Inicijuojami „Rail Baltica“ ruožų infrastruktūros planai – darniai plėtrai ir maksimaliam greičiui užtikrinti

Siekiant darniai plėtoti „Rail Baltica“ infrastruktūrą, taikyti vieningus techninius parametrus Baltijos šalyse ir visoje geležinkelio linijoje užtikrinti maksimalų greitį, Lietuvoje inicijuojami „Rail Baltica“ ruožų Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Kaunas, Kaunas–Vilnius bei Kauno geležinkelių mazgo infrastruktūros plėtros planai.

Susisiekimo ministerijos siūlymui rengti minėtus „Rail Baltica“ infrastruktūros plėtros planus pritarė Vyriausybė. Nustatyta planų rengimo pradžios data – sausio 16 d.

Rengiant šiuos planus, skirtinguose „Rail Baltica“ ruožuose numatoma atlikti teritorijų planavimo darbus, nustatyti optimalias geležinkelio linijos modernizavimo trasas arba parinkti optimalias plėtros alternatyvas. Tai reikalinga tolimesnei „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros plėtrai ir jos suderinamumui Baltijos šalyse užtikrinti.

Siekiant tobulinti „Rail Baltica“ ruožą nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Jiesios (Kauno), teritorijų planavimo metu bus nustatyta optimali šios geležinkelio linijos modernizavimo trasa ir šiam tikslui reikalingos teritorijos.

Integralios „Rail Baltica“ dalies – geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius infrastruktūros plėtros planas galutinai detalizuos naujos geležinkelio linijos trasą ir sprendinius. Pagal iki šiol atliktas studijas ir ekspertinius vertinimus, efektyviausias būdas Vilniaus prijungimui yra nutiesti naują geležinkelio liniją, pritaikytą iki 249 km/val. greičiui. Tai sudarytų sąlygas geriau integruoti Lietuvos tarptautinius oro uostus į bendrą susisiekimo sistemą, taip pat plėtoti esamus bei kurti naujus transporto mazgus.

Modernizuojant Kauno geležinkelių mazgą bus tęsiami jau pradėti statybos darbai. Iki 2020 m. planuojama nauja europinės vėžės geležinkelio linija sujungti „Rail Baltica“ su Kauno intermodaliniu terminalu, o iki 2021 m. nutiesti Kauno miesto geležinkelio aplinkkelį Rokai–HES–Palemonas, kuris leis europinės vėžės geležinkeliu važiuojantiems krovininiams traukiniams aplenkti Kauno miestą ir patekti tiesiai į intermodalinį terminalą Palemone arba judėti toliau į Šiaurę ar Rytus. Šiuo metu inicijuojamas teritorijų planavimas Kauno geležinkelių mazge nustatys infrastruktūros plėtros galimybes vėlesniam laikotarpiui, kuomet „Rail Baltica“ geležinkelio linija bus pratęsta ir sujungs visas Baltijos šalis.

Baigus minėtų ruožų teritorijų planavimą bus nustatytos infrastruktūros plėtros teritorijos, kuriose, esant poreikiui, galės būti vykdomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, o vėliau – projektavimas ir statyba.

Lietuvos teritorijoje projektą „Rail Baltica“ numatyta baigti iki 2025 m. pabaigos.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija