Karantino praretintuose keliuose – destruktyvus vairuotojų elgesys

1

Karantino praretintuose keliuose – destruktyvus vairuotojų elgesys

Karantino režimu per pandemiją gyvenančios šalys netruko pastebėti, kad tuštesnės gatvės ir keliai nepakeitė rizikingą vairavimą mėgstančių vairuotojų elgesio. Nuo Niujorko iki Vilniaus stebima ta pati tendencija: greičio matuokliai toliau intensyviai „šaudo“ pažeidėjus ir jų skaičius, deja, nemažėja.

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad eismo intensyvumas dėl karantino sumažėjo reikšmingai, bet ne dramatiškai.

„Tenka pastebėti, kad nemažai daliai žmonių dirbant iš namų ir laisviau planuojant laiką, automobilių srautas per dieną pasiskirsto gerokai tolygiau. Jau ne vienas vairuotojas pastebėjo, kad nuvykti į norimą vietą Vilniuje dabar pavyksta ne per keliasdešimt, o per keliolika minučių. Be to, rytais ir vakarais nesiformuoja transporto spūstys. Vis dėlto, neatsargaus vairavimo ir pernelyg didelio greičio problema išliko“, – pastebi jis.

Laisvesnėmis gatvėmis važiuojama greičiau

„Trikojais“ vadinami mobilūs greičio matuokliai Lietuvoje dirba be atvangos. Ir įsibėgėjus karantinui policija jais toliau fiksuoja tūkstančius greičio viršytojų, tačiau ir kitos šalys susiduria su ta pačia problema.

„Niujorke įrengtos kameros nuo ten prasidėjusio karantino pradžios fiksuoja tiek pat greičio viršytojų, kiek ir anksčiau, nors eismo intensyvumas eismo gatvėse krito daugiau kaip 50 proc. Jau imama kalbėti apie COVID-19 pandemijos šalutinį padarinį – greičio pandemiją keliuose – ir kad jos pasekmės gali būti labai skaudžios“, – sako A. Žiukelis.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet per tris mėnesius šalyje greičio viršijimo atvejų, palyginti su sausiu-kovu pernai, padvigubėjo iki 58,3 tūkst. Paradoksalu, kad iš jų net 31,8 tūkst., arba kas antras greičio viršijimas užfiksuotas būtent kovą, nuo kurio vidurio šalyje įsigaliojo visuotinis karantinas. Praėjusią savaitę vien Kauno apskrityje „trikojai“ įamžino daugiau kaip 5 tūkst. greičio viršytojų, neabejotinai šią nedžiuginančią statistiką dar įspūdingesne pavers duomenys iš kitų miestų bei vietovių.

Pasak A. Žiukelio, netrūksta pavyzdžių, kad mūsų šalies vairuotojai nevengia keliuose pasikrauti adrenalino: pervertindami savo galimybes spaudžia greičio pedalą, sukelia eismo įvykius, apgadina turtą. Per karantiną dideliu greičiu Vilniuje lėkęs neblaivus vyras tiesiog įskrido į parduotuvės vitriną.

„Iškalbinga detalė, kad vitrina nuo gatvės yra nutolusi apie 10 metrų. Tragedijos atveju galėjo būti skaudžių aukų, todėl ir pėstieji šiuo metu turi išlikti budrūs“, – teigia draudimo ekspertas.

Jo vertinimu, savotišku greičio katalizatoriumi kasmet tampa ir pats pavasaris, kuomet žieminės padangos keičiamos į vasarines ir tai yra tam tikras ženklas, kad keliai neslidūs, galima važiuoti greičiau. Taip pat neseniai žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad net ir per karantiną, Vilniaus pakraštyje organizuojamos nelegalios gatvės lenktynės, kuriose renkasi daug jaunimo.

Automobiliai lėtina vieni kitus

Iki karantino įvairių šalių didmiesčiai stengėsi kuo labiau sumažinti automobilių skaičių gatvėse. Vilniuje pabrangintas automobilių parkavimas, įrengtos jiems palikti skirtos aikštelės, iš kurių toliau galima keliauti viešuoju transportu, planuota peržiūrėti judėjimo schemas senamiestyje. Užsienyje automobilių judėjimas ribojamas ir pagal lyginius arba nelyginius numerius skirtingomis savaitės dienomis, ir draudžiant įvažiuoti į atskirus miestų kvartalus.

Tačiau karantino sąlygomis atsiskleidė įdomus paradoksas, kad automobilių gausa veikia kaip savotiškas savireguliavimo mechanizmas.

