Jau 2022-aisiais Kauno oro uostas keleivius planuoja pasitikti atsinaujinęs – didesnis, erdvesnis ir patogesnis. Pokyčius diktuoja sparčiai augantys oro transportu keliaujančių srautai. Keleivių terminalo plėtros projekto architektas Gintautas Natkevičius pažymi, kad šiame oro uosto plėtros etape numatomais architektūriniais sprendimais visų pirma siekiama didinti keleivių komfortą.
Rekonstrukcijos metu numatyta pristatyti du naujus priestatus. Dabartinį oro uosto pastatą iš viso planuojama didinti apie 3 500 kv. m – nuo esamų 7 300 kv. m iki 10 800 kv. m. G. Natkevičiaus teigimu, rekonstrukcijos metu atsiras kelios naujos architektūrinės detalės, bet visa projektuojamų priestatų architektūra išliks analogiška esamo pastato išraiškai.
„Prieš gerą dešimtmetį projektuojant keleivių terminalą jau buvo numatyta ateityje vykdyti plėtrą ir tam pasiruošta – įrengti pamatai būsimų priestatų kolonoms“, – pažymi architektas. Jis primena, kad tuo metu Kauno oro uosto terminalas buvo pripažintas geriausiu metų visuomeniniu statiniu Kauno krašte. Jis pasižymi jaukumu, šviesumu, funkciniu paprastumu, tad planuojant rekonstrukciją siekiama išlaikyti pastato architektūrinį vientisumą, subtilią pastato formą.
„Funkciškai oro uostas išdėstytas taip, kad žmonės išskrenda per antrą aukštą, o atvyksta per pirmą, toks išdėstymas išliks ir ateityje. Planuoti kitaip būtų tiesiog netikslinga“, – sako G. Natkevičius.
Siekiama, kad sparčiai besiplečiančiame Kauno oro uoste būtų galima aptarnauti apie 2 mln. keleivių per metus. Pernai antrieji šalies oro vartai savarankiškai aptarnavo 1 mln. keleivių. Pasak oro uosto vadovo Karolio Matulaičio, išaugus keleivių srautams, visi procesai planuojami ypatingai kruopščiai.
„Siekiame užtikrinti maksimalų keleivių komfortą, tad daug dėmesio skiriame procesų planavimui, dienos plano sudarymui. Kauno oro uosto infrastruktūrą norime išplėsti taip, kad atvykimo ir išvykimo zonose per valandą galėtume sklandžiai aptarnauti 6 orlaivių keleivius“, – akcentuoja K. Matulaitis.
Pagal oro uosto plėtros planą pirmame aukšte numatyta įrengti naujus komercinius plotus, padidinti atvykimo zonas, išplėsti bagažo atsiėmimo zoną. Antrajame aukšte planuojama įrengti daugiau registracijos stalų, įdiegti bagažo savitarnos sistemas, plėsti aviacinio saugumo laukimo zonas, didinti „Duty free“ parduotuvių, kavinių plotus. Bus įrengiamos dvi papildomos atviros įlaipinimo galerijos, kurios užtikrins patogesnį neįgalių asmenų, tėvų su vaikais ir jų vežimėliais patekimą iki orlaivio.
Liepos pradžioje pasirašyta sutartis su terminalo plėtros projekto konkurso laimėtoja – UAB „Viltekta“. Rekonstrukcijos projektavimo darbų vertė – 278 tūkst. eurų. Kauno oro uosto terminalo plėtros darbus ketinama užbaigti iki 2022 metų pradžios.
Apie Kauno oro uostą
Kauno oro uostas priklauso Lietuvos oro uostų tinklui, valdančiam trejus oro vartus Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai”
Mažėjant siunčiamų popierinių laiškų apimtims, pašto sektoriui vis sunkiau remtis tradiciniu veiklos modeliu. Šveicarijoje dirbančio „Swiss Post“ transporto departamento vadovo ir valdybos nario dr. Aurimo Vilkelio teigimu, ateityje paštas nebegalės išsilaikyti vien iš laiškų ir siuntų pristatymo, todėl turės ieškoti naujų funkcijų – nuo elektroninės komercijos ir duomenų sprendimų iki platesnio vaidmens valstybės logistikoje. Anot […]
Eismas šiandien tampa ne tik judėjimo, bet ir emocinės savikontrolės išbandymu. Nuolatinis skubėjimas, įtemptos dienotvarkės ir informacinis triukšmas persikelia ir į kelią – čia net ir racionalūs žmonės kartais reaguoja impulsyviai. Psichologė Kristina Jievaitienė paaiškina, kad tai nėra atsitiktinumas: „Eismas – greitas, dinamiškas procesas, kartais žmonės streso būsenoje pirmiau padaro, vėliau galvoja. Veikia streso elgesio […]
Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pristato iš esmės atnaujintą vieno populiariausių elektromobilių Europoje versiją – „ID.3 Neo“, taip pradėdama naują savo elektrinių modelių sėkmės istorijos etapą. Naujas modelio pavadinimas žymi esminius pokyčius: išraiškingą išorės dizainą, atnaujintą interjerą, pažangias elektrines sistemas ir papildomas skaitmenines technologijas. Iš pagrindų pasikeitęs „ID.3 Neo“ žada nustatyti naujus standartus kompaktiškų elektromobilių segmente. […]
Prastos būklės kelias ir susidėvėjęs takas pėstiesiems Neries krantinėje jau greitai liks praeityje – balandžio 20 dieną startuoja gatvės atnaujinimas. Kapitalinis remontas pradedamas nuo P. Vileišio tilto pusės, ties susikirtimu su A. Kriščiukaičio gatve. Darbai apims abi eismo juostas, todėl tiek vairuotojai, tiek ir penktojo troleibuso maršruto keleiviai raginami atkreipti dėmesį į pasikeitimus. Pokyčiai Neries […]
Briedis, stirna ar šernas, netikėtai išnirę į kelią, – scenarijus, su kuriuo susiduria vis daugiau Lietuvos vairuotojų. Draudikų duomenys patvirtina nerimą keliančią tendenciją: susidūrimų su laukiniais gyvūnais Lietuvos keliuose daugėja. Vien per 2025 metus tokių žalų skaičius augo beveik penktadaliu, o bendra jų vertė per nepilnus trejus metus jau perkopė 5 mln. eurų ribą. Pavojus […]
Susisiekimo ministras Juras Taminskas kreipėsi į Baltijos regionų šalių – Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos bei Švedijos ministrus. J. Taminskas sako, kad metas imtis lyderystės ir išspręsti Europos Sąjungos piliečių galvos skausmą – laikrodžių rodyklių daugiau nebesukti. „Negalime būti pasyvūs situacijos, kuri jau kelis dešimtmečius yra tikras galvos skausmas gyventojams, stebėtojai. Todėl imuosi lyderystės dėl sezoninio […]