Lietuvos oro uostų aviacijos rodiklių metų pradžios apžvalga: lietuviai kelionėms lėktuvais netaupo

Lietuvos oro uostų aviacijos rodiklių metų pradžios apžvalga: lietuviai kelionėms lėktuvais netaupo

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos oro uostose ir toliau fiksuojamas aviacijos sektoriaus atsigavimas. Keleivių skaičius, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 5,5 karto, skrydžių – beveik 2,5 karto. Anot ekspertų, tiek vasario, tiek kovo mėnesiais keleivių srautas Lietuvos oro uostuose viršijo dar metų pradžioje prognozuotą paklausą, teigiama Lietuvos oro uostų metų pradžios aviacijos srautų apžvalgoje.

„Metų pradžioje visą pasaulį sukrėtė Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, ne išimtis yra ir aviacijos sektorius. Vis dėlto Lietuvos oro uostai didesnių neigiamų keleivių skaičiaus svyravimų dėl to nepatyrė, nes sėkmingai pavyko perorientuoti vykdytus skrydžius į kitas rinkas. Prasidėjus karui, kartu su oro bendrovėmis veikėme greitai – maršrutai į Ukrainą buvo pakeisti panašaus nuotolio naujomis kryptimis”, – komentuoja Aurimas Stikliūnas, Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas.

Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos oro uostuose aptarnauta 818 tūkst. keleivių. Pernai tuo pat metu aptarnauta 147 tūkst. keleivių.

Teigiama, kad sparčiausias atsigavimas stebimas Kauno oro uoste. Per šiuos oro vartus per pirmuosius tris mėnesius keliavo 10,5 karto daugiau keleivių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir tai yra net 93 proc.  rekordiniais laikytų 2019 metų to paties laikotarpio lygio. Didžiausią įtaką tam turėjo ženkliai išaugęs siūlomų maršrutų skaičius, ypač atostogų kryptimis, o 2022 metais kovo mėnesį iš Kauno jau buvo galima skristi net 26 kryptimis, tai yra didesnis pasirinkimas nei buvo siūloma tuo pačiu metu prieš pandemiją.

Vasario – kovo mėnesių vidutinis orlaivio užpildymo rodiklis viršijo ankstesnėje prognozėje numatytą lygį ir siekė vidutiniškai 60-70 proc., tai yra pakankamai aukštas rodiklis pastarojo laikotarpio kontekste. Anot ekspertų, panaikinti COVID-19 reikalavimai daugelyje Europos šalių, o kartu ir keliaujantiems į Lietuvą – paskatino augti keleivių srautus Lietuvos oro uostuose. Pastaraisiais mėnesiais oro uostuose sparčiausiai augo emigrantų srautas dėl panaikintų keliavimo ribojimų Jungtinėje Karalystėje bei Norvegijoje, o didžiausią paklausą Lietuvos oro uostuose pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė atostogų keliautojai.

„Pirmasis šių metų ketvirtis ir artimiausios prognozės rodo, kad lietuviai kelionėms, o ypač poilsinėms – netaupo. Tam įtakos greičiausiai turėjo pakankamai ilgai trukęs susilaikymas nuo skrydžių dėl pandemijos įvestų ribojimų, taip pat siekis sumažinti susikaupusią emocinę įtampą. Neabejotinai nerimas dėl infliacijos ir galimai kilsiančios kainos kai kuriuos keleivius taip pat skatina pasinaudoti proga šią vasarą dar keliauti patrauklesnėmis kainomis”, – teigia A.Stikliūnas.

Eksperto teigimu, 2021 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos oro uostuose aptarnauta apie 4 tūkst. skrydžių, o šiais metais rezultatas beveik 2,5 karto geresnis – aptarnauta beveik 10 tūkst. skrydžių.

Teigiama, kad šių metų pradžioje jau buvo viršytas ir siūlomų krypčių bendras skaičius, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu.

„Lietuvos oro uostuose 2022 pirmojo ketvirčio metu buvo vykdomos 85 kryptys, praėjusiais metais tuo pačiu metu buvo 52, o  rekordiniais laikomų 2019 metų pradžioje buvo 81 kryptys. Džiaugiamės ir tuo, kad jau veikiančios oro bendrovės oro uostuose siūlo naujas kryptis, tačiau labai svarbus pasiekimas buvo ir naujos oro bendrovės pritraukimas – reguliarius skrydžius Vilniaus oro uoste pradėjo kompanija „Swiss“, kuri pradėjo tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Ciuricho”, – primena A.Stikliūnas.

