Lietuvos oro uostų finansai 2022-aisiais: grįžtama į vėžes, pradėtos – didelio masto investicijos ilgalaikiam augimui užtikrinti

Lietuvos oro uostų finansai 2022-aisiais: grįžtama į vėžes, pradėtos – didelio masto investicijos ilgalaikiam augimui užtikrinti

Nors keleivių srautai Lietuvos oro uostuose jau beveik grįžo į prieš pandemiją fiksuotas apimtis, bet Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, infliacijos šuolis, energijos kainos ir kitos priežastys dar neleido pakartoti 2019-aisiais pasiektų organizacijos finansinių rezultatų. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdančios įmonės Lietuvos oro uostai (LTOU) pajamos praėjusiais metais siekė 44,7 mln. eurų ir buvo 54 proc. didesnės nei 2021 m., tačiau 2019 m. lygio, kai buvo gauta 48,5 mln. eurų pajamų, nepasiekė. Dėl pandemijos sukeltų keliavimo ribojimų pastaruosius kelis metus patyrusi nuostolių, įmonė 2022 m. uždirbo beveik 3,2 mln. eurų pelną (2019 m. pelnas siekė 14 mln. eurų).

„Gerėjantys veiklos rezultatai patvirtina, kad mūsų vykdoma strategija atliepia situaciją ir, nepaisant reikšmingai išaugusių sąnaudų, pinigų srautus pavyko suvaldyti bei pasiekti tvarų augimą. Prie to svariai prisidėjo ir tai, kad Lietuvos oro uostų komanda gebėjo greitai reaguoti į sparčiai augančius keleivių srautus ir skrydžių skaičius, augant veiklos apimtims operatyviai atstatyti reikiamus resursus ir lygiagrečiai pradėti arba tęsti svarbiausius infrastruktūros plėtros projektus“, – sako Eglė Čiužaitė, Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkė.

2019-ųjų rekordų dar nepakartojo

Pasak Lietuvos oro uostų finansų vadovės Indrės Kunigėlytės, žmonių keliavimo įpročiai grįžta, bet keleivių skaičius dar nepasiekė priešpandeminio lygio, todėl ir teikiamų aviacinių paslaugų paklausa pernai išliko mažesnė nei rekordiniais 2019 metais. LTOU aviacinės veiklos pajamos 2022 m. siekė 26,5 mln. eurų ir buvo 42 proc. didesnės nei ankstesniais metais. Nors lyginant su rekordiniais 2019 metais, kuomet šis rodiklis siekė 31,5 mln. eurų, dar fiksuojamas daugiau nei 15 proc. atsilikimas.

Užtat Lietuvos oro uostams pavyko sparčiau auginti pajamas kitame svarbiame segmente, būtent – neaviacinių paslaugų. Iš neaviacinės veiklos pernai gauta 18,1 mln. eurų pajamų (2021-aisiais jos siekė 10,2 mln. eurų, 2019-ais – 17 mln. eurų).

Lietuvos oro uostų pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) augo nuo 8 mln. iki 15,4 mln. eurų praėjusiais metais. Valstybės įmonė uždirbo beveik 3,2 mln. eurų grynojo pelno (2021 m. patyrė 703 tūkst. eurų nuostolį). Rekordiniais 2019 m. fiksuotas 13,6 mln. eurų grynasis pelnas.

Planuose – stambūs investiciniai projektai

Artimiausiais metais tikimasi išlaikyti pajamų augimą, tačiau jis bus nuosaikesnis, kadangi Lietuvos oro vartų pajėgumai beveik išnaudoti. Siekiant juos padidinti suplanuota ir jau pradėta įgyvendinti ambicinga infrastruktūros atnaujinimo investicijų programa, kuri 2023–2025 metais pareikalaus daugiau nei 100 mln. eurų lėšų. Stambiausi artimiausių metų investiciniai projektai – Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalo statybos, Kauno oro uosto atvykimo ir išvykimo erdvių atnaujinimas bei išplėtimas.

„Per pandemiją stambūs investiciniai projektai buvo sustabdyti, tačiau dabar, matant daug daugiau ir lokalių, ir pasaulinių aviacijos atsigavimo ženklų, jie grįžo į darbotvarkę. Šiems nacionalinės reikšmės projektams kruopščiai ir atsakingai ruošiamės, kad jie būtų įgyvendinti kokybiškai, laiku ir nesukeliant papildomų nepatogumų keleiviams“, – sako I. Kunigėlytė.

Sąnaudos gerokai ūgtelėjo

Lietuvos oro uostams iššūkių ir toliau kels sąnaudų augimas. Pernai, lyginant su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, LTOU sąnaudos padidėjo daugiau nei trečdaliu. Tam įtakos turėjo ne tik nusidėvėjimas ir amortizacija, išaugusios investicijos į  darbuotojus, bet ir įvairios ilgalaikio turto priežiūros, remonto bei komunalinės sąnaudos.

Pavyzdžiui, rekordiniais 2019 m., kuomet įmonės veiklos apimtys ir pajamos buvo dar didesnės, jos sąnaudos siekė 25,8 mln. eurų. Pernai šis rodiklis buvo 14 proc. didesnis ir viršijo 29 mln. eurų.

