Kol elektriniai paspirtukai laukia naujo sezono Lietuvoje, susisiekimo paslaugų platforma „Bolt“ apibendrina praėjusių metų pabaigoje 17 šalių atlikto paslaugos vartotojų tyrimo rezultatus. Pirmą kartą pavyko užfiksuoti šios dar „žalios” transporto priemonės indėlį į Lietuvos miestų infrastruktūrą: beveik penktadalis dalyvavusiųjų bent kartą paspirtuką rinkosi kaip alternatyvą automobiliui, daugiau nei trečdalis – tai pačiai kelionei pasitelkė tiek el. paspirtuką, tiek viešąjį transportą.
„Bolt“ programėlėje atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje kelionių automobiliais atsisako 15,5 proc. paspirtukininkų – tai daugiau nei kitų šalių vidurkis (12,4 proc.). Iš viso šių vartotojų nuvažiuotas atstumas siekia 1,2 mln. kilometrų.
„Kelionių el. paspirtukais ir jais nuvažiuotų kilometrų skaičius Lietuvos miestuose nuolat auga. Kaip rodo tyrimo duomenys, gyventojai jais ne tik keliauja daugiau – dar svarbiau, kad renkasi juos kaip alternatyvą automobiliams. Su laiku ši tendencija turėtų tik ryškėti, nes Lietuvos miestai yra santykinai nedideli, didžioji dalis kelionių juose yra trumpesnės nei 5 km, o paspirtukai tinkamiausi būtent tokiems atstumams. Verta priminti, kad el. paspirtukas yra maždaug 3 kartus draugiškesnis aplinkai nei automobilis“, – sako „Bolt“ dalijimosi paslaugų vadovas Baltijos šalyse Eimantas Balta.
Taip pat paaiškėjo, kad beveik du penktadaliai (37 proc.) tyrimo dalyvių Lietuvoje elektrinį paspirtuką naudoja derindami su viešuoju transportu: važiuoja iki viešojo transporto stotelės arba tęsia kelionę išlipę iš autobuso ar troleibuso. Svarbu ir tai, kad šis rodiklis Lietuvoje yra panašus į bendrą visų tirtų šalių vidurkį, lemiamą Europos didmiesčių (38 proc.).
„Sinergija su viešojo transporto infrastruktūra tikrai maloniai stebina, nes tai – vienas iš el. paspirtukų strateginės plėtros tikslų. Tyrimo duomenys liudija ir tai, kad paspirtukai didina keliavimo viešuoju transportu patrauklumą. Mums svarbu Lietuvos miestuose turėti kuo daugiau paskatų gyventojams atsisakyti kelionių automobiliais ir nuosavų automobilių apskritai“, – sako E. Balta.
Rezultatais džiaugiasi ir JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius.
„Vilniečiams dažnai pasakojame, kad keliauti darniai miesto gatvėmis ne taip jau sudėtinga, jei tik kombinuojami skirtingi judumo būdai. Kasmet vykdoma el. paspirtukais ir dviračiais važinėjančių gyventojų pasitenkinimo apklausa rodo, kad net 64 proc. vilniečių mato kombinuotų kelionių privalumus ir esant galimybėms tuo naudojasi. Džiugu, kad el. paspirtukai tampa didele kombinuotų kelionių dalimi, ypatingai, dėl jungties su viešojo transporto paslaugomis. Turime tikslą, kad iki 2030 m. kelionių automobiliais sumažėtų 19 proc., o tam būtinos kokybiškos judumo alternatyvos, kurios gyventojų keliones iš taško A į tašką B paverstų patogiomis, greitomis ir maloniomis. Užtikrindami tolimesnę reikalingos dviračių infrastruktūros plėtrą ir gerinant el. paspirtukų eismo sąlygas, sistemingai siekiame šio tikslo ir tikime, jog tai gali tapti dar populiaresniu judėjimo būdu mieste. Svarbu paminėti ir kitą – dar tvaresnę bei aplinkai ir mums patiems draugiškesnę kelionių kombinaciją, kai dalį kelionės įveikiame paspirtuku, o likusią pėsčiomis. Taip judėdami didiname savo fizinį aktyvumą, geriname emocinę sveikatą ir dar labiau prisidedame prie švaresnės aplinkos kūrimo“, – pažymi J. Damidavičius.
