Iš Klaipėdos keliones pradėjo dar vienas naujas keleivinis–krovininis keltas

1

Iš Klaipėdos keliones pradėjo dar vienas naujas keleivinis–krovininis keltas

Balandžio 29 d. į pirmąjį reisą iš Klaipėdos į Švedijos Karlshamną išplaukė „Luna Seaways“ – naujas pirmaujančio Europoje keltų operatoriaus DFDS keleivinis-krovininis keltas, išsiskiriantis dydžiu ir dar didesniais patogumais.

Tai jau antrasis naujas DFDS laivas Lietuvoje šiemet. Jo keltas-dvynys „Aura Seaways“ keleivius ir krovinius tarp Lietuvos ir Švedijos pradėjo aptarnauti metų pradžioje.

„Antrojo kelto „įdarbinimas“ Klaipėdos-Karlshamno maršrute užtikrins vienodą – aukštesnės kokybės – krovinių ir keleivių aptarnavimo standartą Švedijos koridoriuje, kurio pajėgumas, galima sakyti, išaugo trečdaliu. Taip pat labai svarbu, kad naujieji laivai geriau atliepia mūsų tvarumo ambicijas iki 2030 metų 45 proc. sumažinti CO2 emisiją. Keltų  CO2 išlakos vienai perkeliamai puspriekabei – 20 proc. mažesnė nei iki šiol šioje linijoje dirbusių mūsų keltų“, – sako DFDS viceprezidentas, Baltijos regiono vadovas Anders Refsgaard.

„Tai išties įspūdingo dydžio keltai, suteikiantys išskirtinį patogumą keleiviams. Jų atsiliepimai apie pirmąjį – „Aura Seaways“ – puikūs. Šie keltai tylūs ir erdvūs, o malonią kelionę užtikrina patogios kajutės, jaukios barų ir restoranų erdvės. Kalbant apie krovininę talpą, šiuo metu Baltijos jūroje abu keltai yra ko gero didžiausi ro-pax tipo laivai, galintys plukdyti po 4,5 km ilgio automobilių eilę“, – pasakoja Robertas Kogelis, aptarnavimo ir pardavimų laivuose direktorius Baltijos jūroje.

Pusantro mėnesio kelionė į Lietuvą

„Luna Seaways“ kelionė iš laivų statyklos Kinijoje iki Klaipėdos truko 47 dienas. 19 įgulos narių iš Lietuvos į keltą įlipo Pietų Korėjos uoste Busane. Kompanija, siekdama taupyti degalus ir tausoti aplinką, priėmė sprendimą didžiąją 13 000 jūrmylių dalį įveikti naudojant tik vieną iš keturių pagrindinių kelto variklių.

„Luna Seaways“ kapitonas Mindaugas Nosavičius dalijasi savo įspūdžiais apie kelto parplukdymą į Klaipėdą: „Džiaugiuosi, kad kelionė buvo sėkminga. Daug teko paplušėti ruošiant laivą darbui Baltijos jūroje. Natūralu, turėjome ir šiokių tokių iššūkių. Štai Maltoje prie „senosios“ įgulos prisijungė 14 naujų narių iš Lietuvos. Vakarop pakilo vėjas, didėjo bangos, todėl turėjome pakelti inkarą ir manevruoti, kad užstotume vėją, ir įgulos nariai galėtų saugiai įlipti į laivą“.

Kapitono prisiminimuose liks ir piratų išpuoliais garsėjančios zonos – Adeno įlankos tarp Jemeno ir Somalio krantų iki pat Eritrėjos pakrančių – perplaukimas. „Šiame kelyje mus lydėjo speciali ginkluota apsauga. Laikantis rekomendacijų, atvirų denių bortai buvo aptverti spygliuota viela, visos durys – užrakintos, išjungta didžioji dalis šviesų, iliuminatoriai aklinai užklijuoti neperšviečiama medžiaga, kad keltas naktį skleistų kuo mažiau šviesos“, – prisimena M. Nosavičius.

Daugiau patogumų vilkikų vairuotojams

Naujuosius keltus aptarnaus po dvi įgulas iš Lietuvos. Kiekvienoje jų – po 53 narius. „Mūsų keltais keliasi daugybė vilkikų vairuotojų, todėl labai džiaugiamės, galėdami pasiūlyti jiems daugiau patogumų. Vairuotojams naujuosiuose keltuose įrengta atskira zona, vadinama „Road Kings Club“. Joje vairuotojai gali naudotis atskiru savitarnos restoranu, baru, poilsio zona“, – sako R. Kogelis.

Keliaujantys „Luna Seaways“ ir „Aura Seaways“ čia ras tris restoranus, tris barus, parduotuvę, vaikų žaidimo kambarį, erdvias viešąsias zonas.

Naujieji keltai neturi sėdimų vietų salono – visi keleiviai keliauja dvivietėse arba keturvietėse kajutėse.

Keltai tarp Švedijos ir Lietuvos plaukioja kasdien. Išvykę vakare, po 11 valandų kelionės paskirties uostą jie pasiekia ryte.

