Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos oro uostose ir toliau fiksuojamas aviacijos sektoriaus atsigavimas. Keleivių skaičius, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 5,5 karto, skrydžių – beveik 2,5 karto. Anot ekspertų, tiek vasario, tiek kovo mėnesiais keleivių srautas Lietuvos oro uostuose viršijo dar metų pradžioje prognozuotą paklausą, teigiama Lietuvos oro uostų metų pradžios aviacijos srautų apžvalgoje.

„Metų pradžioje visą pasaulį sukrėtė Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, ne išimtis yra ir aviacijos sektorius. Vis dėlto Lietuvos oro uostai didesnių neigiamų keleivių skaičiaus svyravimų dėl to nepatyrė, nes sėkmingai pavyko perorientuoti vykdytus skrydžius į kitas rinkas. Prasidėjus karui, kartu su oro bendrovėmis veikėme greitai – maršrutai į Ukrainą buvo pakeisti panašaus nuotolio naujomis kryptimis”, – komentuoja Aurimas Stikliūnas, Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas.

Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos oro uostuose aptarnauta 818 tūkst. keleivių. Pernai tuo pat metu aptarnauta 147 tūkst. keleivių.

Teigiama, kad sparčiausias atsigavimas stebimas Kauno oro uoste. Per šiuos oro vartus per pirmuosius tris mėnesius keliavo 10,5 karto daugiau keleivių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir tai yra net 93 proc.  rekordiniais laikytų 2019 metų to paties laikotarpio lygio. Didžiausią įtaką tam turėjo ženkliai išaugęs siūlomų maršrutų skaičius, ypač atostogų kryptimis, o 2022 metais kovo mėnesį iš Kauno jau buvo galima skristi net 26 kryptimis, tai yra didesnis pasirinkimas nei buvo siūloma tuo pačiu metu prieš pandemiją.

Vasario – kovo mėnesių vidutinis orlaivio užpildymo rodiklis viršijo ankstesnėje prognozėje numatytą lygį ir siekė vidutiniškai 60-70 proc., tai yra pakankamai aukštas rodiklis pastarojo laikotarpio kontekste. Anot ekspertų, panaikinti COVID-19 reikalavimai daugelyje Europos šalių, o kartu ir keliaujantiems į Lietuvą – paskatino augti keleivių srautus Lietuvos oro uostuose. Pastaraisiais mėnesiais oro uostuose sparčiausiai augo emigrantų srautas dėl panaikintų keliavimo ribojimų Jungtinėje Karalystėje bei Norvegijoje, o didžiausią paklausą Lietuvos oro uostuose pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė atostogų keliautojai.

„Pirmasis šių metų ketvirtis ir artimiausios prognozės rodo, kad lietuviai kelionėms, o ypač poilsinėms – netaupo. Tam įtakos greičiausiai turėjo pakankamai ilgai trukęs susilaikymas nuo skrydžių dėl pandemijos įvestų ribojimų, taip pat siekis sumažinti susikaupusią emocinę įtampą. Neabejotinai nerimas dėl infliacijos ir galimai kilsiančios kainos kai kuriuos keleivius taip pat skatina pasinaudoti proga šią vasarą dar keliauti patrauklesnėmis kainomis”, – teigia A.Stikliūnas.

Eksperto teigimu, 2021 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos oro uostuose aptarnauta apie 4 tūkst. skrydžių, o šiais metais rezultatas beveik 2,5 karto geresnis – aptarnauta beveik 10 tūkst. skrydžių.

Teigiama, kad šių metų pradžioje jau buvo viršytas ir siūlomų krypčių bendras skaičius, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu.

„Lietuvos oro uostuose 2022 pirmojo ketvirčio metu buvo vykdomos 85 kryptys, praėjusiais metais tuo pačiu metu buvo 52, o  rekordiniais laikomų 2019 metų pradžioje buvo 81 kryptys. Džiaugiamės ir tuo, kad jau veikiančios oro bendrovės oro uostuose siūlo naujas kryptis, tačiau labai svarbus pasiekimas buvo ir naujos oro bendrovės pritraukimas – reguliarius skrydžius Vilniaus oro uoste pradėjo kompanija „Swiss“, kuri pradėjo tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Ciuricho”, – primena A.Stikliūnas.

Nereguliarių (užsakomųjų) skrydžių keleivių srautas 2022 m. I ketv. lyginant su 2021 m. I ketv. išaugo beveik 4 kartus., tai iš esmės labiausiai atspindi atostogų skrydžių ir keleivių srauto augimo tempą.

Lietuvos oro uostai 2022 m. pirmojo ketvirčio metu lenkė Rygos (RIX) ir Talino (TLL) oro uostus pagal pervežtų keleivių skaičių. Verta pabrėžti ir tai, jog Lietuvos oro uostai ir toliau užima didžiausią rinkos dalį (40,3 proc.) Baltijos šalių rinkoje (RIX 2022 m. I ketv. užėmė 38,4 proc., o TLL – 21,3 proc.).

Pirmąjį metų ketvirtį 26 proc. augo ir pergabentų Lietuvos oro uostuose krovinių skaičius. Pernai per Lietuvos oro uostus buvo pergabenta 4,87 tūkst. tonų krovinių, šiemet – daugiau nei 6 tūkst. tonų.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2021 metais Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauti beveik 2,5 mln. keleivių, daugiau nei 34 tūkst. skrydžių ir pergabenta daugiau nei 20 tūkst. tonų krovinių.

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime Twitter arba Linkedin

Pranešimą paskelbė: Viktorija Gailiūtė, UAB „Publicum”