KTU mokslininkų kuriama inovacija padės užtikrinti saugų lėktuvų pakilimą

1

KTU mokslininkų kuriama inovacija padės užtikrinti saugų lėktuvų pakilimą

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų komanda sukūrė būdą orlaivių saugumui užtikrinti pakilimo metu. Per pirmąsias 10 sekundžių lėktuvui važiuojant kilimo ir tūpimo taku, KTU mokslininkų sukurtas įrenginys nustato, ar lėktuvas per duotą atstumą išvystys greitį, kurio reikia pakilimui. Inovacija gali būti pritaikyta tiek mažiems orlaiviams, tiek dideliems, komercinius skrydžius vykdantiems lėktuvams.

Remiantis JAV aviacinės-kosminės ir gynybos korporacijos „Boeing“ pateikta aviakatastrofų statistika, 13% nelaimių įvyksta būtent pakilimo metu. Vienas didžiausių iššūkių pilotams – nuspręsti, ar iškilusią problemą bus galima išspręsti pakilus, ar būtina stabdyti lėktuvą ir neleisti jam kilti.

Eurostato duomenimis, 85% visų lėktuvo avarijų 2016 metais buvo susijusios su bendrąja aviacija. Tai civilinės aviacijos rūšis, kuomet orlaiviai naudojami laisvalaikio, turizmo ar kitais tikslais ir neturi iš anksto nustatyto tvarkaraščio ar maršruto, priešingai nei avialinijų veikloje. Ekspertų teigimu, tokių skrydžių metu nutikusios nelaimės neišvengiamai yra susijusios su žmogiškuoju faktoriumi – piloto klaidomis.

„Kai atsiranda subjektyvumas, klaidos tikimybė – didelė“, – sako KTU Elektros ir elektronikos fakulteto mokslininkas dr. Darijus Pogodinas.

Padėtų išvengti subjektyvumo

Pats būdamas pilotas, jis puikiai išmano oficialius saugumo reikalavimus – kokio ilgio kilimo ir tūpimo takas reikalingas tam tikro svorio lėktuvams, atsižvelgiant į oro sąlygas ir kitas aplinkybes. Tačiau, pasak mokslininko, visi tokie apskaičiavimai yra naudingi tik tuomet, kai viskas veikia taip, kaip turėtų veikti: variklis dirba pilnu pajėgumu, nėra staigaus oro sąlygų pasikeitimo ar kitų sutrikimų.

Kai atsiranda nenumatytų kliūčių, pilotas gali klaidingai nustatyti lėktuvo pagreitį, neįvertinti, kad kilimo ir tūpimo tako ilgis yra per trumpas ir orlaivis neišvystys saugiam pakilimui reikalingo greičio.

„Jeigu lėktuvo variklis neveikia tinkamai, vėjas labai stiprus, pakilimo takas slidus, šlapias ar nelygus, oro drėgnumas per didelis ir panašiai, pilotui tenka kliautis savo subjektyvia nuomone ir įvertinti, ar, atsižvelgiant į esamas sąlygas, lėktuvas galės pasiekti pakilimui reikalingą saugų greitį per numatomą atstumą ar ne“, – aiškina KTU mokslininkas.

Siekiant išvengti subjektyvumo ir gimė idėja sukurti prietaisą, kuris lėktuvui pradėjus judėti, atsižvelgtų į akselerometro duomenis bei kilimo ir tūpimo tako ilgį ir objektyviai įvertinęs faktinį orlaivio pagreitį apskaičiuotų saugaus kilimo perspektyvą. Įrenginys informuotų pilotą, jei orlaivis negalėtų saugiai greitėti.