„Paprasčiau tariant, automobiliai lėtina vieni kitus. Jei gatvėse apstu transporto priemonių – per daug nepaskubėsi. Žinoma, tada pasitaiko neatidaus vairavimo, rizikingų ar net įžūlių manevrų, todėl bet kokiu atveju svarbu toliau ugdyti vairuotojų sąmoningumą ir skatinti juos vairuoti saugiai“, – sako A. Žiukelis.

Pandemijos metu išryškėjusią greičio viršijimo problemą keliuose šalys bando spręsti įvairiai, tačiau kol kas universalaus sėkmės recepto nėra. Pavyzdžiui, Kolumbijos sostinė Bogota, skatindama gyventojus rinktis kitas transporto rūšis, praktiškai per naktį mieste įrengė 47 mylias laikinų dviračio takų. Panašų scenarijų svarsto rinktis ir Meksikos sostinė Meksikas.

„Tačiau tokių sprendimų sėkmė labiausiai priklauso nuo to, ar žmonės bus linkę keisti savo įpročius ir kaip greitai tai darys. Todėl tiesiog būkime vieni kitiems atidūs ir stenkimės nerizikuoti“, – teigia draudimo ekspertas.

Apie BTA:                

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2019 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2019 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta virš 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 57 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Ernesta Karalienė, UAB „Idea Prima“

Kiti skelbimai:
 
Bio Phyto Mild Facial Cleanser Veido prausiklis, 250 ml
 
TOMMY HILFIGER 15-39-01-5 Black 01 44
 
AUDIMAS Švelnaus mod.polo maršk.ilg.rank. 2021-571 Navy Blazer S
 
Este 83-28-05-8 Black 37
 
Camper Courb K300289 Blue 46

Rekomenduojame

WSOPC pokerio turnyre triumfavęs lietuvis savo sąskaitą papildė milijonine suma

WSOPC pokerio turnyre triumfavęs lietuvis savo sąskaitą papildė milijonine suma

Vėlų šeštadienio vakarą finišavo „GGPoker World Series of Poker Winter Online Circuit“ (WSOPC) serija, kurios puošmena tapo pagrindinis turnyras, kuriame 1700 dolerių įpirka buvo sumokėta net 6395 kartų, o nugalėtojo apyrankė ir įspūdingas piniginis prizas atiteko Lietuvos atstovui. Paulius Plaušinaitis nužygiavo iki pat finalinės turnyro dvikovos, kurioje akis į akį susidūrė su Turkijos atstovu. Lietuvis […]

Dėl pandemijos pernai mažėjo eismo įvykių skaičius, tačiau ne vairuotojų patirtos žalos

Dėl pandemijos pernai mažėjo eismo įvykių skaičius, tačiau ne vairuotojų patirtos žalos

Pernai užklupusi koronaviruso pandemija savo pėdsaką paliko daugelyje sričių, tarp jų – ir eismo įvykių statistikoje. Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi, kad 2020 metai išsiskyrė mažesniu nei įprasta fiksuotų eismo įvykių skaičiumi. Tai liudija ir kelių policijos statistika. Visgi, net ir galiojant karantino suvaržymams, smulkesnių eismo įvykių miestų […]

Vairavimas žiemą: svarbi automobilio techninė būklė

Vairavimas žiemą: svarbi automobilio techninė būklė

Besikeičiančios žiemos sąlygos, gausiau iškrentantis sniegas ir žema temperatūra vairuotojus ragina būti atsargesnius kelyje, rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį bei laikytis didesnio nei įprasta saugaus atstumo. Kitas svarbus saugaus dalyvavimo eisme žiemą aspektas – tvarkinga automobilio techninė būklė ir priežiūra. Vienas svarbiausių saugumo reikalavimų – tinkamos naudoti žieminės padangos, kurių protektoriaus gylis turi […]

Kokia bus kuriama ateities susisiekimo sistema

Kokia bus kuriama ateities susisiekimo sistema

Pandemija ir karantinas parodė, koks svarbus ekonomikai ir socialiniam gyvenimui yra susisiekimas. Šiai svarbiai Lietuvos žmonių veiklos sričiai privalo vadovauti Susisiekimo ministerija. Kaip šį darbą ji turi atlikti, išdėstyta Transporto veiklos pagrindų įstatyme ir pačios ministerijos sudarytuose jos veiklos nuostatuose. Visuose šiuose dokumentuose rašoma, kad Susisiekimo ministerija formuoja valstybės transporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja […]