Įdėti skelbimą

Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros projektą vykdys bendrovė „Infes“

Lietuvos oro uostai pasirašė sutartį su bendrove „Infes“, kuri laimėjo viešąjį pirkimą ir atliks Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros darbus. Sutarties vertė yra 17,7 mln. eurų (be PVM), visas plėtros projektas bus įgyvendintas Lietuvos oro uostų lėšomis. Planuojama, kad rangovas darbus pradės pirmąjį 2024 m. ketvirtį, o baigs 2025-ųjų viduryje. Išplėtus terminalą Kauno oro uoste keleivių aptarnavimo pajėgumai išaugs du kartus ir sieks 2 mln. keleivių per metus.

„Kauno oro uostas demonstruoja itin sparčius keleivių skaičiaus augimo rodiklius, kurie gerokai viršija projektinius esamo terminalo pastato pajėgumus, todėl plėtra yra būtina. Išplėstas terminalas bus pritaikytas aptarnauti dvigubai daugiau keleivių – iš viso apie 2 mln. keliaujančiųjų per metus. Tai leis atliepti šiuo metu vyraujančias keliavimo tendencijas ir ateities augimo perspektyvas. Keleiviams bus užtikrinta daugiau erdvės ir pasiekta didesnė technologijų pažanga, o tai reiškia greitesnes procedūras, patogesnį skrydžių laukimą“, – sako Arnas Dūmanas, Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktorius.

Šių metų duomenimis, keleivių srautai Kauno oro uoste rekordiniai: planuojama, kad šiemet čia bus aptarnauta apie 1,3 mln. keleivių.

Permainos – jau netrukus

Kauno oro uoste bus išplėstos tiek atvykimo, tiek išvykimo erdvės. Dėl to vykdant rekonstrukciją iš pradžių reikės išplėsti šonines dabartinio terminalo dalis – rytinį ir vakarinį pastato fasadą.

Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros darbus tikimasi baigti 2025 m. viduryje. Bendras terminalo plotas turėtų išaugti apie 4400 tūkst. kv. metrų ir oro uostas galės aptarnauti iki šešių keleivinių skrydžių per valandą. Palyginti, šiuo metu Kauno oro uostas yra pajėgus aptarnauti keturis keleivinius skrydžius vienu metu.

Pokyčių ir naujovių suplanuota visuose trijuose Kauno oro uosto terminalo aukštuose: bus išplėstos bagažo atsiėmimo zonos, didės Šengeno ir ne Šengeno atvykimo zonos, sukurtos papildomos erdvės keleiviams laukti skrydžių, pavalgyti ar apsipirkti. Šie sprendimai leis didinti oro uosto pajamas ir iš komercinės veiklos.

Pasak A. Dūmano, Kauno oro uoste bus diegiami automatinės pasų patikros sprendimai, o viena iš svarbiausių naujovių – naujos kartos keleivių daiktų patikros skeneriai, kurie jau testuojami šiame oro uoste. Aviacijos saugumo patikroje keleiviams nebereikės iš rankinio bagažo ištraukti jokių elektronikos prietaisų, jie kaip ir kiti daiktai naujos kartos skenerių pagalba bus matomi ir analizuojami trimatėje erdvėje net neištraukiant iš lagaminų ar kuprinių, o tai leis pagreitinti patikros procesus.

Oro uostas veiks įprastu režimu

A. Dūmanas pabrėžia, kad vykstant plėtros darbams Kauno oro uostas veiks įprastu režimu, tačiau, kai kuriais laikotarpiais dėl vykdomų statybos darbų, gali būti trumpalaikių nepatogumų keleiviams ir partneriams.

„Su Kauno oro uosto ir Vilniaus oro uosto terminalų plėtra 2025-aisiais įgyvendinsime vieną iš organizacijos strateginių tikslų – per metus visuose Lietuvos oro uostuose sudaryti galimybes aptarnauti viso 10 mln. keleivių: Kauno pajėgumai per metus sieks 2 mln. keleivių, Vilniaus – 8 mln., o Palangos išliks tokie patys – apie pusę milijono per metus“, – vardija Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktorius.

Vyks ir Šiaurinio perono plėtra

Kartu su terminalo statyba Kauno oro uoste jau pradėtas įgyvendinti ir kitas svarbus projektas – šiaurinio perono plėtros darbai. Užbaigus šį projektą, Kauno oro uoste orlaivių stovėjimo vietų skaičius padidės daugiau nei pusantro karto. Bus sukurtos ne tik papildomos lėktuvų statymo, bet ir variklių bandymo vietos. Atlikti perono plėtros darbus po konkurso patikėta infrastruktūros statybų bendrovei HISK.

Sutartis dėl beveik 15 mln. eurų (be PVM) vertės rangos darbų pasirašyta 2023 metų spalį. Darbus numatyta baigti 2025 m. pavasarį. Šie pokyčiai sudarys sąlygas Kaune auginti ir techninio lėktuvų aptarnavimo paslaugų apimtis, nes Kauno oro uostas yra viena iš svarbių orlaivių remonto ir techninio aptarnavimo bazių Baltijos šalių regione. Tuo pačiu bus sukurtos sąlygos didinti krovinių gabenimo apimtis.

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime soc. tinkle X arba Linkedin

Pranešimą paskelbė: Ramunė Milerytė, Fabula ir partneriai, UAB

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
MG Europoje žengia į naują etapą: Ispanijoje statys pirmąją gamyklą ir stiprina įsipareigojimą regionui

MG Europoje žengia į naują etapą: Ispanijoje statys pirmąją gamyklą ir stiprina įsipareigojimą regionui

MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]


Keičiasi eismo tvarka Užnemunės gatvėje: vairuotojai išbandys būsimą tunelį

Keičiasi eismo tvarka Užnemunės gatvėje: vairuotojai išbandys būsimą tunelį

Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]


Naujas „Porsche“ modelis perrašo vairavimo patirties formulę

Naujas „Porsche“ modelis perrašo vairavimo patirties formulę

Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]


Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį

Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį

Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų.  „Po ilgus metus strigusių procesų […]


Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą

Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą

Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]


Kelininkai ruošiasi galimam škvalui

Kelininkai ruošiasi galimam škvalui

Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]