Laiku nustatytų netinkamas kilimo sąlygas

Drauge su KTU profesoriumi Vytautu Dumbrava, D. Pogodinas kuria įrenginį, kuris jau per pirmąsias 10 sekundžių lėktuvui važiuojant kilimo ir tūpimo taku, įvertintų, ar lėktuvas pasieks reikiamą greitį esant faktinėms sąlygoms. Pasak D. Pogodino, lėktuvui pakilti reikia 40 sekundžių, tad net jei prietaisas nustatytų netinkamas kilimo sąlygas, per likusį laiką pilotas spėtų saugiai sustabdyti orlaivį.

KTU mokslininkų sukurtas nešiojamas prietaisas naudoja orlaivio akselerometro duomenis. Lengvųjų ir ultralengvųjų orlaivių pilotai turėtų įvesti dar 5 papildomus duomenis: magnetinį kilimo ir tūpimo tako kursą, vėjo kryptį ir greitį, apytikslį kilimo ir tūpimo tako ilgį, pakilimo greitį (v1). Prietaisas pagreitį verčia į lėktuvo greitį, o greitį – į atstumą. Kol lėktuvas važiuoja pakilimo taku, apskaičiuojama sėkmingo pakilimo tikimybė.

„Inovatyvus matuoklis gali būti naudingas įvairaus dydžio orlaiviams, kuriems net nežymus vėjo krypties ar greičio pasikeitimas gali turėti lemiamos įtakos pakilimui“, – teigia V. Dumbrava.

Gali būti pritaikomas įvairaus tipo orlaiviuose

Pasak KTU mokslininkų, nors šio prietaiso prototipas buvo sukurtas ir testuojamas su mažais privačiais lėktuvais, inovacija gali būti pritaikyta įvairaus tipo orlaiviams, vykdantiems ir komercinius skrydžius.

„Sistemą galima nesunkiai įdiegti šiuolaikiniuose keleiviniuose lėktuvuose – „Boeing“, „Airbus“, „Embraer“ ir kituose. Tam nereikia papildomų jutiklių – speciali programinė įranga palygintų faktinį lėktuvo greitį su į programos atmintį įrašytu standartiniu greičio profiliu, nustatytu būtent tam lėktuvui. Tokiu atveju, kai realus lėktuvo greitis nesiektų nustatyto standartinio greičio, sistema siųstų pavojaus signalą“, – aiškina D. Pogodinas.

Ieško bendradarbiavimo galimybių

Įrenginio kūrėjai tikisi užmegzti bendradarbiavimą su aviakompanija, kuri norėtų išbandyti programinę įrangą vykdomų skrydžių metu.

„Mūsų siūloma inovacija prisidėtų prie bendro aviacinio saugumo pasaulyje. Deja, aviacijos istorija pažymėta krauju, nes nauji saugumo reikalavimai yra įdiegiami tik išanalizavus lėktuvo katastrofas sukėlusias priežastis. Esu daug bendravęs su patyrusiais, daugiau kaip 10 tūkstančių valandų skrydžių patirties turinčiais pilotais. Jie patvirtina, kad tokia objektyvi sistema, informuojanti apie pakilimo sąlygas, yra labai reikalinga“, – pabrėžia dr. Pogodinas.

Šiuo metu KTU mokslininkai siekia patentuoti prietaisą ir metodą, nustatantį saugų pakilimo tako atstumą – paraiška dėl šio išradimo 2018 metų kovo 5 dieną pateikta Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui (Paraiška nr. LT2018509). Užtikrinti sklandų produkto komercializavimo procesą padeda KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo centras.

Pranešimą paskelbė: Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą: kaip to išvengti?

Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą: kaip to išvengti?

Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti. Techninės apžiūros neturintis automobilis gali ne tik kelti pavojų eismo saugumui, tačiau vairuotojai rizikuoja sulaukti ir baudų. Geriausias būdas jų išvengti – užsisakyti priminimą apie artėjančią techninės apžiūros galiojimo laiko […]


Geležinkelių rinka: Europa po pandemijos atsigavo 2022 m., Lietuvai sutrukdė geopolitinė situacija

Geležinkelių rinka: Europa po pandemijos atsigavo 2022 m., Lietuvai sutrukdė geopolitinė situacija

Nepriklausomų geležinkelių reguliuotojų grupė IRG-Rail išanalizavo 2022 m. rinkos duomenis ir konstatavo, kad naudojimasis geležinkelių transportu grįžo į priešpandeminį 2019 m. lygį. Tačiau Lietuvai pandemija nebuvo toks didelis iššūkis, kaip dėl karo Ukrainoje ir Baltarusijai pritaikytos sankcijos, kurios iš esmės pakeitė Lietuvos geležinkelių rinką. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, 2022 m. Europoje geležinkelių tinklas intensyviau buvo […]


DFDS plečia savo parką elektra varomais vilkikais – užsakė dar 100 „Volvo“

DFDS plečia savo parką elektra varomais vilkikais – užsakė dar 100 „Volvo“

Europoje, taip pat ir Lietuvoje, sukaupta patirtis, kai elektriniai bendrovės DFDS sunkvežimiai sėkmingai perveža krovinius, paskatino Danijos kapitalo keltų ir krovinių transportavimo įmonę plėsti el. transporto parką. DFDS sudarė lizingo sutartį su „Volvo Trucks“ dėl papildomų 100 elektrinių sunkvežimių įsigijimo. Vilkikai bus pristatyti 2024 ir 2025 metais. Bendrovės duomenimis, šis žingsnis svarbus įgyvendinant ilgalaikį tikslą […]


Vasarą saugiausia rinktis vasarines padangas: 5 padangų priežiūros patarimai

Vasarą saugiausia rinktis vasarines padangas: 5 padangų priežiūros patarimai

Artėjant vasaros sezonui vairuotojai suskumba pasikeisti vasarines padangas. Apžvelgsime, kodėl verta pasirinkti tinkamas aukščiausios kokybės vasarines padangas, taip padidinant saugumą, užtikrinant geriausią vairavimo patirtį ir sutaupant kaštus. Kiekvienais metais šylant orams vairuotojai pasiruošę keisti žiemines padangas į vasarines. Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles žiemines padangas pasikeisti į vasarines rekomenduojama nuo balandžio 1 d., o jeigu žieminės padangos […]


„Moller Auto“ skelbia rezultatus: pernai augo ir automobilių pardavimai, ir servisų paslaugų apimtys

„Moller Auto“ skelbia rezultatus: pernai augo ir automobilių pardavimai, ir servisų paslaugų apimtys

Remiantis automobilių prekybos bendrovės „Moller Auto“ veiklos rezultatais Baltijos šalyse, 2023 metais labiausiai augo elektromobilių segmentas – pernai, palyginti su 2022 metais, elektromobilių pardavimai išaugo 63 proc. Naudotų automobilių parduota 26 proc. daugiau, o naujų automobilių pardavimų apimtys buvo stabilios ir išliko 2022 m. lygyje. „Moller Auto“ servisų apyvarta Lietuvoje per metus išaugo 12,8 proc. […]


„Via Lietuva“ sugriežtino dangos kokybės reikalavimus: asfaltas bus storesnis, atsparesnis ir tvirtesnis

„Via Lietuva“ sugriežtino dangos kokybės reikalavimus: asfaltas bus storesnis, atsparesnis ir tvirtesnis

„Via Lietuva“ (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija), Susisiekimo ministerijos siūlymu, parengė atnaujintus reikalavimus asfalto sluoksnių įrengimo darbams valstybinės reikšmės keliuose. Nurodoma, kad atnaujintas taisyklių projektas padidins naujų asfalto dangų tarnavimo laiką, sumažins kelio provėžų susidarymą bei atitiks žaliojo kurso reikalavimus. Kaip nurodo „Via Lietuva“, atnaujinta asfalto dangos tvarka jau įsigaliojo ir yra taikoma visiems […]