DFDS visoje Europoje valdo virš 20 keltų maršrutų (9-iais jų gabenami ir keleiviai). Per metus kompanija perveža daugiau nei 5 mln. keleivių. Baltijos jūroje šiuo metu plaukioja 7 DFDS keltai, aptarnaujantys keturis maršrutus: iš Klaipėdos į Kylį (Vokietija), Karlshamną (Švedija), Kiogė/Fredericiją (Danija) bei iš Paldiskio (Estija) į Kapelskarą (Švedija).

Techniniai naujųjų laivų duomenys:

Statybos metai: 2021

Laivo ilgis: 230 m

Laivo plotis: 32 m

Krovinių talpa: 4500 linijinių metrų

Keleivių talpa: 600

Dedveitas: 12750 t.

Pranešimą paskelbė: Jolita Katkutė, UAB „Fabula ir partneriai”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Pasiruošimas startui: Vilniaus oro uosto naujajame išvykimo terminale vyksta masinis testavimas

Pasiruošimas startui: Vilniaus oro uosto naujajame išvykimo terminale vyksta masinis testavimas

Šeštadienį (sausio 11 d.) Vilniaus oro uoste organizuojamas istorinis renginys – masinis naujojo išvykimo terminalo testavimas. Atlikti testavimą per rekordiškai trumpą laiką dar lapkritį užsiregistravo per 1 000 savanorių. Atvykę į naująjį oro uosto išvykimo terminalą testuotojai pasijaus tarsi tikri šešių skrydžių keleiviai ir padės Lietuvos oro uostų komandoms nustatyti, kaip pasiruošta terminalo atidarymui, numatytam […]


Darbo ir pajamų apsauga: pavėžėjamas daugiau grėsmių nei privalumų?

Darbo ir pajamų apsauga: pavėžėjamas daugiau grėsmių nei privalumų?

Lietuvoje pavėžėjai įprastai dirba pagal individualią veiklą (ĮV), o ne pagal darbo sutartį. Tai, anot specialistų, darbuotojams kelia daugiau grėsmių nei privalumų. „Skaitmeninės darbo platformos (programėlės, kurios sujungia paslaugų teikėjus su klientais) sukuria prieštaringas darbo santykių formas ir trikdo tradicinį darbo organizavimą. Šis verslo modelis apriboja darbuotojų teisę naudotis darbo apsauga“, – teigia Vilniaus universiteto […]


„airBaltic“ padvigubino simuliatorių pajėgumą ir įdiegė naują „Airbus A220“ pilno skrydžio simuliatorių

„airBaltic“ padvigubino simuliatorių pajėgumą ir įdiegė naują „Airbus A220“ pilno skrydžio simuliatorių

Ryga. Pirmaujanti Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ toliau plečia savo mokymų infrastruktūrą – „airBaltic“ mokymų centre Rygoje (Latvija) įrengtas antrasis „Airbus A220“ pilno skrydžio simuliatorius. Šis modernus papildymas gerokai padidins oro linijų bendrovės galimybes mokyti ir palaikyti vis didėjančios pilotų komandos kvalifikaciją, taip pat padės augančiam „Airbus“ orlaivių parkui ir nuolatinei „airBaltic“ pilotų akademijos […]


Kelininkai ruošiasi lijundrai ir plikledžiui – darbus vykdo prevenciškai

Kelininkai ruošiasi lijundrai ir plikledžiui – darbus vykdo prevenciškai

Kaip skelbia sinoptikai, šiandien popiet numatomas pavojingas meteorologinis reiškinys – lijundra ir plikledis. Šiuos pavojingus reiškinius indikuoja ir AB „Kelių priežiūra“ pasitelkiamos sprendimų paramos sistemos. Kelininkai praneša, kad jų mechanizmai nenutrūkstamai tęsia darbus – valstybinės reikšmės keliuose vykdomas sniego ir ledo šalinimas, barstymas arba tirpalo purškimas dar prieš prognozuojamą slidumo susidarymą. 1-ojo kelių priežiūros lygio […]


Esminiai Lietuvos oro uostų projektai 2025 metais: planuoja tolesnę plėtrą, iš viso investuos 58 mln. eurų

Esminiai Lietuvos oro uostų projektai 2025 metais: planuoja tolesnę plėtrą, iš viso investuos 58 mln. eurų

Pernai Lietuvos oro uostų (LTOU) pasiektas aptarnautų keleivių rekordas (6,6 mln.) – tarpinė stotelė puoselėjant lyderystę Baltijos regione ir toliau vykdant strateginę plėtrą. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdanti bendrovė šiemet numato įgyvendinti esminius projektus, kurie ateityje leis kokybiškai aptarnauti iki 10 mln. keleivių per metus. Planuojama, kad 2025-aisiais į visą LTOU tinklo infrastruktūrą […]


Susisiekimo ministras E. Sabutis: „Rajoninių kelių miestuose ir miesteliuose perdavimas savivaldybėms – ilgai lauktas ir sveikintinas“

Susisiekimo ministras E. Sabutis: „Rajoninių kelių miestuose ir miesteliuose perdavimas savivaldybėms – ilgai lauktas ir sveikintinas“

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Prezidento inicijuotiems Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir Kelių įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma perduoti savivaldybėms  rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose. Taip pat numatoma didesnė savivaldybėms tenkanti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų dalis.  Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis džiaugiasi kelią besiskinančiais kelių infrastruktūros finansavimo tvarką keičiančiais įstatymų projektais. Ministro […]