Lietuvos oro uostų finansai 2022-aisiais: grįžtama į vėžes, pradėtos – didelio masto investicijos ilgalaikiam augimui užtikrinti

Lietuvos oro uostų finansai 2022-aisiais: grįžtama į vėžes, pradėtos – didelio masto investicijos ilgalaikiam augimui užtikrinti

Nors keleivių srautai Lietuvos oro uostuose jau beveik grįžo į prieš pandemiją fiksuotas apimtis, bet Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, infliacijos šuolis, energijos kainos ir kitos priežastys dar neleido pakartoti 2019-aisiais pasiektų organizacijos finansinių rezultatų. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdančios įmonės Lietuvos oro uostai (LTOU) pajamos praėjusiais metais siekė 44,7 mln. eurų ir buvo 54 proc. didesnės nei 2021 m., tačiau 2019 m. lygio, kai buvo gauta 48,5 mln. eurų pajamų, nepasiekė. Dėl pandemijos sukeltų keliavimo ribojimų pastaruosius kelis metus patyrusi nuostolių, įmonė 2022 m. uždirbo beveik 3,2 mln. eurų pelną (2019 m. pelnas siekė 14 mln. eurų).

„Gerėjantys veiklos rezultatai patvirtina, kad mūsų vykdoma strategija atliepia situaciją ir, nepaisant reikšmingai išaugusių sąnaudų, pinigų srautus pavyko suvaldyti bei pasiekti tvarų augimą. Prie to svariai prisidėjo ir tai, kad Lietuvos oro uostų komanda gebėjo greitai reaguoti į sparčiai augančius keleivių srautus ir skrydžių skaičius, augant veiklos apimtims operatyviai atstatyti reikiamus resursus ir lygiagrečiai pradėti arba tęsti svarbiausius infrastruktūros plėtros projektus“, – sako Eglė Čiužaitė, Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkė.

2019-ųjų rekordų dar nepakartojo

Pasak Lietuvos oro uostų finansų vadovės Indrės Kunigėlytės, žmonių keliavimo įpročiai grįžta, bet keleivių skaičius dar nepasiekė priešpandeminio lygio, todėl ir teikiamų aviacinių paslaugų paklausa pernai išliko mažesnė nei rekordiniais 2019 metais. LTOU aviacinės veiklos pajamos 2022 m. siekė 26,5 mln. eurų ir buvo 42 proc. didesnės nei ankstesniais metais. Nors lyginant su rekordiniais 2019 metais, kuomet šis rodiklis siekė 31,5 mln. eurų, dar fiksuojamas daugiau nei 15 proc. atsilikimas.

Užtat Lietuvos oro uostams pavyko sparčiau auginti pajamas kitame svarbiame segmente, būtent – neaviacinių paslaugų. Iš neaviacinės veiklos pernai gauta 18,1 mln. eurų pajamų (2021-aisiais jos siekė 10,2 mln. eurų, 2019-ais – 17 mln. eurų).

Lietuvos oro uostų pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) augo nuo 8 mln. iki 15,4 mln. eurų praėjusiais metais. Valstybės įmonė uždirbo beveik 3,2 mln. eurų grynojo pelno (2021 m. patyrė 703 tūkst. eurų nuostolį). Rekordiniais 2019 m. fiksuotas 13,6 mln. eurų grynasis pelnas.

Planuose – stambūs investiciniai projektai

Artimiausiais metais tikimasi išlaikyti pajamų augimą, tačiau jis bus nuosaikesnis, kadangi Lietuvos oro vartų pajėgumai beveik išnaudoti. Siekiant juos padidinti suplanuota ir jau pradėta įgyvendinti ambicinga infrastruktūros atnaujinimo investicijų programa, kuri 2023–2025 metais pareikalaus daugiau nei 100 mln. eurų lėšų. Stambiausi artimiausių metų investiciniai projektai – Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalo statybos, Kauno oro uosto atvykimo ir išvykimo erdvių atnaujinimas bei išplėtimas.

„Per pandemiją stambūs investiciniai projektai buvo sustabdyti, tačiau dabar, matant daug daugiau ir lokalių, ir pasaulinių aviacijos atsigavimo ženklų, jie grįžo į darbotvarkę. Šiems nacionalinės reikšmės projektams kruopščiai ir atsakingai ruošiamės, kad jie būtų įgyvendinti kokybiškai, laiku ir nesukeliant papildomų nepatogumų keleiviams“, – sako I. Kunigėlytė.

Sąnaudos gerokai ūgtelėjo

Lietuvos oro uostams iššūkių ir toliau kels sąnaudų augimas. Pernai, lyginant su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, LTOU sąnaudos padidėjo daugiau nei trečdaliu. Tam įtakos turėjo ne tik nusidėvėjimas ir amortizacija, išaugusios investicijos į  darbuotojus, bet ir įvairios ilgalaikio turto priežiūros, remonto bei komunalinės sąnaudos.

Pavyzdžiui, rekordiniais 2019 m., kuomet įmonės veiklos apimtys ir pajamos buvo dar didesnės, jos sąnaudos siekė 25,8 mln. eurų. Pernai šis rodiklis buvo 14 proc. didesnis ir viršijo 29 mln. eurų.

