Kas nugalės sunkiojo transporto ateities technologijų konkurse – baterijos ar vandenilis?

1

Kas nugalės sunkiojo transporto ateities technologijų konkurse – baterijos ar vandenilis?

Paskutinį dešimtmetį transporto sektorius išgyvena savotišką ekologijos renesansą – ieškoma alternatyvių energijos šaltinių ir siekiama sumažinti aplinkai daromą neigiamą poveikį. Sunkvežimių, autobusų ir tarpmiestinių autobusų išmetamas CO2 kiekis sudaro ketvirtadalį ES keliuose išmetamo CO2 kiekio, o transporto priemonių keliuose vis daugėja – Lietuvoje ir kitose Europos šalyse fiksuojami rekordiniai sunkiojo transporto įsigijimai, tad sprendimų tvarumo link reikia ieškoti greitai.

Pernai buvo žengtas svarbus žingsnis – didžiausi Europos sunkvežimių gamintojai pasirašė susitarimą, įsipareigodami laipsniškai iki 2040 m. atsisakyti tradicinių vidaus degimo variklių ir sutelkti pastangas į netaršių technologijų plėtrą. Tad į kokias tvaraus transporto sistemas krypsta gamintojų akys ir kaip jiems pasiruošusi pati rinka?

Naujausi Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenys rodo, jog iš 6,2 mln. vidutinių ir sunkių komercinių transporto priemonių, beveik 98 proc. yra varomi dyzelinu. Tik maždaug 2,3 tūkst. arba 0,04 proc. yra nulinės taršos automobiliai. Kalbant apie lengvąjį transportą, situacija geresnė – pernai pirmą kartą istorijoje elektrinių automobilių registracija Europoje viršijo savo dyzelinių „kolegų“ paklausą. Vis dėlto nepaisant pastaraisiais metais išaugusio registracijų skaičiaus, alternatyviais varikliais varomi automobiliai sudaro dar tik 4,6 proc. viso ES automobilių parko.

Ar jau pasiekėme elektrinių transporto priemonių aukso amžių?

Sunkiojo transporto pramonėje bene daugiausia diskusijų dėl pagrindinių alternatyvų tvaraus transporto link kelia vandenilio ir baterijų technologijos. Vienos iš didžiųjų Europos gamintojų, pasirašiusių jau minėtą susitarimą, „Scania“ atstovų teigimu, žengiant tvarios transporto sistemos link, akumuliatorinės elektra varomos transporto priemonės bus pagrindinis įrankis, sudarantis sąlygas dekarbonizuotiems transporto sprendimams ir užtikrinantis transporto priemonių ekonomiškumą klientams.

2020-aisiais „Scania“ pristatė visiškai elektrinius ir iš elektros tinklo įkraunamus hibridinius sunkvežimius, skirtus transporto operacijoms miestuose ir jų apylinkėse.

„Pristatyti elektriniai sunkvežimiai iš karto sukėlė didžiulį susidomėjimą Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Su elektrinių sunkvežimių gama pirmiausia žengiame į distribucijos segmentą, kur važiavimo atstumai nėra tokie dideli kaip pvz. tarptautinių pervežimų. Tačiau „Scania“ yra užsibrėžusi tikslą – kas metus pristatyti bent po vieną naują elektrinio sunkvežimio modelį, tad ateityje ir tolimųjų pervežimų vilkikai bus varomi elektra“, – sako „Scania Lietuva“ regiono vadovas Darius Snieška. Tiesa, jis pažymi, jog Lietuvos rinkai šiuo metu prieinami elektriniai autobusai, o elektrinių „Scania“ sunkvežimių dar teks palaukti.

„Pirmenybė teikiama Skandinavijos, Beniliukso, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos rinkoms. Tai, kad Centrinės Europos ir Baltijos šalys patenka į vėlesnį etapą suteikia tam tikrų privalumų – tokiu būdu galime mokytis iš kitų rinkų patirties, sulaukti dar efektyviau pritaikytų palaikymo priemonių. Turime pagrindo manyti, jog Lietuvos vežėjai sulauks didžiųjų Europos šalių ir laiko patikrinto tvaraus sprendimo“, – teigia D. Snieška.

