Lietuvos keliams ir gatvėms paskirstyta 18,8 mln. eurų rezervinių lėšų, iš jų daugiausia – savivaldybių projektams

Atsižvelgdama į Susisiekimo ministerijos ir šalies savivaldybių siūlymus, šiandien Vyriausybė paskirstė rezervines Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšas – 18,8 mln. eurų. Šios lėšos bus panaudotos valstybinės reikšmės ir vietiniams keliams bei gatvėms rekonstruoti, taip pat darbų kokybės kontroliniams patikrinimams atlikti. Didžiausia dalis lėšų teks savivaldybių infrastruktūros projektams.

„Iš rezervo keliams skiriamų lėšų naudą šiemet žmonės labiausiai pajus savo artimoje gyvenamoje aplinkoje, nes savivaldybių numatytiems vietinių kelių ir gatvių gerinimo projektams teks net 65 proc. rezervinių lėšų – 12,2 mln. eurų. Tai 5 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Pasak ministro, kitąmet rezervo skirstymo tvarka bus kiek koreguojama, daugiau dėmesio skiriant stichinių reiškinių padariniams keliuose eliminuoti.

Šiemet papildomų rezervo lėšų keliams ir gatvėms rekonstruoti gaus visi Lietuvos regionai. Iš viso bus finansuojami 36 savivaldybių projektai, iš jų didžiausi bus įgyvendinami Kaune. Čia Marių gatvei iki Palemono gatvės rekonstruoti ir sankirtai su „Rail Baltica“ geležinkelio linija įrengti skirta 2,4 mln. eurų. Dar 900 tūkst. eurų skirta Verkių ir Prancūzų gatvėms rekonstruoti. Kiti dideli gatvių rekonstravimo darbai vyks Alytuje ir Kretingoje. Alytaus Naujosios gatvės rekonstrukcijai numatyta beveik 702 tūkst. eurų, Kretingoje 656 tūkst. eurų bus panaudota magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga ruožui, sutampančiam su Kretingos miesto Žemaitės alėja, rekonstruoti.

Beveik 6 mln. eurų skiriama valstybinės reikšmės magistralinio kelio Vilnius–Utena ruožams rekonstruoti. 200 tūkst. eurų bus panaudoti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos numatytiems darbų kokybės kontroliniams patikrinimams vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse.

Dalį lėšų – 520 tūkst. eurų numatoma skirti Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijų bei policijos valdomų susisiekimo infrastruktūros objektų darbams finansuoti. Pavyzdžiui, privažiuojamiesiems keliams bei pėsčiųjų ir dviračių takams Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje tiesti skiriama 220 tūkst. eurų.

Rezervinės Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos skiriamos, kai stokojama lėšų baigti pradėtus darbus, taip pat nenumatytiems kelių tinklo plėtojimo, rekonstravimo ir funkcionavimo darbams finansuoti. Vertinant savivaldybių ir kitų institucijų pateiktus prašymus, lėšos skiriamos daugiausia balų surinkusiems investicijų projektams, kuriems finansuoti nebuvo skirta arba neužteko tikslinio finansavimo lėšų, taip pat tiems, dėl kurių įgyvendinimo buvo priimti Vyriausybės sprendimai.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
Silk EyeLift Cream Kremas odai aplink akis, 30ml
 
Chateau de Beaute Vino Sheen Fusion Fluidas išlyginantis smulkias ir gilias raukšles, 30ml
 
PE-6011E Vakoss pūkų rinkiklis žalias
 
Nespresso Espresso Livanto kavos kapsulės 10vnt.
 
SteelSeries Wired, Gaming mouse, No, Rival 310, Optical, No, RGB LED light
Lietuvos vairuotojai įpročių nekeičia: 8 iš 10 su savimi vežiojasi nebeprivalomus dokumentus

Lietuvos vairuotojai įpročių nekeičia: 8 iš 10 su savimi vežiojasi nebeprivalomus dokumentus

Jau pusmetį Lietuvos vairuotojai neprivalo su savimi vežiotis krūvos dokumentų, tačiau 8 iš 10 vairuojančių žmonių be jų nesėda į automobilį. Šie vairuotojai, kaip ir buvo įpratę iki liepos 1 dienos, pasiima privalomojo draudimo liudijimą, transporto priemonės techninės apžiūros bei registravimo dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Tik 9 proc. mūsų šalies vairuotojų šių dokumentų nesivežioja. Tai […]

  Straipsniai »
Viešoji geležinkelių infrastruktūra turėtų būti valdoma efektyviau

Viešoji geležinkelių infrastruktūra turėtų būti valdoma efektyviau

Sklandžiam ir saugiam keleivių bei krovinių judumui užtikrinti būtina efektyvi viešoji geležinkelių infrastruktūra. Tai yra valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, naudojamas keleiviams ir kroviniams geležinkeliais vežti. Už tinkamą šios infrastruktūros valdymą, funkcionavimą, geležinkelių transporto eismo ir rinkos reguliavimą atitinkamai yra atsakingi Susisiekimo ministerija, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos transporto saugos administracija ir Ryšių reguliavimo tarnyba. Aukščiausiosios […]

  Straipsniai »
Pavojingi žiemos reiškiniai reikalauja kelininkų ir vairuotojų atidumo

Pavojingi žiemos reiškiniai reikalauja kelininkų ir vairuotojų atidumo

Itin pavojingi žiemos reiškiniai – „juodas“ ledas, lijundra ir pūga – budrius išlikti ragina ne tik vairuotojus, bet ir kelininkus. Kaip susidaro šios vairuoti nepalankios sąlygos? Kokių veiksmų, esant minėtiems žiemos reiškiniams, turėtų imtis vairuotojai ir kelių priežiūros specialistai? „Juodas“ ledas – nepastebimas pavojus Vienas iš pavojingiausių žiemos reiškinių, sukeliančių daug eismo įvykių, yra „juodas“ […]

  Straipsniai »
Emigrantų JAV įkurta „GP Transco“ atidaro naują biurą Lietuvoje: žada tolimesnę plėtrą

Emigrantų JAV įkurta „GP Transco“ atidaro naują biurą Lietuvoje: žada tolimesnę plėtrą

Emigrantų JAV įkurta „GP Transco“ atidaro naują biurą Lietuvoje: žada tolimesnę plėtrą Sėkmingą šimtamilijoninį verslą JAV įkūrę lietuviai jo plėtrai renkasi tėvynę. Trečiadienį buvo atidarytas vienos sparčiausiai JAV augančių įmonių „GP Transco“ biuras Vilniuje, Žalgirio g. esančiame verslo centre. Sėkmingo verslo plėtrą tėvynėje keturi įmonių grupę valdantys lietuviai pasirinko ne tik dėl daugybės šalyje esančių […]

  Straipsniai »
Bronis Ropė: Ar Lietuvai priimtinas derybų rezultatas dėl ES transporto sektoriaus ateities?

Bronis Ropė: Ar Lietuvai priimtinas derybų rezultatas dėl ES transporto sektoriaus ateities?

2018 m. gruodžio 3 d. ES Transporto taryboje patvirtinta pozicija dėl „Mobilumo paketo“ yra vienareikšmiškai nepalanki Lietuvos ir kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių vežėjams bei vairuotojams. Tokios išvados buvo prieita europarlamentaro Bronio Ropės organizuotoje diskusijoje “Mobilumo paketas: socialinė ar sienų Europa?“. Į renginį Europos Parlamente susirinko Lietuvos, Danijos, Vokietijos, Austrijos ir kitų Briuselyje įsikūrusių […]

  Straipsniai »
Pėsčiųjų įpročiai Lietuvos didmiesčiuose: rytinė skuba kas antrą verčia ignoruoti saugumą

Pėsčiųjų įpročiai Lietuvos didmiesčiuose: rytinė skuba kas antrą verčia ignoruoti saugumą

Ryte skubėdami į darbus, lydėdami vaikus į mokyklas ir eidami per perėją beveik pusė pėsčiųjų Lietuvos didmiesčiuose nepaiso saugaus eismo taisyklių. Vakare susitelkimas į eismo saugumą kiek padidėja, tačiau ryškūs skirtumai ir tarp miestų: eidami per pėsčiųjų perėją mažiausią dėmesį kelių eismo taisyklėms ir saugumui demonstruoja pėstieji Kaune, didžiausią – Klaipėdoje. Tokie rezultatai gauti draudimo […]

  Straipsniai »