau: „Via Lietuva“ skelbia apie įgyvendintą šių metų „juodųjų dėmių“ sprendimų planą

Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ šiais metais nuosekliai vykdo eismo saugos priemonių šalies keliuose diegimo darbus. Pavasarį bendrovė užsibrėžė tikslą iki metų pabaigos įgyvendinti 32 eismo saugumą didinančius sprendimus šalyje užfiksuotuose „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose bei sankryžose. Šį tikslą įgyvendinti pavyko anksčiau numatyto laiko – šiuo metu 26-iuose „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose ir sankryžose jau yra […]


Lino istorija: nuo žaislinių lėktuvėlių iki savarankiškai miestuose dirbančių dronų

Lino istorija: nuo žaislinių lėktuvėlių iki savarankiškai miestuose dirbančių dronų

Akimirkai įsivaizduokite miestą, kuriame šalia įprastų tarnybų – ugniagesių, policijos, atliekų vežėjų, eismo srautų reguliavimo specialistų – dieną naktį beveik savarankiškai dirba pažangių dronų būriai. Jie realiuoju laiku stebi ir analizuoja miesto spūstis – pagal tai koreguojamas šviesoforų darbas. Kiti skubiai vyksta į įsiplieskusio gaisro vietą ir suteikia žmonių gyvybes gelbėjančią informaciją ugniagesiams. Treti visą […]


Po Kelių transporto kodekso pakeitimų nepadaugėjo vežėjų ir keliaujančių

Po Kelių transporto kodekso pakeitimų nepadaugėjo vežėjų ir keliaujančių

Nuo 2023-07-01 įsigalioję Kelių transporto kodekso pakeitimai sudarė formaliąsias sąlygas vežėjams laisvai ateiti į rinką, tačiau tai jų konkurencijos nepadidino, geresnės susisiekimo paslaugų kokybės keleiviams neužtikrino ir įtakos keleivių srautų didėjimui neturėjo. Valstybės kompensacijos vežėjams už lengvatas siekia 9,8 mln. Eur, tačiau trūksta objektyvių priemonių, leidžiančių patikrinti vežėjų pateikiamus duomenis, kurių pagrindu išmokamos kompensacijos. „Siekiant […]


Valstybės kontrolė: Sumažėjęs vežėjų skaičius nėra tiesiogiai susijęs su tolimojo susisiekimo reforma

Valstybės kontrolė: Sumažėjęs vežėjų skaičius nėra tiesiogiai susijęs su tolimojo susisiekimo reforma

Valstybės kontrolei šiandien paskelbtoje vertinimo ataskaitoje dėl tolimojo susisiekimo konstatavus, jog sumažėjęs vežėjų skaičius nėra tiesiogiai susijęs su tolimojo susisiekimo reforma, Susisiekimo ministerija pritaria šiam teiginiui, taip pat sutinka, kad reformos įgyvendinimas susidūrė su tam tikrais iššūkiais, kuriuos lėmė Konkurencijos tarybos ir teismų nustatyti trumpi įgyvendinimo terminai. Tačiau viešojoje erdvėje nuolat buvo manipuliuojama priešingais teiginiais, […]


Temperatūrai vėstant – lenktynininko R. Baciuškos patarimai vairuotojams, kaip elgtis kelyje atsiradus plikledžiui

Temperatūrai vėstant – lenktynininko R. Baciuškos patarimai vairuotojams, kaip elgtis kelyje atsiradus plikledžiui

Ilgąjį Vėlinių savaitgalį sinoptikams dalyje Lietuvos pranašaujant žemesnę temperatūrą kelyje galime sulaukti sudėtingesnių eismo sąlygų. Profesionalus lenktynininkas Rokas Baciuška sako, kad plikledis – vienas pavojingiausių reiškinių, didelį galvos skausmą keliantis ne tik eiliniams vairuotojams, bet ir profesionalams. Per plikledį pats buvo atsidūręs per plauką nuo nelaimės Lenktynininkas vairavimą ant plikledžio lygina su čiuožimu ant ledo […]