Ką iš tikro atstovauja profesinės sąjungos?

Ką iš tikro atstovauja profesinės sąjungos?

Pastaraisiais metais kalbant apie socialinį dialogą tarp darbuotojų ir darbdavių, ne vienam kilo klausimų dėl profesinių sąjungų atliekamos rolės valstybės gyvenime. Profsąjungų lyderiai šiandien dalyvauja įvairiose valstybės lygio derybose ir susitikimuose, jų balsas neretai būna lemiamas priimant svarbius sprendimus. Profsąjungų lyderio vieta neretai tampa tramplinu į didžiąją politiką.

Tačiau susiduriame su įvairiais pavyzdžiais, kad profesinių sąjungų veikla nėra visiškai aiškiai reglamentuota, nėra valstybės prižiūrima ir tikrinama.

Asociacija „Linava“ susidūrė su situacija, kuomet skirtingos profesinės sąjungos pateikia skirtingus duomenis apie turimą narių skaičių, tuo tarpu deklaracijos nėra pagrįstos jokiais dokumentais, nėra patvirtinamos atsakingų valstybės institucijų.

„Linava“, siekdama socialinio dialogo su kuo platesniu darbuotojų ratu, domėjosi, kiek kuri profesinė sąjunga savo gretose turi vairuotojų. Paaiškėjo, kad valstybės institucijos apie profesinių sąjungų narių skaičių duomenų neturi.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nerenka informacijos apie profesines sąjungas, profesinių sąjungų organizacijas ir jų narių skaičių“, – rašoma ministerijos atsakyme į asociacijos „Linavos“ užklausimą. Ministerija taip pat primena, kad dar darbdavių pusė „turi teisę paklausti“, kiek narių jos atstovauja. Tačiau šiandien niekas negarantuoja, kad didesnės politinės įtakos siekiantys profsąjungiečiai gali pateikti išgalvotus skaičius.

„Mes jaučiamės apgaudinėjami, nes susėdę deryboms dėl pačių svarbiausių klausimų, nežinome, ką iš tikro atstovauja kiekvienas konkretus profsąjungų lyderis – 7 narius ar 7 tūkstančius, kaip skelbiasi kai kurie jų veikėjai,“ – dalijasi abejonėmis „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

„Linavos“ bei visų vežėjų veiklą tikrina ir prižiūri daugybė valstybės institucijų. Tuo tarpu profesinės sąjungos gali savo narių skaičių deklaruoti nesivadovaudami jokiais dokumentais  – narių skaičiaus patikrinti niekas neturi galimybių, todėl verčia abejoti profesinių sąjungų veiklos skaidrumu. Ypač tame kontekste, kai matomos kai kurių profesinių sąjungų skolos Sodrai ir kiti abejones keliantys veiksmai.

Vežėjai ragina kuo greičiau nustatyti profesinių sąjungų narių skaičiaus kontrolę, nes tai svarbu ne tik pačioms profesinėms sąjungoms, bet ir visam valstybės gyvenimui. Priešingu atveju bet koks apsišaukėlis, turintis vos keliolika narių, turės galimybę daryti poveikį svarbiems valstybės sprendimams, pavyzdžiui, įvedant naujus mokesčius, derantis dėl šakinių susitarimų ar koreguojant kitas sąlygas verslui.

„Manau, valstybei būtų visai nesunku gauti duomenis apie profsąjungoms mokamus nario mokesčius, pagal tai būtų galima nustatyti ir narių skaičių. Tai naudinga būtų ne tik valstybei ar socialiniams partneriams, bet ir patiems profesinių sąjungų nariams, nes taip padaugėtų skaidrumo profesinių sąjungų veikloje, o pačios profesinės sąjungos atrodytų patikimas partneris darbuotojams“, – sako „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

 Plačiau apie tai: „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas 8 687 47878

Pranešimą paskelbė: Ineta Stravinskaitė, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija

Kiti skelbimai:
 
ALTERCORE 353 Black 44
 
Elements Calming Shampoo Šampūnas jautriai galvos odai, 1000ml
 
ALTERCORE Roca Vegan Black 40
 
Hydration Kit Drėkinamasis plaukų priežiūros rinkinys, 1vnt
 
Crocs™ Classic Bae Clog Womens Lime Zest 42,5

Rekomenduojame

Prof. A. Avižienis: „Boeing 737 MAX“ katastrofas lėmė neįdiegti papildomi jutikliai

Prof. A. Avižienis: „Boeing 737 MAX“ katastrofas lėmė neįdiegti papildomi jutikliai

Dviejų naujų lėktuvų „Boeing 737 MAX“ katastrofos, kuriose žuvo 346 žmonės, įvyko todėl, kad nebuvo įdiegti papildomi, dubliuojantys atakos kampo jutikliai (angl. Angle-of-Attack, AoA), kurie būtų papildę du AoA jutiklius, jau esančius ant abiejų „737 MAX“ lėktuvo priekio šonų. Šį teiginį virtualioje konferencijoje Taipėjuje, Taivane birželio 22 dieną pristatė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Kalifornijos […]

Net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą

Net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą

Šiemet įsibėgėjęs 24 mln. vertės projektas „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas“ – tik dalis geležinkelio triukšmą slopinančių priemonių, kurias įgyvendina „LTG Infra“ vystydama ir modernizuodama šalies geležinkelio tinklą. Gyventojų apklausos duomenys rodo, jog net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą ir net 71 proc. dėl triukšmo nenorėtų gyventi šalia geležinkelio. […]

The Minister and Ryanair management discussed matters on investment opportunities in Kaunas airport

The Minister and Ryanair management discussed matters on investment opportunities in Kaunas airport

On Tuesday, Minister of Transport and Communications Marius Skuodis met with the management of the Irish airline company Ryanair in the Ministry to discuss the company’s plans regarding further investment into aircraft maintenance infrastructure in Kaunas airport and regional development opportunities upon the completion of Rail Baltica. The meeting was attended by Director of Operations […]

Bendraamžiai: kelias Vilnius–Utena ir susisiekimo ministras

Bendraamžiai: kelias Vilnius–Utena ir susisiekimo ministras

Utenos rajono savivaldybėje Seimo nario Gintauto Palucko kvietimu birželio 21 d. lankėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis su komanda.  Svečiai susitiko su Utenos rajono savivaldybės meru Alvydu Katinu, savivaldybės administracijos vadovais, skyrių vedėjais, Utenos apskrities savivaldybių merais ir administracijų vadovais, verslo atstovais, žiniasklaida. Susitikimuose taip pat dalyvavo Seimo nariai Gintautas Paluckas, Edmundas Pupinis, Lietuvos automobilių kelių […]

A. Kuezada: nusitaikėme į perspektyvią aviacijos sritį, kuri svarbi ir Šiauliams, ir Lietuvai

A. Kuezada: nusitaikėme į perspektyvią aviacijos sritį, kuri svarbi ir Šiauliams, ir Lietuvai

2022 metais Lietuva prisijungs prie išskirtinio verslo žemėlapio: šalių, kuriose orlaiviai ne tik remontuojami, bet ir pertvarkomi iš keleivinių į šiuo metu ypač paklausius krovininius. Strateginį investuotoją „Aviatic MRO“ pritraukusio Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada pastebi, kad keleiviai į skrydžius grįžta pakankamai atsargiai, tačiau oro krovinių paklausa jau viršija iki pandemijos buvusį lygį, todėl […]

Jau šiemet pradedama rengtis magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai, visą kelią atnaujinti planuojama iki 2025 m. pabaigos

Jau šiemet pradedama rengtis magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai, visą kelią atnaujinti planuojama iki 2025 m. pabaigos

Susisiekimo ministerija informuoja, kad vienintelį šalies magistralinį kelią su betono danga – A14 Vilnius–Utena – siekiama visiškai rekonstruoti iki 2025 m. pabaigos. Šio kelio rekonstravimo planą ir numatomus darbų etapus susisiekimo ministras Marius Skuodis šiandien pristatė Utenoje vykusiame susitikime su šio regiono savivaldybių atstovais ir visuomene. „Jau šiais metais prasidės parengiamieji darbai, kad „amžiaus statybomis“ […]