„Tiek pernai, tiek šiais metais jaučiame stiprią infliacijos įtaką sąnaudoms, paraleliai įmonė siekia didinti savo veiklos efektyvumą ir tvarumą. Visa tai turėjo įtakos tiek mūsų kainodaros pokyčiams, tiek finansiniams rezultatams prieš mokesčius“, – pastebi I. Kunigėlytė.

Detalią 2022 m. finansinę ataskaitą galima rasti Lietuvos oro uostų puslapyje https://www.ltou.lt/lt/apie-lietuvos-oro-uostus/administracine-informacija/finansines-ataskaitos

Apie Lietuvos oro uostus:

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime Twitter arba Linkedin

Pranešimą paskelbė: Gabija Žiūkaitė, UAB „Fabula ir partneriai”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Stogo bagažinėse telpa viskas: nuo vaikiško vežimėlio iki žvejybos įrangos

Stogo bagažinėse telpa viskas: nuo vaikiško vežimėlio iki žvejybos įrangos

Kur dėti daiktus? Milijoną kartų bagažinėje perdėliojami daiktai. Ginčai tarp šeimos narių, kurie daiktai „nusipelno“ keliauti kartu, kurie bus „nubausti“ ir liks namuose. Daugelis yra susidūręs su situacija, kai į automobilį pirmiausia sukrauname daiktus, o tik paskui bandome įsisprausti patys. Tokiu atveju, važiuojame nepatogiai, nesaugiai ir nesmagiai. Išlaisvinti salono ir bagažinės vidų gali padėti stogo […]


Prahoje Vidurio Europos ir Baltijos šalių transporto ministrai tariasi dėl didesnio europinio finansavimo strateginiams infrastruktūros projektams

Prahoje Vidurio Europos ir Baltijos šalių transporto ministrai tariasi dėl didesnio europinio finansavimo strateginiams infrastruktūros projektams

Vidurio Europos ir Baltijos šalių transporto ministrai, šiandien susitikę Čekijos sostinėje Prahoje, pasirašė deklaraciją, kuria sutariama stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant didesnio europinio finansavimo strateginiams regiono transporto infrastruktūros projektams, gerinantiems karinio mobilumo jungtis su Europa. Deklaraciją kartu su Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos ir Slovakijos transporto ministrais pasirašiusio Lietuvos susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, didesnis europinis […]


M. Skuodis su Vidurio Europos ir Baltijos šalių kolegomis Prahoje tarsis dėl strateginių transporto jungčių finansavimo ir plėtros

M. Skuodis su Vidurio Europos ir Baltijos šalių kolegomis Prahoje tarsis dėl strateginių transporto jungčių finansavimo ir plėtros

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį vyksta į Prahą, kur su Vidurio Europos ir Baltijos šalių transporto ministrais tarsis dėl bendrų transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo. Siekdami toliau gerinti viso regiono susisiekimą ir stiprinti karinio mobilumo jungtis, ministrai ketina pasirašyti bendrą deklaraciją dėl strateginių transporto jungčių plėtros ir finansavimo. Višegrado šalių grupei šiuo metu pirmininkaujančios Čekijos organizuojamame […]


Mr Skuodis to discuss financing and development of strategic transport links with Central European and Baltic colleagues in Prague

Mr Skuodis to discuss financing and development of strategic transport links with Central European and Baltic colleagues in Prague

Lithuanian Minister of Transport and Communications, Marius Skuodis, is travelling to Prague on Thursday to discuss the implementation of joint transport infrastructure projects with the transport ministers of Central Europe and the Baltic States. In order to further improve connectivity across the region and strengthen military mobility links, the ministers intend to sign a joint […]


Logistikos valdymo sistema Cargo Stream žengia į priekį su dirbtinio intelekto sprendimais: automatizacijos lygis pasiekė 60-80%

Logistikos valdymo sistema Cargo Stream žengia į priekį su dirbtinio intelekto sprendimais: automatizacijos lygis pasiekė 60-80%

Lietuvoje sukurta ir naudojama visoje Europoje, logistikos valdymo sistema Cargo Stream sėkmingai įgyvendino dvejų metų trukmės projektą, skirtą dirbtinio intelekto (AI) technologijų integravimui į visus logistikos procesus. Rezultatai kalba patys už save – vidutinėms ir didelėms įmonėms pasiektas 60-80% automatizacijos lygis, kuris žymiai padidina veiklos efektyvumą ir pelningumą. Logistikos sektorius susiduria su daugybe iššūkių – […]


Minister Skuodis: Rail Baltica construction pace is unsatisfactory, the Board of LTG must manage investment risks

Minister Skuodis: Rail Baltica construction pace is unsatisfactory, the Board of LTG must manage investment risks

Lithuanian Minister of Transport and Communications Marius Skuodis says that the top management of Lietuvos Geležinkeliai (LTG) must find solutions to speed up the implementation of strategically important European gauge railway project Rail Baltica. As lack of progress poses the risk to lose part of the EU funds allocated for the project in Lithuania by […]