Elektrifikacija sunkiajame transporte sparčiai skinasi kelią

Sparčiai kuriant sunkiasvorių transporto priemonių elektrinius sprendimus, tobulinama ir akumuliatorių technologija. „Scania“ atstovų teigimu, atsižvelgiant į  akumuliatorių lyginamąją talpą (Wh/kg), įkrovimo laikas, įkrovimo ciklai ir ekonomiškumas sparčiai gerėja. Tai reiškia, kad šie sprendimai taps vis ekonomiškesni ir palaipsniui pralenks šiuo metu vyraujančius iškastiniais degalais varomus sprendimus daugelyje transporto operacijų.

„Elektriniai akumuliatorių sprendimai yra pirmoji nulinės emisijos išmetimo technologija, plačiai pasiekusi rinką. Tokia transporto priemonė pasižymi mažesnėmis išlaidomis priežiūrai, o tai reiškia ilgesnį transporto priemonės veikimo laiką, optimizuotus operacijų kaštus, tenkančius vienam kilometrui ar valandai. Autobusų segmente tokia transformacija prasidėjo jau anksčiau, tad įgyta patirtis buvo naudinga vystant sprendimus ir sunkvežimių elektrifikacijos srityje“, – pasakoja D. Snieška.

Po kelių metų „Scania“ planuoja pristatyti ilgų nuotolių elektrinius sunkvežimius, kurie galės 40 tonų krovinius vežti 4,5 valandos, o įkrauti tokio automobilio akumuliatorių bateriją užtruks 45 min. – tiek, kiek trunka privaloma vairuotojų poilsiui skirta pertrauka. Planuojama, kad iki 2025 m. elektrifikuotos transporto priemonės sudarys apie 10 proc. visos „Scania“ transporto priemonių apyvartos Europoje, o iki 2030 m. 50 proc.

„Investuodami į savo gamybos linijas, skirtas elektrinėms transporto priemonėms, galime užtikrinti kokybę visame procese – nuo baterijų modulių ir pakuotės iki valdymo sistemos. Be to, kartu su Europos startuoliu „Northvolt“, Švedijoje gaminančiu naujos kartos baterijas, garantuojame tvarią tiekimo grandinę. Ličio jonų baterijų ir elektrinių transporto priemonių perdirbimą, sukeliantį taršą, ekspertai įvardija didžiausiu elektromobilių gamybos iššūkiu“, – sako D. Snieška.

Investuoja į vandenilio technologijos bandymus

Ieškodami alternatyvų taršiems degalams sunkiojo transporto gamintojai vis dažniau atsigręžia ir į vandenilio technologijas, o dalis jų ir viešai pristato planus tolimųjų pervežimų segmente gaminti tik vandenilinius sunkvežimius. Tokioje transporto priemonėje vandenilis, jungdamasis su oro deguonimi, virsta vandens garais ir išsiskiria elektros energija, kuri naudojama ratams varyti taip pat, kaip ir elektromobilyje – elektriniu varikliu. „Scania“ buvo pirmoji sunkiųjų transporto priemonių gamintoja, kurios klientai taikė vandenilio technologijas kasdienėse operacijose. Didžiausia Norvegijos maisto produktų didmenininkė ASKO, teikianti maistą visoje šalyje, naudoja keturis vandenilinius „Scania“ sunkvežimius. Gamintojų atstovų teigimu, investicijos į vandenilio technologijų bandymus suteikia daug vertingų įžvalgų, tačiau platų vandenilio technologijų panaudojimą kasdienėse transporto operacijose įmonė kol kas vertina atsargiai.

„Visų pirma, vandeniliu varomas sunkvežimis reikalauja tris kartus daugiau atsinaujinančios elektros energijos, lyginant su akumuliatoriniu elektriniu sunkvežimiu. Daug energijos prarandama gaminant, skirstant ir perdirbant atgal į elektrą. Vandenilio kaip degalų kaina yra didesnė nei elektros. Taip pat reikia atsižvelgti į remonto ir priežiūros kaštus. Vandenilinės transporto priemonės kaina yra didesnė už elektrinės, nes jos sistemos yra sudėtingesnės. Be to, vandenilis yra lakiosios dujos, kurioms reikia daugiau priežiūros saugumui užtikrinti, – pažymi „Scania“  atstovas. – Kita vertus, vandenilinis transportas pasižymi didesniu nuvažiuojamu atstumu nei naudojant elektra įkraunamas baterijas, taip pat degalų atsargos tokioje transporto priemonėje papildomos greičiau. Neabejojame, kad gaminant ekologiškai, vandenilis taip pat vaidins svarbų vaidmenį dekarbonizuojant transportą“.

