Lietuva – didžiausią progresą padariusių ES šalių penketuke, tačiau dar yra ko siekti

Lietuva – didžiausią progresą padariusių ES šalių penketuke, tačiau dar yra ko siekti

Lietuvoje ir dar aštuoniose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse (Danijoje, Vokietijoje, Airijoje, Kipre, Maltoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir Švedijoje) užregistruotas mažiausias kada nors nustatytas žūčių skaičius per metus, tokius duomenis paskelbė Europos Komisija, įvertinusi preliminarius žūčių keliuose 2021 m. duomenis.

2021 m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 147 žmonės, t. y. 16 proc. mažiau nei 2020 m. Palyginti su 2019 m., kurie yra paskutiniai metai prieš pandemiją, žuvusiųjų Lietuvos keliuose skaičius sumažėjo  22 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva patenka į šalių, kuriose pasiektas didesnis nei 20 proc. sumažėjimas, penketuką. Daugiau nei 20 proc. sumažėjimas be Lietuvos dar užregistruotas Danijoje, Belgijoje, Portugalijoje ir Lenkijoje.

2021 m. Lietuvoje vienam milijonui gyventojų teko 52 žūtys, t. y. vienuolika žūčių mažiau nei 2020 m. (63) ir penkiolika ­mažiau nei 2019 m. (67). Pagal šį 2021 m. pasiektą rodiklį Lietuva yra 19 vietoje tarp visų ES šalių narių, pernai Lietuva pagal šį rodiklį buvo 23 vietoje. Bendras ES šalių išsidėstymas pagal žūčių vienam milijonui gyventojų rodiklius pasikeitė nedaug: saugiausi keliai tebėra Švedijoje (18), o didžiausias rodiklis 2021 m. nustatytas Rumunijoje (93). Europos Sąjungoje milijonui gyventojų vidutiniškai tenka 44 žūtys keliuose.

„Likus kelioms dienoms iki balandžio 6 d., kai minima Saugaus eismo diena, Europos Komisijos paskelbta informacija rodo po truputį gerėjančią situaciją šalyje. Tačiau tai tik pradžia norint pasiekti ES užsibrėžtą tikslą iki 2030 m. perpus sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose, o iki 2050 m. pasiekti, kad keliuose nežūtų nė vienas žmogus“, – sako VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.

Minėtas tikslas iškeltas ir Lietuvos Vyriausybės patvirtintoje Valstybinėje eismo saugumo programoje „Vizija – nulis“ (toliau – Programa). Programos strateginis tikslas – iki 2030 m. žuvusiųjų skaičių Lietuvos keliuose sumažinti 50 proc., palyginti su 2019 m., tai yra, kad eisme žūtų ne daugiau kaip 75 eismo dalyviai arba 1 mln. gyventojų tektų ne daugiau kaip 25 žuvusieji Lietuvos keliuose.

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) diegiamos inžinerinės eismo saugos priemonės ir vykdomos įvairios švietėjiškos veiklos prisideda prie saugumo mūsų keliuose didinimo, saugesnės eismo aplinkos kūrimo ir kultūringo eismo dalyvio ugdymo.

Pasak Kelių direkcija vadovo R. Lipkevičiaus, pavyzdžiui, 2021 m. buvo gerinamos eismo sąlygos ­– valstybinės reikšmės keliuose įrengiama saugaus eismo infrastruktūra (žiedinės sankryžos, modernios pėsčiųjų perėjos, pėsčiųjų ir dviračių takai ir pan.), atnaujinamas ženklinimas, įgyvendinami kiti kelių priežiūros ir plėtros projektai. Be to, praėjusiais metais Kelių direkcija, vykdydama švietėjiškos veiklos tiesioginės komunikacijos projektus, pasiekė didesnę nei 72 tūkst. auditoriją, komunikacija saugaus eismo tema aktyviai vyko ir Kelių direkcijos socialinių tinklų profiliuose. Šia informacija aktyviai dalijosi stebėtojai. Vien Kelių direkcijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje saugaus eismo tema paskelbti įrašai pasiekė daugiau nei 730 tūkst. auditoriją.

Preliminariais Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2021 m. 41 proc. visų žuvusių eismo dalyvių keliuose sudarė vairuotojai, 25 proc. ­– keleiviai, 18 proc. –  pėstieji, 8 proc. – dviračių vairuotojai, 8 proc. – motociklų ir mopedų vairuotojai. ES šalyse automobilių keleiviai (vairuotojai ir keleiviai) sudarė 43 proc. visų žuvusiųjų keliuose, pėstieji – 20 proc., motociklų ir mopedų naudotojai – 18 proc., o dviračių vairuotojai – 10 proc. visų žūčių.

Aušra Ramoškaitė

Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyrius

Tel. +370 5 232 96 28, mob. tel. +370 656 76 508

El. p. ausra.ramoskaite@lakd.lt

Pranešimą paskelbė: Saulius Jansonas, Lietuvos automobilių kelių direkcija

Rekomenduojame

Kelių eismo taisyklių naujovė: Lietuvos miestų gatvėse – atskiri tik maršrutiniam transportui skirti šviesoforai

Kelių eismo taisyklių naujovė: Lietuvos miestų gatvėse – atskiri tik maršrutiniam transportui skirti šviesoforai

Nuo birželio 1 d. įsigaliojus Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams, miestuose gali atsirasti atskirų, tik maršrutiniam transportui skirtų šviesoforų. Jie bus įrengti sankryžose prie raide „A“ pažymėtų eismo juostų, taip pat ten, kur maršrutiniam transportui reikia suteikti pirmenybę. „Nauji šviesoforai ir jų signalai, skirti tik maršrutiniam transportui, bus naudojami siekiant lanksčiau reguliuoti eismą ir prioretizuoti […]

Demonstruoja pavyzdį didmiesčiams: Tauragėje pradėjo veikti uždaros, nemokamos dviračių saugyklos

Demonstruoja pavyzdį didmiesčiams: Tauragėje pradėjo veikti uždaros, nemokamos dviračių saugyklos

Vasaros sezoną Tauragė tikisi pasitikti su dar daugiau dviratininkų ir paspirtukininkų:  miestiečiams atveriamos nemokamos dviračių saugyklos, kuriose patogiai ir saugiai šie kasdien galės palikti savo gamtai draugiškas transporto priemones. Nors panašūs darnaus judumo projektai pasaulyje – ne naujiena, toks sprendimas Lietuvoje – pirmasis.  Juo Tauragė siekia ne tik rodyti pavyzdį šalies didmiesčiams, bet ir dar […]

Greičiausias „BWM M“ serijinis modelis – tokių išleis tik tūkstantį

Greičiausias „BWM M“ serijinis modelis – tokių išleis tik tūkstantį

Sportinių BMW automobilių gamybos padalinys „BMW M GmbH“, šiemet minintis 50 metų jubiliejų, pristatė itin greitą specialaus leidimo automobilį – „BMW M4 CSL“. Tai greičiausią garsiosios Niurburgringo trasos įveikimo laiką pademonstravęs BMW serijinis modelis. Šių sportiškų automobilių visame pasaulyje bus pagaminta tik 1 tūkstantis. Naujojo modelio pavadinime naudojamos raidės CSL žymi žodžius Competition, Sport ir […]

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Projekto tikslas – atnaujinti krovinių gabenimą vandens transportu tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų: Klaipėdos ir Kauno Per Europos investavimo konsultacijų centrą EIB teikia konsultacinę paramą Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijai, kad šalies transporto infrastruktūra būtų tvaresnė Europos investicijų bankas (EIB) ir Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pasirašė konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią bus teikiama […]

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Nuo birželio 1 d. Lietuvos miestuose galės atsirasti „Dviračių gatvės“ – tokiu nauju kelio ženklu pažymėtos gatvės bus skirtos mišriam dviračių ir automobilių, kitų ne motorinių ir motorinių transporto priemonių eismui. Jose eismo dalyviams galios specialūs Kelių eismo taisyklių reikalavimai, o dviratininkai galės jaustis gerokai laisviau ir saugiau. „Dviračių gatvių atvėrimas – naujas žingsnis skatinant […]

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Šnipiškės toliau atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių šiandien šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė.  Gatvė įrengta rūpinantis, kad ji būtų patogi, saugi, žalia, gyva, kaimyniška, tiesiog – jauki.  „Šnipiškės stiebiasi, priimdamos ir naujus verslus, ir naujus gyventojus, o kartu išlaikydamos autentišką dvasią. Kernavės gatvės vietoje prieš kelerius metus buvo tiesiog išvažinėtas molynas, […]