„Tiek pernai, tiek šiais metais jaučiame stiprią infliacijos įtaką sąnaudoms, paraleliai įmonė siekia didinti savo veiklos efektyvumą ir tvarumą. Visa tai turėjo įtakos tiek mūsų kainodaros pokyčiams, tiek finansiniams rezultatams prieš mokesčius“, – pastebi I. Kunigėlytė.

Detalią 2022 m. finansinę ataskaitą galima rasti Lietuvos oro uostų puslapyje https://www.ltou.lt/lt/apie-lietuvos-oro-uostus/administracine-informacija/finansines-ataskaitos

Apie Lietuvos oro uostus:

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime Twitter arba Linkedin

Pranešimą paskelbė: Gabija Žiūkaitė, UAB „Fabula ir partneriai”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Šalies kelininkai: įveikti kelių ir tiltų būklės krizę gali padėti investicijos į skaitmenines technologijas

Šalies kelininkai: įveikti kelių ir tiltų būklės krizę gali padėti investicijos į skaitmenines technologijas

Automatinis mašinų valdymas, papildytosios realybės panaudojimas statybų aikštelėje, skaitmeninių dvynių kūrimas – tai ateities technologijos, kurias jau galima sutikti didžiausių Lietuvos infrastruktūros projektų statybų aikštelėse. Šalies kelių tiesimo įmonių atstovai teigia, kad skaitmeninių technologijų įsigalėjimo kelių tiesyboje nauda yra milžiniška: darbai vyksta daug greičiau, tačiau realiuoju laiku užtikrinama jų kokybė, atitiktis projektiniams reikalavimams, mažėja ir nelaimingų […]


Prezidentas Rokiškyje: regionuose būtinos kokybiškos ir socialiai teisingos viešojo transporto paslaugos

Prezidentas Rokiškyje: regionuose būtinos kokybiškos ir socialiai teisingos viešojo transporto paslaugos

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su savo patarėjais dirbo Rokiškyje. Daug dėmesio Rokiškyje valstybės vadovas skyrė viešojo transporto problematikai regione ir šalyje. Rokiškio geležinkelio stotyje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Rokiškio rajono žmonių lūkesčius atitinkantis viešasis transportas“, kurioje dalyvavo Rokiškio bendruomenės, centrinės valdžios, savivaldos, keleivių vežimo įmonės „LTG Link“ atstovai, aptarti būtini sisteminiai pokyčiai ir […]


Lietuvos automobilių kelių direkcija: Vilainių tilto Kėdainiuose rekonstrukcija artėja prie pabaigos

Lietuvos automobilių kelių direkcija: Vilainių tilto Kėdainiuose rekonstrukcija artėja prie pabaigos

AB Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 229 Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai 5,151 km tilto rekonstrukcija artėja į pabaigą. Eismą tiltu planuojama paleisti birželio pabaigoje, t.y. anksčiau nei numatyta sutartyje. Pėstiesiems per Nevėžį susisiekimas buvo ir yra užtikrinamas laikinu pontoniniu pėsčiųjų tiltu, kuriuo pėstieji galės naudotis ir iki tol, kol bus užbaigti rekonstruojamo […]


Seimo nario Andriaus Bagdono pranešimas: „Seime chaoso pabaigos nematyti – paspirtukų draudimai ketvirtadienį taps politiniu rebusu“

Seimo nario Andriaus Bagdono pranešimas: „Seime chaoso pabaigos nematyti – paspirtukų draudimai ketvirtadienį taps politiniu rebusu“

2023 m. birželio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Dalies Seimo narių polinkis kuo labiau apriboti paspirtukų judėjimą privedė prie sudėtingos teisėkūros procedūros, kurią parlamentui išpainioti bus rimtas iššūkis, atkreipia dėmesį Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas. Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nagrinėjo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis nusitaikyta sureguliuoti judėjimą el. […]


„Veho Lietuva“ įsigijo vieną didžiausių kėbulų remonto įmonių Baltijos šalyse „Auto Bodyshop“

„Veho Lietuva“ įsigijo vieną didžiausių kėbulų remonto įmonių Baltijos šalyse „Auto Bodyshop“

Vienintelė oficiali „Mercedes-Benz“ atstovė mūsų šalyje bendrovė „Veho Lietuva“ įsigijo UAB „Auto Bodyshop“, vieną didžiausių kėbulo remonto įmonių Lietuvoje ir Baltijos regione. Šiuo žingsniu „Veho Lietuva“ siekia dar labiau išplėsti savo klientams siūlomų serviso paslaugų spektrą. „Šis sandoris yra nuoseklus mūsų įgyvendinamos strategijos, kurios stuburas – geriausia įmanoma klientų patirtis, žingsnis. Siekdami teikti aukščiausios kokybės […]


„Oro navigacija“ investuoja 2,5 mln. eurų: dronų naudotojai galės paprasčiau naudotis oro erdve

„Oro navigacija“ investuoja 2,5 mln. eurų: dronų naudotojai galės paprasčiau naudotis oro erdve

Įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) bepiločių orlaivių (dronų) reglamentų paketo nuostatas, pagrindinis Lietuvos oro navigacijos paslaugų teikėjas „Oro navigacija“ investuoja 2,5 mln. eurų į  sprendimus, kurie leis dronų  naudotojams paprasčiau naudotis oro erdve. „Oro navigacija“ pasirašė sutartį su Austrijos įmone „Frequentis“, su kuria kartu Lietuvoje diegs U-Space paslaugų teikimo sistemą – per mobiliąją aplikaciją bepiločių orlaivių […]