Tyrimas buvo atliktas praėjusių metų spalį, paspirtukų sezonui einant į pabaigą. Tikėtina, kad šiltuoju metų laiku kelionių automobiliais konversija į keliones el. paspirtukais ir šių sinergija su viešuoju transportu bus dar ryškesnė. Tai paaiškės šiemet pavasarį ir vasarą, startavus antrajam tyrimo etapui.
Sezono metu „Bolt“ paspirtukais Lietuvoje naudojasi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių, Kėdainių, Tauragės, Trakų, Kazlų Rūdos gyventojai ir šių miestų svečiai.
Šį antradienį Vilniaus mikrorajonų Žirmūnų ir Antakalnio gyventojų ryto rutiną sujaukė po kiemus bėgiojantis netikėtas svečias – šalia automobilių ir pastatų blaškėsi briedis. Vėliau dienos bėgyje laukinis gyvūnas buvo pastebėtas jau miesto centre, vakarop užfiksuotas Neries upėje. Į miestą užklydęs žvėris tapo dienos herojumi – jo klajones nušvietė žiniasklaida, žmonės dalijosi gyvūno nuotraukomis socialiniuose tinkluose. […]
Didžiųjų miestų pagrindinėse arterijose piko metu net menkiausias susidūrimas gali sukelti grandininį efektą – spūstis kone visame mieste. Nors eismo įvykiai dažnai būna nežymūs, chaosą sukelia ne jų mastas, o vairuotojų nežinojimas, kaip greitai ir tinkamai spręsti situaciją. Savo ruožtu ekspertai pabrėžia, kad viena taisyklė gali išgelbėti gyventojus nuo paralyžiuotos transporto sistemos. Vienas ryškiausių šios […]
Inovacijų nesibaidančios ir iššūkių nebijančios bendrovės Lietuvoje yra geras pavyzdys, kaip, tinkamai ruošiantis, galima sėkmingai vidaus degimo variklį turinčius automobilius pakeisti elektriniais. Tokie pokyčiai ilgojoje perspektyvoje įmonėms leis sumažinti ne tik aplinkosauginį pėdsaką, bet ir autoparko eksploatacijos išlaidas. Vienas didžiausių bankų Baltijos šalyse ir Švedijoje „Swedbank“ siekia aktyviai prisidėti prie klimatui neutralios ekonomikos kūrimo ir […]
Dalis šeštadienį Dariaus ir Girėno stadione futbolo rungtynes stebėjusių žiūrovų po renginio sulaukė „siurprizo“ – nerado neleistinose vietose pastatytų savo automobilių. Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius ėmėsi griežtų priemonių dėl kaskart pasikartojančių pažeidimų Ąžuolyne ir parko prieigose. Šį kartą aštuoniems pažeidėjams teko susimokėti už transportavimo paslaugą. Dar 71 transporto priemonės savininkas sulaukė administracinių nuobaudų. „Nuo […]
Kvietimas siūlyti vardus keturiems elektriniams keleiviniams laivams, kurie šią vasarą pradės reguliarius reisus Neries upe, sulaukė itin aktyvaus visuomenės įsitraukimo – gauta per 3000 vardų pasiūlymų. Galutiniam balsavimui pateikiama 20 vardų, iš kurių visuomenė kviečiama išrinkti keturis. „Elektriniai keleiviniai laivai Vilniuje taps ne tik dar viena tvaria judumo galimybe, bet ir, tikime, nauju miesto simboliu. […]
Už valstybinės reikšmės kelių plėtrą ir priežiūrą atsakinga bendrovė „Via Lietuva“ praneša, kad šiuo metu Lietuvoje tvarkoma daugiau nei 90 km magistralinių, krašto bei rajoninių kelių. Be to, dabar vykdomi arba netrukus prasidės viešieji pirkimai bei rangos darbai dėl daugiau nei 130 km kelių – įskaitant žvyrkelių asfaltavimą bei kelių paprastąjį ar kapitalinį remontą. „Rūpinamės […]