Nereguliarių (užsakomųjų) skrydžių keleivių srautas 2022 m. I ketv. lyginant su 2021 m. I ketv. išaugo beveik 4 kartus., tai iš esmės labiausiai atspindi atostogų skrydžių ir keleivių srauto augimo tempą.

Lietuvos oro uostai 2022 m. pirmojo ketvirčio metu lenkė Rygos (RIX) ir Talino (TLL) oro uostus pagal pervežtų keleivių skaičių. Verta pabrėžti ir tai, jog Lietuvos oro uostai ir toliau užima didžiausią rinkos dalį (40,3 proc.) Baltijos šalių rinkoje (RIX 2022 m. I ketv. užėmė 38,4 proc., o TLL – 21,3 proc.).

Pirmąjį metų ketvirtį 26 proc. augo ir pergabentų Lietuvos oro uostuose krovinių skaičius. Pernai per Lietuvos oro uostus buvo pergabenta 4,87 tūkst. tonų krovinių, šiemet – daugiau nei 6 tūkst. tonų.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2021 metais Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauti beveik 2,5 mln. keleivių, daugiau nei 34 tūkst. skrydžių ir pergabenta daugiau nei 20 tūkst. tonų krovinių.

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime Twitter arba Linkedin

Pranešimą paskelbė: Viktorija Gailiūtė, UAB „Publicum“

Rekomenduojame

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Projekto tikslas – atnaujinti krovinių gabenimą vandens transportu tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų: Klaipėdos ir Kauno Per Europos investavimo konsultacijų centrą EIB teikia konsultacinę paramą Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijai, kad šalies transporto infrastruktūra būtų tvaresnė Europos investicijų bankas (EIB) ir Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pasirašė konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią bus teikiama […]

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Nuo birželio 1 d. Lietuvos miestuose galės atsirasti „Dviračių gatvės“ – tokiu nauju kelio ženklu pažymėtos gatvės bus skirtos mišriam dviračių ir automobilių, kitų ne motorinių ir motorinių transporto priemonių eismui. Jose eismo dalyviams galios specialūs Kelių eismo taisyklių reikalavimai, o dviratininkai galės jaustis gerokai laisviau ir saugiau. „Dviračių gatvių atvėrimas – naujas žingsnis skatinant […]

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Šnipiškės toliau atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių šiandien šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė.  Gatvė įrengta rūpinantis, kad ji būtų patogi, saugi, žalia, gyva, kaimyniška, tiesiog – jauki.  „Šnipiškės stiebiasi, priimdamos ir naujus verslus, ir naujus gyventojus, o kartu išlaikydamos autentišką dvasią. Kernavės gatvės vietoje prieš kelerius metus buvo tiesiog išvažinėtas molynas, […]

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Nedaugelis žino, bet šiandien Tarptautinė jūrininkystės organizacija oficialiai mini Tarptautinę moterų jūrininkių dieną. Pasaulinis laivybos sektorius kasmet pažymi reikšmingą moterų vaidmenį jūrų pramonėje ir atkreipia dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduriame norėdami padėti kiekvienai moteriai sėkmingai siekti karjeros jūroje. Švedijos keltų bendrovė „Stena Line“ gegužę taip pat švenčia įvairovės mėnesį, todėl kartu su šia proga […]

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Moller Baltic Import“, importuojanti „Volkswagen“ keleivinius bei komercinius automobilius Baltijos šalyse ir „Audi“ automobilius Lietuvoje bei Latvijoje, per pirmąjį 2022 metų trečdalį pagerino savo pardavimų rezultatus. Nors rinka susiduria su vis daugiau naujų iššūkių, naujų automobilių gamybos pajėgumai pamažu stabilizuojasi. „Volkswagen“ keleivinių elektromobilių pardavimai Baltijos šalyse išaugo 41 proc. Vienintelis smuktelėjęs segmentas buvo „Volkswagen“ komerciniai […]

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Siekdama gerinti karinio mobilumo jungtis su Europa, Lietuva parengė projektų sąrašą ir Europos Komisijai (EK) teiks naujas paraiškas dėl dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros projektų finansavimo. Šią galimybę suteikia gegužės 12 d. EK paskelbtas antrasis kvietimas teikti paraiškas finansuoti projektus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos […]