Laikas atsisakyti sovietinio Lietuvos teritorijų planavimo

Laikas atsisakyti sovietinio Lietuvos teritorijų planavimo

Sovietiniais laikais Lietuvos teritorija buvo suskirstyta pagal ekonominės veiklos rūšis. Žemės ūkio veikla užsiėmė rajonai su kelis tūkstančius gyventojų turinčiais rajono centrais, o miestuose buvo vykdoma pramoninė veikla. Pramoninių centrų buvo dvylika. 

Nepriklausomybės metais buvę Lietuvos rajonai pervadinti į savivaldybes, o dalis pramoninių centrų tapo miestais su žiedinėmis savivaldybėmis, kurias sovietiniais laikais sudarė kolūkiai ir tarybiniai ūkiai su savo centrinėmis gyvenvietėmis.

Per 30 nepriklausomybės  metų gyventojų veiklos pobūdis pasikeitė. Žemės ūkio veikla traukėsi, gausėjo kultūrinių ir socialinių paslaugų. Prasidėjo ir tebesitęsia migracija iš kaimiškų vietovių į artimiausius miestus, o iš jų – į didmiesčius ar į užsienį.

Tokiu būdu, ten, kur prieš 30 metų buvo gyvulininkystės kompleksai, dirbama žemė, dabar  susikūrusios po kelis tūkstančius žmonių turinčios gyvenvietės. Tų gyvenviečių žmonės dirba ar mokosi mieste bei naudojasi miesto socialine infrastruktūra.

Tai ypač ryšku Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos žiedinėse savivaldybėse. Pavyzdžiui, kelių kilometrų spinduliu nuo Vilniaus ribos nerasi didesnio dirbamos žemės ploto. Nesant bendro Vilniaus miesto ir rajono planavimo, plėtra vyksta chaotiškai. Nevystomos susisiekimo sistemos, nekuriama socialinė infrastruktūra. Nesant politinės valios priimti sprendimą peržiūrėti Lietuvos teritorijų administracinį suskirstymą, patiriami dideli nuostoliai.

Įžvalgesni politikai tai mato, bet jų – mažuma. Pavyzdžiui, Kauno merui pasiūlius praplėsti Kauno miesto ribas, kilo žiedinės savivaldybės administracijos nepasitenkinimas – ir sprendimas atidėtas ateičiai.

Kitas pavyzdys: iki šiol kelius asfaltuojame pagal prieš 50 metų sudarytą žvyrkelių tarp kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenviečių bei jų gyvulininkystės kompleksų asfaltavimo planą, kurio nesivarginama pertvarkyti atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją.    

Šį svarbų valstybei klausimą į savo darbotvarkę galėtų įsitraukti naujai įsteigtas Seimo Ateities komitetas. Gal tuomet pertvarka taptų ir spartesnė, ir naujoviškesnė.

Gyvenimas keičiasi sparčiau nei žmonių mentalitetas.

Pranešimą paskelbė: Juozas Zykus, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro“

Kiti skelbimai:
 
LORENZO 62-160-18 Black 38
 
Crocs™ Classic Slide 206121 Digital Aqua 42,5
 
REIMA Karikko 520242B Navy 122
 
REIMA Vesi Denim Blue 6552 116
 
REIMA Vantti Neon Pink 128

Rekomenduojame

5 situacijos, kai reikia kviestis automobilio spynų meistrą

5 situacijos, kai reikia kviestis automobilio spynų meistrą

Visiems kada nors yra tekę atsidurti situacijoje, kuomet labai skubame ir niekaip negalime rasti automobilio raktų. Tai gali sukelti didelį stresą, o raktų radimas sukelia euforiją. Tačiau ką daryti, jei tų raktų taip ir nepavyksta rasti? Tenka kviesti automobilių spynų atrakinimo specialistą. Tačiau avarinis automobilio atrakinimas reikalingas ne vien dėl pamestų raktų. Pažvelkime į keletą […]

Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius

Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius

Priemonės, kuriomis barstomi keliai, vilioja stirnas ir briedžius, ir tai savo ruožtu gali tapti rimtų eismo nelaimių priežastimi.  Druską laižo atsiklaupę ant kelio Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad druska – svarbi laukinių gyvūnų mitybos sudėtinė dalis, kuri gali traukti juos išeiti į kelius. Be to, nutirpus storai sniego dangai žvėrys darosi drąsesni, ir jie traukia […]

Krovinių vežėjai ir saugotojai mokesčių sumokėjo daugiau

Krovinių vežėjai ir saugotojai mokesčių sumokėjo daugiau

Transporto ir saugojimo įmonės pernai iš viso sumokėjo per 697 mln. eurų įvairių mokesčių ir tapo trečiu didžiausiu mokesčių mokėtoju pagal ekonominės veiklos sektorius. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, pagal sumokėtus mokesčius krovinių vežėjai ir saugotojai reikšmingai prisideda prie valstybės biudžeto teigiamo balanso. „Žvelgiant į statistinius duomenis, per pastaruosius […]

M. Skuodis: Lietuva palaiko Lenkijos siekį Via Carpatia maršrutą įtraukti į transeuropinį transporto tinklą

M. Skuodis: Lietuva palaiko Lenkijos siekį Via Carpatia maršrutą įtraukti į transeuropinį transporto tinklą

Lietuva remia Lenkijos ir kitų Via Carpatia šalių siekį visą Via Carpatia maršrutą, kurio dalis yra ir Lietuvoje, prie rytinės Lenkijos dalies, į pietus nuo „Via Baltica“,  įtraukti į Transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) tinklą. Tai padėtų geriau išvystyti infrastruktūrą, atvertų naujas galimybes transporto srautų augimui. Tai Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė šeštadienį dalyvaudamas nuotolinėje […]