Todėl „Scania“ toliau testuoja naujausias vandenilio technologijas bei vysto partnerystes mokymosi tikslais. Šiemet „Scania“ ir „Westport Fuel Systems“ jau susitarė atlikti aukšto slėgio tiesioginio įpurškimo (HPDI) vandenilio degalų sistemos tyrimus naudojant „Scania“ naujausios kartos variklius. Skirtingai nuo žinomų energijos elementų technologijų, naudojant vandenilį su „Scania“ varikliais, tai įgalintų dar vieną vandenilio panaudojimo būdą ateities automobiliams. Jis yra suderinamas su egzistuojančiomis „Scania“ produkcijos sistemomis, ką „Westport“ siekia įgyvendinti su HPDI tyrimu.

Lietuva – patraukli rinka alternatyvių degalų tyrimams

„Scania“ gamykla pasitelkusi savo padalinį Lietuvoje ir partnerius – bendrovę „SG dujos“ bei Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU) – 2018 m. atliko vandeniliu iš dalies varomų autobusų bandymus. Jų metu buvo testuojamas naujas gamtinių dujų ir vandenilio mišinys, vertinamos jo ekonominės ir ekologinės savybės. Bandymai keliuose vyko įprastais viešojo transporto maršrutais keturiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje su „Scania Citywide“ autobusu. Vilniuje buvo atlikta daugiausiai bandymų – išbandyti net 4 skirtingi mišiniai, t.y. grynos gamtinės dujos ir su 10 proc., 20 proc. bei  30 proc. vandenilio priedais.

„Vandenilis yra viena švariausių alternatyvių degalų rūšių. Vandeniliui degant vidaus degimo varikliuose nesusidaro CO2 dujų, tad jų naudojimas žymiai pagerina CO2 išmetimo rodiklius. Lietuvoje priimtas alternatyvių degalų įstatymas numato, jog sunkiajame transporte tam tikra degalų proporcija turi būti naudojama iš atsinaujinančių išteklių, tad svarstomos įvairios alternatyvos. Vandenilio panaudojimas leistų praplėsti transporto priemonių gamą, kurios atitiktų įstatyme nurodytą netaršios transporto priemonės apibrėžimą. Kuo didesnis vandenilio tūris galėtų būti naudojamas, tuo ekologinis efektas būtų ryškesnis. Mūsų nuomone, 30 proc. yra aukso viduriukas, į kurį galima orientuotis. Tyrimai parodė, kad mišiniai neturi esminių naudojimo skirtumų nuo grynų gamtinių dujų. Transporto priemonė nepatiria trikdžių – darbo režimai, eksploatacija yra tokia pati, kaip įprastiniais gamtinėmis dujomis varomais degalais naudojant tiek 20 proc., tiek 30 proc. vandenilio mišinyje“, – tyrimų rezultatus apibendrina „SG dujos Auto“ direktorius Vidas Korsakas.

Vandenilio ateitis – ne už kalnų?

Vandenilį iš esmės galima pritaikyti bet kokiam varikliui – dyzeliniam ar dujiniam – ir tokiu būdu ženkliai sumažinti emisijas. „Be to, vandenilio infrastruktūra Europoje auga ir vandenilio stočių vis daugėja. Pavyzdžiui, Vokietijoje jų skaičius artėja link 100, tad vandenilis nėra tolima transporto ateitis“, – sako V. Korsakas.

Įgyvendinant ES tikslus, vandenilio technologijai vis daugiau dėmesio skiriama ir Lietuvoje. Vyriausybės jau paskelbtame „Naujos kartos Lietuva – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 2021-2026“ projekte įvardijamas siekis skatinti vandenilio technologijų ir jų naudojimo plėtrą. Tikslas – diegti efektyvią „žaliojo“ vandenilio gamybos įrangą ir technologijas vandenilio gamybos apimčių Lietuvoje augimui. Vandenilio technologijos laikomos viena iš realiausiu alternatyvų pasiekti ES ir pasaulio klimato kaitos mažinimo tikslų vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje.

„Priėjus komercinio lūžio tašką degalų mišiniai ar grynas vandenilis gali būti naudojami plačiai. Vis tik žvelgdami į ateitį didesnį potencialą matome sprendimuose, susijusiuose su baterijų technologijomis. Ši vizija paremta viso baterijų ciklo – nuo gamybos iki patekimo į transporto priemonę – vertinimu. Šiuo metu baterijų technologijomis pagrįsta elektrifikacija yra efektyvesnė lyginant su vandeniliu, tad vartotojui tokia transporto priemonė tampa ekonomiškai patrauklesniu pasirinkimu. Na, o visos žinios, kurias įgyjame nuolat dalyvaudami mokslinių tyrimų projektuose, yra itin svarbios. Tai leis pasiūlyti tvariausius ir ekonomiškiausius sprendimus Lietuvos rinkai“, – teigia D. Snieška.

