Lietuvos oro uostai skelbia kvietimą oro bendrovėms dalyvauti reguliaraus skrydžio tarp Vilniaus ir Londono oro uostų operatoriaus atrankoje

Lietuvos oro uostai skelbia kvietimą oro bendrovėms dalyvauti reguliaraus skrydžio tarp Vilniaus ir Londono oro uostų operatoriaus atrankoje

Lietuvos oro uostai skelbia kvietimą oro bendrovėms dalyvauti reguliaraus skrydžio tarp Vilniaus ir Londono oro uostų operatoriaus atrankoje

2022 metais Susisiekimo ministerijai kartu su išorės konsultantais parengus skrydžių Lietuvai strategiškai svarbiomis kryptimis skatinimo planą – Lietuvos oro uostai pristato naują skatinimo modelį ir skelbia tarptautinį kvietimą oro bendrovėms teikti paraiškas dalyvauti reguliaraus skrydžio tarp Vilniaus (VNO) ir Londono Sičio (LCY) oro uostų operatoriaus atrankoje.

Numatoma, kad sutartis su geriausią bendradarbiavimo pasiūlymą pateikusia oro bendrove, atlikus visas reikalingas kvalifikacijos patikrinimo ir bendro verslo plano rengimo procedūras, galėtų būti pasirašyta iki šių metų rugsėjo, o skrydžiai pagal naują modelį galėtų prasidėti rudens viduryje.

Oro bendrovės savo pasiūlymus Lietuvos oro uostams gali teikti nuo šiandien iki birželio 9 dienos. Visi pateikti pasiūlymai bus vertinami pagal kvietimo sąlygose nustatytus kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad skrydis šia kryptimi yra itin svarbus verslo keleiviams, atrankos kriterijais taip pat siekiama užtikrinti, jog skrydžiai būtų vykdomi šio segmento keleiviams patogiais laikais ir dažniais.

„Tai pirmas kartas, kai skrydžiai susisiekimui Lietuvai strategine kryptimi inicijuojami pagal rizikos pasidalijimo partnerystės modelį. Iš įvairių skrydžių skatinimo alternatyvų šis modelis parinktas kaip tinkamiausias, siekiant didinti Lietuvos pasiekiamumą oru. Londono Sitis – pirmiausia pradedama skrydžių kryptis, nes svarbu ją užtikrinti verslo bendruomenei ir turizmo plėtrai“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Anot Lietuvos oro uostų laikinojo vadovo Aurimo Stikliūno, šis naujasis skatinimo modelis yra paremtas ilgalaike Lietuvos oro uostų ir skrydžius vykdysiančių oro linijų partneryste – dėl konkrečios krypties bus sudaroma ne ilgesnė nei 15 metų trukmės investicinė sutartis tarp Lietuvos oro uostų ir oro bendrovės. Abi sutarties šalys jos įgyvendinimo metu prisiims tiek su skrydžio vykdymu susijusias finansines rizikas, tiek ir dalinsis skrydžio generuojama finansine nauda. Šis finansinių rizikų ir naudų pasidalijimas bus paremtas bendrame Lietuvos oro uostų ir geriausią pasiūlymą pateikusios oro bendrovės verslo plane nustatytomis sąlygomis.

„Šio investicijų modelio startas yra labai svarbus strateginis pokytis visai šaliai, kuris, tikiu, suformuos gerąją praktiką ir būsimų krypčių skatinimui pagal taikomą modelį. Ateityje, skyrus šalies biudžete papildomų lėšų, planuojant tolesnius veiksmus tai bus tvirtas pagrindas planuojant maršrutų plėtrą. Reikia gerai suprasti, kad verslui aktualių skrydžių skatinimas, atsižvelgiant į mūsų šalies rinkos, esamos paklausos dydį, yra tiesiogiai susijęs su papildomomis pačios šalies investicijomis. Tai modelio analizėje pabrėžė užsienio konsultantai, tai matome ir mes, vertinant Europos aviacijos tendencijas“, – tvirtina A. Stikliūnas.

Jungtinės Karalystės sostinė yra ir tarp prioritetinių atvykstamojo turizmo krypčių, todėl tiesioginis skrydis į Londono centrą – privalumas šio segmento keleivių pritraukimui. Tikimasi, kad tuo pasinaudos ir už atvykstamąjį turizmą atsakingos Lietuvos institucijos bei skirs tinkamą dėmesį paklausos skatinimui.

Primenama, kad oro bendrovė „LOT Polish Airlines“ yra laimėjusi 2018 m. skelbtą viešą atranką, leidžiančią valstybėms remti ypatingos svarbos skrydžius Europos Sąjungos viduje. Skrydžiai tarp Vilniaus ir Londono Sičio prasidėjo 2019 m. gegužės 1 dieną ir pagal sutartį su Lenkijos oro linijomis „LOT Polish Airlines“ bus vykdomi iki šių metų rugsėjo 30 dienos. Nuo 2019 m. įgyvendinamas projektas – viena iš nedaugelio Europos Komisijos reguliavimo išimčių, leidžiančių oro bendrovei skirti valstybės pagalbą skrydžio vykdymui. Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos, finansavimo pagal šį modelį pratęsti nėra galima, nes jis gali būti taikomas tik ES teritorijoje.

Apie Lietuvos oro uostus

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime Twitter arba Linkedin

Pranešimą paskelbė: Gabija Žiūkaitė, UAB „Fabula ir partneriai”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Pasiruošimas startui: Vilniaus oro uosto naujajame išvykimo terminale vyksta masinis testavimas

Pasiruošimas startui: Vilniaus oro uosto naujajame išvykimo terminale vyksta masinis testavimas

Šeštadienį (sausio 11 d.) Vilniaus oro uoste organizuojamas istorinis renginys – masinis naujojo išvykimo terminalo testavimas. Atlikti testavimą per rekordiškai trumpą laiką dar lapkritį užsiregistravo per 1 000 savanorių. Atvykę į naująjį oro uosto išvykimo terminalą testuotojai pasijaus tarsi tikri šešių skrydžių keleiviai ir padės Lietuvos oro uostų komandoms nustatyti, kaip pasiruošta terminalo atidarymui, numatytam […]


Darbo ir pajamų apsauga: pavėžėjamas daugiau grėsmių nei privalumų?

Darbo ir pajamų apsauga: pavėžėjamas daugiau grėsmių nei privalumų?

Lietuvoje pavėžėjai įprastai dirba pagal individualią veiklą (ĮV), o ne pagal darbo sutartį. Tai, anot specialistų, darbuotojams kelia daugiau grėsmių nei privalumų. „Skaitmeninės darbo platformos (programėlės, kurios sujungia paslaugų teikėjus su klientais) sukuria prieštaringas darbo santykių formas ir trikdo tradicinį darbo organizavimą. Šis verslo modelis apriboja darbuotojų teisę naudotis darbo apsauga“, – teigia Vilniaus universiteto […]


„airBaltic“ padvigubino simuliatorių pajėgumą ir įdiegė naują „Airbus A220“ pilno skrydžio simuliatorių

„airBaltic“ padvigubino simuliatorių pajėgumą ir įdiegė naują „Airbus A220“ pilno skrydžio simuliatorių

Ryga. Pirmaujanti Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ toliau plečia savo mokymų infrastruktūrą – „airBaltic“ mokymų centre Rygoje (Latvija) įrengtas antrasis „Airbus A220“ pilno skrydžio simuliatorius. Šis modernus papildymas gerokai padidins oro linijų bendrovės galimybes mokyti ir palaikyti vis didėjančios pilotų komandos kvalifikaciją, taip pat padės augančiam „Airbus“ orlaivių parkui ir nuolatinei „airBaltic“ pilotų akademijos […]


Kelininkai ruošiasi lijundrai ir plikledžiui – darbus vykdo prevenciškai

Kelininkai ruošiasi lijundrai ir plikledžiui – darbus vykdo prevenciškai

Kaip skelbia sinoptikai, šiandien popiet numatomas pavojingas meteorologinis reiškinys – lijundra ir plikledis. Šiuos pavojingus reiškinius indikuoja ir AB „Kelių priežiūra“ pasitelkiamos sprendimų paramos sistemos. Kelininkai praneša, kad jų mechanizmai nenutrūkstamai tęsia darbus – valstybinės reikšmės keliuose vykdomas sniego ir ledo šalinimas, barstymas arba tirpalo purškimas dar prieš prognozuojamą slidumo susidarymą. 1-ojo kelių priežiūros lygio […]


Esminiai Lietuvos oro uostų projektai 2025 metais: planuoja tolesnę plėtrą, iš viso investuos 58 mln. eurų

Esminiai Lietuvos oro uostų projektai 2025 metais: planuoja tolesnę plėtrą, iš viso investuos 58 mln. eurų

Pernai Lietuvos oro uostų (LTOU) pasiektas aptarnautų keleivių rekordas (6,6 mln.) – tarpinė stotelė puoselėjant lyderystę Baltijos regione ir toliau vykdant strateginę plėtrą. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdanti bendrovė šiemet numato įgyvendinti esminius projektus, kurie ateityje leis kokybiškai aptarnauti iki 10 mln. keleivių per metus. Planuojama, kad 2025-aisiais į visą LTOU tinklo infrastruktūrą […]


Susisiekimo ministras E. Sabutis: „Rajoninių kelių miestuose ir miesteliuose perdavimas savivaldybėms – ilgai lauktas ir sveikintinas“

Susisiekimo ministras E. Sabutis: „Rajoninių kelių miestuose ir miesteliuose perdavimas savivaldybėms – ilgai lauktas ir sveikintinas“

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Prezidento inicijuotiems Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir Kelių įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma perduoti savivaldybėms  rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose. Taip pat numatoma didesnė savivaldybėms tenkanti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų dalis.  Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis džiaugiasi kelią besiskinančiais kelių infrastruktūros finansavimo tvarką keičiančiais įstatymų projektais. Ministro […]