Įdėti skelbimą

Lietuvos keliams prižiūrėti, tiesti ir modernizuoti – 531,6 mln. eurų

Šiemet Lietuvos kelių tinklui plėtoti ir saugaus eismo priemonėms diegti numatoma skirti 531,6 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Tokią Susisiekimo ministerijos parengtą šios programos finansavimo sąmatą šiandien patvirtino Vyriausybė. 

Tiksliniams projektams numatyta 145 mln. eurų KPPP lėšų. Jos bus paskirstytos rajoninės ir vietinės reikšmės keliams su žvyro danga asfaltuoti, magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui ties Kaunu (nuo 89,40 iki 107 km) rekonstruoti, Klaipėdos miesto transporto infrastruktūros projektui ir Vilniuje dviejų lygių sankryžai Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl. rekonstrukcijos darbams. 

Kitos lėšos – 386,6 tūkst. eurų – paskirstomos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas:  65 proc. tenka valstybinės reikšmės keliams, 30 proc. – vietinės reikšmės keliams ir 5 proc. – numatomos rezervinės lėšos. 

251,3 mln. eurų skiriama valstybinės reikšmės keliams: priežiūros darbams, saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti bei kitoms kelių srities reikmėms finansuoti. 

Kita dalis – beveik 116 mln. eurų – numatoma savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams, taip pat valstybinių miškų, valstybės saugomų teritorijų vietinės reikšmės keliams bei Lietuvos kariuomenei, krašto apsaugos ir pasienio objektams reikalingiems vietinės reikšmės keliams. 

Šiemet lėšos savivaldybių vietinės reikšmės keliams skirstomos siekiant išlaikyti paritetą tarp savivaldybių ir neišskirti vienos konkrečios savivaldybės ar jų grupės iš kitų, todėl Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybėms numatomos specialios KPPP lėšos kaip Sostinės regiono savivaldybėms, tačiau jos nebus dar kartą finansuojamos kaip rajonų aplink didmiesčius savivaldybės. 

„Reikalinga visos kelių finansavimo sistemos peržiūra iš esmės, užtikrinant finansavimą bent trejiems metams, ieškant papildomų šaltinių strateginiams projektams: „Via Baltica“, A1, „Utenos kelias“, – komentuoja susisiekimo ministras Marius Skuodis. 

Praėjusiais metais šalies keliams finansuoti teko 589,74 mln. eurų. Ši suma buvo didesnė, nes prie jos buvo pridėtos ankstesniais metais nepanaudotos programos lėšos. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo nuo šių metų nepanaudotos lėšos nėra perkeliamos į kitus metus. 

Susisiekimo ministerija planuoja kitiems metams KPPP lėšų skyrimo tvarką peržiūrėti iš esmės.

 

Pranešimą paskelbė: Vaiva Grigaitienė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Pavasarinės žiedadulkės nusėda ant automobilių: kenkia ir matomumui, ir kėbului

Pavasarinės žiedadulkės nusėda ant automobilių: kenkia ir matomumui, ir kėbului

Pavasariui įsibėgėjant ir prasidedant aktyviam augalų žydėjimui, ore padaugėja žiedadulkių. Specialistai atkreipia dėmesį, kad jo turi įtakos ir automobilių būklei, ir vairavimui – nusėdusios ant paviršių žiedadulkės gali pažeisti kėbulą bei mažinti matomumą. Degalinių tinklo „Circle K“ degalų ir plovyklų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius teigia, kad pavasarį ypač svarbu prižiūrėti automobilį. „Žiedadulkės kartu […]


Sudaromos sąlygos modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių

Sudaromos sąlygos modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių

2026 m. balandžio 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas atsižvelgė į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą ir priėmė Kelių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pagerinti investicinę aplinką kelių infrastruktūros srityje bei sudaryti sąlygas modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių. Priimtomis pataisomis sutarta įtvirtinti, kad viešojo ir […]


Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį

Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį

Degalinių švieslentėse skaičiai eilinį kartą šauna į viršų, tik šįkart Lietuvos vairuotojų kantrybės taurė pagaliau persipildo – vis dažniau jie renkasi elektromobilį. „Per pastarąjį mėnesį dėl krovimo stotelių įrengimo sulaukėme trigubai daugiau skambučių nei įprastai – daugiausiai per visą istoriją“, – staiga išaugusiu susidomėjimu stebisi Ignas Petrikonis, elektromobilių krovimo įmonės „Evioni“ vadovas. Pasak jo, pirmose […]


„Dešiniojo rato“ darbai – viename žemėlapyje: kur bus tvarkomi keliai

„Dešiniojo rato“ darbai – viename žemėlapyje: kur bus tvarkomi keliai

AB „Kelių priežiūra“ visuomenei atveria informaciją apie krašto keliuose planuojamus „dešiniojo rato“ dangos pažaidų tvarkymo darbus. Nuo šiol gyventojai gali vienoje vietoje matyti, kuriuose ruožuose šiemet bus vykdomi darbai – parengtas ir viešai pristatomas planuojamų darbų žemėlapis. Krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa orientuota į kritinių dangos pažaidų šalinimą intensyviausio eismo ruožuose, kur vyrauja […]


Mažėjant laiškų, paštui ieškoma naujo vaidmens: ekspertas mato nišą technologijose ir logistikoje

Mažėjant laiškų, paštui ieškoma naujo vaidmens: ekspertas mato nišą technologijose ir logistikoje

Mažėjant siunčiamų popierinių laiškų apimtims, pašto sektoriui vis sunkiau remtis tradiciniu veiklos modeliu. Šveicarijoje dirbančio „Swiss Post“ transporto departamento vadovo ir valdybos nario dr. Aurimo Vilkelio teigimu, ateityje paštas nebegalės išsilaikyti vien iš laiškų ir siuntų pristatymo, todėl turės ieškoti naujų funkcijų – nuo elektroninės komercijos ir duomenų sprendimų iki platesnio vaidmens valstybės logistikoje. Anot […]


Vairuotojų tipai: kodėl kelyje tampame kitokie ir kaip suvaldyti stresą

Vairuotojų tipai: kodėl kelyje tampame kitokie ir kaip suvaldyti stresą

Eismas šiandien tampa ne tik judėjimo, bet ir emocinės savikontrolės išbandymu. Nuolatinis skubėjimas, įtemptos dienotvarkės ir informacinis triukšmas persikelia ir į kelią – čia net ir racionalūs žmonės kartais reaguoja impulsyviai.  Psichologė Kristina Jievaitienė paaiškina, kad tai nėra atsitiktinumas: „Eismas – greitas, dinamiškas procesas, kartais žmonės streso būsenoje pirmiau padaro, vėliau galvoja. Veikia streso elgesio […]