„Scania“ yra viena didžiausių pasaulyje transporto sprendimų teikėjų, kartu su savo partneriais ir klientais kurianti tvarią transporto sistemą. 2019 m. įmonė pardavė 91 700 vilkikų, 7 800 autobusų bei 10 200 pramoninių ir jūrinių variklių. Pardavimo pajamos pernai siekė daugiau nei 14,34 mlrd. eurų, iš kurių apie 20 proc. sugeneravo teikiamos paslaugos.

1891 m. įkurta „Scania“ šiandien veikia daugiau nei 100 šalių ir joje dirba 51 000 darbuotojų. Moksliniai ir eksperimentiniai tyrimai bei naujų produktų kūrimas sukoncentruoti Švedijoje ir padaliniuose Brazilijoje bei Indijoje. Gamyba vyksta Europoje, Lotynų Amerikoje, Azijoje, regioniniuose gamybos centruose Afrikoje, Azijoje ir Eurazijoje.

Pranešimą paskelbė: Agota Adomavičiūtė, We are marketing, UAB

Kiti skelbimai:
 
Camper Oruga K200157 Multi – Assorted 40
 
Meu Cacho Meu Crush Conditioner Kondicionierius garbanotiems plaukams, 400ml
 
Camper Courb K100531 Grey 45
 
AUDIMAS Švelnūs modalo šortai 2111-249 High Rise Melange S
 
AUDIMAS Prigludusio sil. tamprūs džinsai 2011-142 Phantom W27/L30

Rekomenduojame

Išorinės reklamos prie valstybinės reikšmės kelių gali būti įrengtos tik už kelio apsaugos zonos ribų

Išorinės reklamos prie valstybinės reikšmės kelių gali būti įrengtos tik už kelio apsaugos zonos ribų

Išorinė reklama prie valstybinės reikšmės kelių gali būti įrengta tik už kelio apsaugos zonos ribų. Norint už kelio apsaugos zonos ribų įrengti reklamą, privaloma derinti veiksmus su sklypų savininkais. Leidimų tokio tipo reklamos įrengimui VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija neišduoda. „Kelio apsaugos zonoje įrengti lauko reklamos stendus visų pirma yra nelegalu. Tačiau svarbiausias aspektas – […]

„Rail Baltica“ kelionę iš Vilniaus į Kauną sutrumpins iki 38 minučių

„Rail Baltica“ kelionę iš Vilniaus į Kauną sutrumpins iki 38 minučių

Kelionės tarp Vilniaus ir Kauno truks vos 38 minutes, Varšuvą, Rygą ir Taliną traukiniu pasieksime greičiau nei lėktuvu, o Vilniaus oro uostas bus lengvai pasiekiamas Lenkijos ir Latvijos gyventojams. Tai tik kelios pagrindinės naudos gyventojams ir verslui, įrengus projekto „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius jungtį, aptartos nuotoliniame susitikime „Rail Baltica“ Lietuvai: vertė regionams“ su Vilniaus regiono atstovais. […]

Susisiekimo ministerija apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto

Susisiekimo ministerija apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto

Susisiekimo ministerija atsiprašo dėl visuomenėje ažiotažą sukėlusio skaitmeninio radijo projekto, pasiūlius jį įtraukti į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (toliau – RRF). Viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė užtikrina, kad ministerijos politinė komanda dės pastangas, kad suinteresuotoms šalims nekiltų jokių abejonių dėl efektyvaus RRF lėšų panaudojimo ir jomis planuojamų finansuoti susisiekimo ministerijos projektų.  „Ministerija skubotai priėmė sprendimą […]

„Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ vadovo konkursas bus skelbiamas iš naujo

„Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ vadovo konkursas bus skelbiamas iš naujo

Siekdama pritraukti kuo daugiau pretendentų VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus pareigoms eiti, Susisiekimo ministerija informuoja, kad atšaukia balandį paskelbtą įstaigos vadovo konkursą ir artimiausiu metu skelbs naują. Balandį skelbtame konkurse dalyvavo trys kandidatai, tačiau tik vienas iš jų atitiko keliamus reikalavimus. „Neatsiradus dideliam kandidatų susidomėjimui pirmuoju konkursu, paskelbtu balandžio mėnesį, VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkų […]