Lietuva siekia papildomų ES lėšų „Rail Baltica“ pagrindinės linijos statyboms nuo Kauno iki Latvijos sienos

Lietuva siekia papildomų ES lėšų „Rail Baltica“ pagrindinės linijos statyboms nuo Kauno iki Latvijos sienos

Lietuva kartu su projekto partneriais pateikė paraiškas gauti papildomą Europos Infrastruktūros tinklų priemonės ES paramą „Rail Baltica“ projekto veikloms. Bendras visų šalių paraiškoje nurodytas projekto finansavimo iš ES poreikis siekia 664,1 mln. eurų, iš kurių Lietuvos dalis – 278,9 mln. eurai. ES institucijų sprendimo dėl finansavimo patvirtinimo laukiama 2020 m. birželio – liepos mėn. 

„ Norėdami pasiekti užsibrėžtą tikslą, iki 2026 metų įgyvendinti projektą, turime sudarę aiškų veiklų įgyvendinimo planą, pagal kurį šio periodo veikloms, kurioms dar nėra skirtas finansavimas, įgyvendinti, reikės 328,1 mln. eurų, iš kurių ES parama turėtų siekti 278,9 mln. eurų. Likusi dalis bus finansuojama nacionaliniais finansiniais ištekliais. Tikimės, kad ES vykdys savo įsipareigojimą finansuoti projektą ir skirs tinkamą finansavimą, kitu atveju kyla rizika nespėti projektą įgyvendinti laiku“, – sako susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.

Gavus šias lėšas iki 2023 metų pabaigos numatoma įrengti geležinkelio sankasą nuo Kauno iki Panevėžio ir nutiesti europinio standarto 1435 mm pločio geležinkelio dvikelį pirmuosius 60 km nuo Palemono Kaune į šiaurę link Panevėžio.

Tai bus dalis numatomos visiškai naujos geležinkelio linijos, kuri sujungs Kauną su Panevėžiu, Ryga ir Talinu, o per jį – ir su Helsinkiu. Šiame ruože Lietuva atsakinga už „Rail Baltica“ atkarpos nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos įrengimą.

2017 metais Vyriausybė patvirtino specialųjį planą, pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams „Rail Baltica“ geležinkelio vėžei procedūra šiuo metu jau praktiškai baigta. Šiuo metu vyksta „Rail Baltica“ linijos nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos projektavimo bei žemės, reikalingos privažiavimo keliams prie „Rail Baltica“ geležinkelio įrengti, žemės paėmimo visuomenės poreikiams  procedūros.

2019 m. bendra Baltijos šalių bendrovė „RB Rail“ įgaliota infrastruktūros valdytojo AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ pasirašė dvi sutartis su ispanų bendrove „IDOM Consulting, Engineering, Architecture“ dėl detaliojo techninio projektavimo darbų atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos valstybių sienos. Pagal vieną sutartį bus projektuojama atkarpa nuo Kauno iki Ramygalos, pagal antrąją – nuo Ramygalos iki Lietuvos-Latvijos sienos.

Numatoma, kad projektavimo darbai bus baigti šių metų antrąjį pusmetį, taip pat šiemet bus pradėtos pirkimų statybos darbams procedūros ir tikimąsi pasirašyti sutartis.

Pagal preliminarų projektą, atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos, kurios ilgis 169 km, bus pastatytas 21 kelio viadukas, 31 geležinkelio viadukas, 7 žalieji tiltai ir 7 geležinkelio tiltai.

Atliekant darbus bus pastatytas ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse, kuris virš Neries upės nusidrieks daugiau nei 1,7 km, taip pat įrengta tarptautinė Panevėžio geležinkelio stotis bei planuojamos bent 3 regioninės stotys prie Jonavos, Kėdainių ir Joniškėlio.

 „Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros statybos projektas Baltijos šalių istorijoje, kurio metu per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės modernus dvikelis. Projekto statybos, kurių suplanuota įgyvendinimo vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione bei prisidėti prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo.

Šiuo metu aktyvūs „Rail Baltica“ statybos darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge, kuriuos užbaigus iš Kauno į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europą galės vykti krovininiai traukiniai. Vykdant „Rail Baltica“ projektą, be jau pastatytos jungties su Lenkija, 2018 metais buvo užbaigta vieno europinio kelio statyba Jiesia-Rokai atkarpoje ir vyksta europinio kelio statyba Kaunas-Palemonas atkarpoje. Šiuose ruožuose bendra statybos darbų vertė siekia 75,6 mln. eurų, iš kurių iki 2020 m. sausio pabaigos atlikta darbų už daugiau nei 44,3 mln. eurų.

AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ yra infrastruktūros valdytoja ir projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.

Pranešimą paskelbė: Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyrius, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
Service Perm Post Treatment Stabilizatorius cheminiam sušukavimui,1000 ml
 
Crocs™ Kids' Fun Lab Super Mario Lights Clog Flame 27
 
Intense Shower Gel Parfumuotas dušo gelis, 200ml
 
Crocs™ Baya Lined Clog Navy/Navy 39,5
 
Crocs™ Classic Bright Cobalt 36,5

Rekomenduojame

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą […]

M. Skuodis neformalioje ministrų taryboje: siūlymams dėl vidaus degimo variklių atsisakymo dar trūksta argumentų ir pasirengimo

M. Skuodis neformalioje ministrų taryboje: siūlymams dėl vidaus degimo variklių atsisakymo dar trūksta argumentų ir pasirengimo

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad į transeuropinio transporto tinklo (TEN-T), apimančio „Rail Balticos“ projektą, planus svarbu įtraukti geležinkelio atšaką į Klaipėdą, o visi svarstymai dėl tradiciniais varikliais varomų automobilių draudimo turi būti paremti ne politiniais pareiškimais, bet svariais argumentais ir faktais. Tai Lietuvos ministras pareiškė neformalioje Europos Sąjungos (ES) susisiekimo ministrų taryboje, vykstančioje Brdo […]

M. Skuodis at the informal council of ministers: suggestions to abandon internal combustion engines still lack arguments and preparation

M. Skuodis at the informal council of ministers: suggestions to abandon internal combustion engines still lack arguments and preparation

Minister of Transport and Communications Marius Skuodis says that it is important to include a branch line to Klaipėda in the plans of the Trans-European Transport Network (TEN-T), which encompasses the Rail Baltica Project, and all considerations regarding prohibition of vehicles powered by traditional internal combustion engines should be based on strong arguments and facts […]

DPD plečiasi Šiaulių LEZ ir Telšiuose, naujų terminalų statyba kainuos 4 mln. eurų

DPD plečiasi Šiaulių LEZ ir Telšiuose, naujų terminalų statyba kainuos 4 mln. eurų

Vienam didžiausių Europoje siuntų pristatymo tinklų „DPD group“ priklausanti bendrovė „DPD Lietuva“ plečia siuntų skirstymo pajėgumus Lietuvoje. Nauji DPD siuntų skirstymo centrai bus pastatyti Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir Telšiuose, netoli policijos komisariato. Vien į šių centrų statybą numatoma investuoti daugiau kaip 4 mln. eurų, jie pradės veikti 2022 metų rudenį. Dėl „built-to-suit“ tipo […]

Rekordiniai Šiaulių oro uosto metai: išnuomojo 75 proc. sklypų, verslas investuos apie 25 mln. eurų

Rekordiniai Šiaulių oro uosto metai: išnuomojo 75 proc. sklypų, verslas investuos apie 25 mln. eurų

Ilgiausią Baltijos šalyse orlaivių kilimo-tūpimo taką turinčiam tarptautiniam Šiaulių oro uostui po ilgos tylos 2021-ieji tapo rekordinės plėtros metais. Jau 75 proc. sklypų savo teritorijoje išnuomojęs oro uostas ateitį planuoja su maždaug 25 mln. eurų vertės verslo investicijų perspektyva ir tikisi pritraukti nuomininkų likusiam ketvirtadaliui laisvos žemės. Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada teigia, kad […]

Lietuvos oro uostai primena: veido kaukių dėvėjimas keleivių terminaluose – lieka būtina saugumo priemonė

Lietuvos oro uostai primena: veido kaukių dėvėjimas keleivių terminaluose – lieka būtina saugumo priemonė

Lietuvos oro uostai primena, kad visi keleiviai prieš kelionę laukiantys skrydžio ir po kelionės patekę į terminalą – turėtų toliau dėvėti apsaugines veido kaukes. Tokia pati tvarka galioja ir keleivių terminaluose viešintiems lankytojams, artimiesiems, kurie pasitinka keleivius, šiuo atveju išimtis dėl privalomo kaukių dėvėjimo taikoma tik jaunesniems nei šešerių metų amžiaus vaikams. „Patekimas į Lietuvos […]