Elektrifikacijos srityje sparčiai kylanti Vokietija elektromobilių (EV) įkrovimo stotelių gamintojams taiko itin griežtus reikalavimus, nustatytus šios šalies vyriausybės bei reguliavimo institucijų. Aukštą viešųjų EV įkrovimo stotelių rinkos kartelę verslams peržengti galima tik turint „Eichrecht“ sertifikatą. Jį vienintelė Baltijos valstybėse įgijusi lietuvių įmonė „Elinta Charge“ toliau stiprina pozicijas Vokietijoje.
Daugiau nei į 30 valstybių visame pasaulyje savo produkciją eksportuojanti elektromobilių įkrovimo stotelių kūrėja ir gamintoja „Elinta Charge“ iki šiol Vokietijoje galėjo tiekti tik privačių vartotojų poreikiams skirtas EV įkrovimo stoteles. Tačiau viešoms erdvėms ir komerciniais tikslais naudojamų elektromobilių įkrovimo stotelių pardavimą ribojo šioje šalyje taikomi kompleksiniai reikalavimai, kurie nuolat keitėsi. Pasak įmonės vadovo Igno Mikučio, kol buvo laukiamas „Eichrecht“ sertifikato patvirtinimas, šioje rinkoje jau susikaupė nemažas kiekis klientų, laukiančių kol lietuvių gaminys bus sertifikuotas.
Nors elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai yra taikomi bendri Europos IEC 61851 standartai, tačiau kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys, tarp kurių ir Vokietija, turi savo specifinius papildomus reikalavimus dėl energijos, ryšių ir pinigų surinkimo paslaugų, susijusių su elektromobilių įkrovimu. „Eichrecht“ sertifikato įgijimas yra būtina sąlyga, norintiems Vokietijoje diegti viešąsias įkrovimo stoteles, kurių krovimo paslauga apmokestinta, bei siekiantiems dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
ES Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyva (AFID) nurodo, jog ES valstybės narės turi užtikrinti, kad viešųjų įkrovimo stotelių operatorių taikomos kainos būtų „pagrįstos, lengvai ir aiškiai palyginamos, skaidrios ir nediskriminacinės“. Remdamasi šia direktyva bei siekdama vartotojams užtikrinti maksimaliai skaidrią elektros apskaitą, Vokietija sukūrė ir įteisino savo taisykles, kurios tapo pavyzdžiu ir kai kurioms valstybėms.
Preciziškai matuodamos energiją „Eichrecht“ sertifikuotos įkrovimo stotelės užtikrina elektromobilių vairuotojų pasitikėjimą
„Į Vokietijos kuriamą EV politiką dabar žvalgosi Europos Komisija. Tikėtina, kad kai kurie šios šalies standartai plečiantis elektrifikacijai bus pritaikyti visoms ES šalims. Šis sertifikatas itin tiksliai apibrėžia įkrautos elektros apskaitą, naudojant išmaniuosius skaitiklius. Galime palyginti su degalinių pavyzdžiu, kur žmonės pildamiesi kurą tikisi mokėti būtent už tokį kiekį, kokį įsipylė. Vokietija pirmoji įdiegė griežtą įkrovimo stotelių kalibravimą, kuriuo užtikrinama, jog paklaidos yra minimalios ir vartotojai gauna būtent tai, kas jiems yra deklaruojama“, – teigia I. Mikutis.
Sertifikavimo proceso metu yra tikrinama kiekviena įkrovimo stotelės detalė, stebima elektros įtampos galia ir kiti aspektai, kurie turi atitikti Vokietijos matavimo ir patvirtinimo įstatymo techninius reikalavimus. Vienas pagrindinių reikalavimų – viešai prieinamos įkrovimo stotelės, kur už įkrovimą atsiskaitoma tiesiogiai, vartotojas turi pats matyti savo sunaudotą energijos kiekį – kWh. Tam reikia itin tikslių ir gerai sukalibruotų išmaniųjų skaitiklių. Taip pat pagal „Eichrecht“, stotelių vidus privalo būti apšviestas, tam kad skaitiklių rodmenys būtų matomi tiek dieną, tiek naktį. Šis sertifikatas suteiktas „Elinta Charge“ įkrovimo stotelėms „CityCharge V2” ir “CityCharge Mini2”.
„Turint galvoje, kad Vokietijos reikalavimai elektromobilių įkrovimo stotelėms yra aukščiausi ir kompleksiškiausi Europoje, gal net ir visame pasaulyje – kažkiek su vokiečiais galėtų lygintis JAV, šis sertifikatas atspindi aukščiausio lygio mūsų gaminių kokybę bei tiek „R&D” inžinierių skyriaus, tiek visos komandos kompetencijas. Net neabejoju, kad tai prisidės prie dar didesnio vartotojų ir klientų pasitikėjimo mumis visose šalyse, kuriose prekiaujame savo įkrovimo stoteles“, – sako I. Mikutis.
Vokietijos keliais iki 2030 metų turi važinėti 15 milijonų elektromobilių
Vokietija yra viena greičiausiai elektrifikacijos srityje kylančių rinkų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Vokietijos Vyriausybė išsikėlė ambicingą tikslą – iki 2030 metų įkrovimo stotelių skaičius šalyje turi pasiekti vieną milijoną, o keliuose turi važinėti 15 milijonų elektromobilių. Vokiečių ekonomikos tyrimų instituto (DIW) duomenimis, praėjusių metų gale tik elektra varomų automobilių skaičius Vokietijoje perkopė milijoną, tad norint įgyvendinti Vyriausybės tikslą kas mėnesį iki 2030 metų turi būti registruojama apie 145 tūkstančius naujų elektromobilių.
Palaikydami šalies išsikeltus tikslus Vokietijos automobilių gamintojai siekia sparčiai stiprinti pozicijas elektromobilių rinkoje. „Volkswagen“ grupė yra paskelbusi, kad į perėjimą prie elektromobilių gamybos investuoja 35 mlrd. eurų, taip siekdama iki 2025 metų tapti didžiausiu pasaulyje elektromobilių gamintoju. Vokietijos automobilių industrijos asociacijos (VDA) duomenimis, praėjusiais metais šalyje buvo pagaminta 885 tūkstančių elektros pavarą turinčių automobilių, iš kurių 300 tūkstančių įkraunamų hibridų. Čia verta paminėti, kad prieš metus Vokietijoje gamyklą atidarė ir amerikiečių elektromobilių gamintoja „Tesla“.
Kada apie įkrovimo skaidrumo užtikrinimą bus kalbama Lietuvoje?
VĮ „Regitra“ duomenimis, per pastaruosius trejus metus įkraunamų hibridinių automobilių ir pilnai elektra varomų automobilių Lietuvoje padaugėjo beveik 5 kartus. Grynųjų elektromobilių skaičius paaugo dar daugiau – 5,5 karto. Paspartinti viešų įkrovimo stotelių plėtrą šalyje siekiama subsidijomis. „Lietuvoje yra numatytos reikšmingos sumos remti viešąją įkrovimo infrastruktūrą, todėl artimiausiu metu šalies vadovai turės prieiti ir prie diskusijų apie reikalavimus, užtikrinančius tikslų ir patikimą duomenų atvaizdavimą bei elektros apskaitą. Mes turime pakankamai kompetencijos ir patirties tokiose diskusijose dalyvauti“, – teigia I. Mikutis.
Pranešimą paskelbė: Vykintė Budrytė, We are marketing, UAB
· Išskirtinis: riboto leidimo modelis, skirtas „50 metų su penkiais cilindrais“ jubiliejui; · Įspūdingas: legendinis 2.5 TFSI variklis ir jo išraiškingas, sodrus skambesys; · Įtraukiantis: reguliuojama pakaba su nauju galiniu stabilizatoriumi; · Įsimintinas: anglies pluošto detalės išorėje ir speciali „Malachite green“ žalia spalva; · Išraiškingas: „Neodymium“ aukso spalvos interjeras ir individualus serijos numeris. „Audi Sport“ […]
„Galiu pasiskolinti tavo automobilį savaitgaliui?“ – į tokį šeimos nario ar draugo prašymą dažnas numoja ranka ir tiesiog paduoda raktelius. Tačiau draudikai įspėja: jei prie vairo sėda asmuo, neatitinkantis draudimo sutarties sąlygų, toks paslaugumas gali baigtis nenumatytomis išlaidomis. Kas iš tiesų prisiima atsakomybę įvykus avarijai ir kodėl bandymas sutaupyti draudžiant automobilį ne tikrojo vairuotojo vardu […]
Susisiekimo ministerija Seimo pavasario sesijoje teikia 12 teisės aktų projektų, kuriais siekiama keliones padaryti patogesnes, transporto paslaugų kainodarą – skaidresnę, o strateginę infrastruktūrą – stipresnę. Pirmąją sesijos dieną, kovo 10-ąją, Seimui bus pateikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo ir Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimai. Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimai susiję su nauja techninių apžiūrų tvarka […]
Renkantis automobilį kasdienėms kelionėms, daugeliui vairuotojų svarbiausi ne pažadai ar ateities vizijos, o labai konkretūs dalykai – komfortas, sąnaudos ir aiškūs eksploatacijos kaštai. Tuo metu, kai elektromobiliai dar kelia klausimų dėl įkrovimo infrastruktūros, o tradiciniai modeliai susiduria su griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais, hibridiniai automobiliai tampa kompromisu, paremtu sveiku protu. Tai atsispindi ir statistikoje – hibridai sparčiai […]
Baigiantis žiemos pertraukai, nuo kovo 9 d. pradedami paruošiamieji Gariūnų viaduko rekonstravimo darbai, kuriuos planuojama baigti per savaitę. Viaduko rekonstrukcija – fiziniai darbai – prasidės kovo 23 d. Vykdant rekonstrukciją, esamas viadukas bus demontuotas, o jo vietoje pastatytas naujas statinys, atitinkantis šiuolaikinius eismo saugos, apkrovų ir ilgaamžiškumo reikalavimus. 1981 m. pastatytas viadukas buvo suprojektuotas pagal […]
Pasirinkti profesiją, kurią daugelis vis dar vadina „vyriška“, reikia drąsos ir ryžto. Laivų statybos sektorius visame pasaulyje laikomas viena vyriškiausių pramonės šakų. Nors šiame sektoriuje dauguma darbuotojų – vyrai, daugėja ir moterų. Drąsios lietuvės, dirbančios didžiausiose laivų statyklose Europoje, dalijasi pasakojimais apie stereotipus, kasdienybę ir (ne)moterišką profesiją. Dirba visa šeima Vokietijoje laivų statykloje elektros instaliacijos […]