Inicijuojami „Rail Baltica“ ruožų infrastruktūros planai – darniai plėtrai ir maksimaliam greičiui užtikrinti

Inicijuojami „Rail Baltica“ ruožų infrastruktūros planai – darniai plėtrai ir maksimaliam greičiui užtikrinti

Siekiant darniai plėtoti „Rail Baltica“ infrastruktūrą, taikyti vieningus techninius parametrus Baltijos šalyse ir visoje geležinkelio linijoje užtikrinti maksimalų greitį, Lietuvoje inicijuojami „Rail Baltica“ ruožų Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Kaunas, Kaunas–Vilnius bei Kauno geležinkelių mazgo infrastruktūros plėtros planai.

Susisiekimo ministerijos siūlymui rengti minėtus „Rail Baltica“ infrastruktūros plėtros planus pritarė Vyriausybė. Nustatyta planų rengimo pradžios data – sausio 16 d.

Rengiant šiuos planus, skirtinguose „Rail Baltica“ ruožuose numatoma atlikti teritorijų planavimo darbus, nustatyti optimalias geležinkelio linijos modernizavimo trasas arba parinkti optimalias plėtros alternatyvas. Tai reikalinga tolimesnei „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros plėtrai ir jos suderinamumui Baltijos šalyse užtikrinti.

Siekiant tobulinti „Rail Baltica“ ruožą nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Jiesios (Kauno), teritorijų planavimo metu bus nustatyta optimali šios geležinkelio linijos modernizavimo trasa ir šiam tikslui reikalingos teritorijos.

Integralios „Rail Baltica“ dalies – geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius infrastruktūros plėtros planas galutinai detalizuos naujos geležinkelio linijos trasą ir sprendinius. Pagal iki šiol atliktas studijas ir ekspertinius vertinimus, efektyviausias būdas Vilniaus prijungimui yra nutiesti naują geležinkelio liniją, pritaikytą iki 249 km/val. greičiui. Tai sudarytų sąlygas geriau integruoti Lietuvos tarptautinius oro uostus į bendrą susisiekimo sistemą, taip pat plėtoti esamus bei kurti naujus transporto mazgus.

Modernizuojant Kauno geležinkelių mazgą bus tęsiami jau pradėti statybos darbai. Iki 2020 m. planuojama nauja europinės vėžės geležinkelio linija sujungti „Rail Baltica“ su Kauno intermodaliniu terminalu, o iki 2021 m. nutiesti Kauno miesto geležinkelio aplinkkelį Rokai–HES–Palemonas, kuris leis europinės vėžės geležinkeliu važiuojantiems krovininiams traukiniams aplenkti Kauno miestą ir patekti tiesiai į intermodalinį terminalą Palemone arba judėti toliau į Šiaurę ar Rytus. Šiuo metu inicijuojamas teritorijų planavimas Kauno geležinkelių mazge nustatys infrastruktūros plėtros galimybes vėlesniam laikotarpiui, kuomet „Rail Baltica“ geležinkelio linija bus pratęsta ir sujungs visas Baltijos šalis.

Baigus minėtų ruožų teritorijų planavimą bus nustatytos infrastruktūros plėtros teritorijos, kuriose, esant poreikiui, galės būti vykdomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, o vėliau – projektavimas ir statyba.

Lietuvos teritorijoje projektą „Rail Baltica“ numatyta baigti iki 2025 m. pabaigos.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Transporto įmonė „Transmeksa“ įvykdė pokyčius vadovų lygmenyje

Transporto įmonė „Transmeksa“ įvykdė pokyčius vadovų lygmenyje

„Transimeksa“, viena didžiausių transporto įmonių Lietuvoje, įvykdė pokyčius įmonių grupės vadovų lygmenyje. Nuo rugsėjo 21 d., generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti Simonas Vasilevičius, prieš tai „Transimeksoje“ užėmęs įmonių grupės Finansų direktoriaus pareigas. Alfredas Oras užėmė Verslo operacijų direktoriaus pareigas, o Nikolajus Roganovas tapo Strateginio vystymo direktoriumi. Buvęs generalinis direktorius Darius Vyšniauskas liko įmonių grupės valdybos […]


Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai – 12 mln. Eur: įkrovimo stotelių daugės miestuose, šalia pagrindinių kelių, stotyse, oro ir vandens uostuose

Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai – 12 mln. Eur: įkrovimo stotelių daugės miestuose, šalia pagrindinių kelių, stotyse, oro ir vandens uostuose

Susisiekimo ministerija skelbia itin lauktą viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros skatinimo pradžią. Pirmajam etapui skirta 12 mln. Eur parama. Planuojama, kad ši iniciatyva paskatins virš 1,2 tūkst. viešųjų ir pusiau viešų įkrovimo prieigų įrengimą privačia iniciatyva 42-ose savivaldybėse, šalia magistralinių ir krašto kelių, degalinėse, geležinkelių ir autobusų stotyse, oro uostuose, vidaus vandenų ir jūrų uostuose. […]


„airBaltic“ pasamdė „STJ Advisors“ ir „Superia“ kaip IPO finansinius patarėjus

„airBaltic“ pasamdė „STJ Advisors“ ir „Superia“ kaip IPO finansinius patarėjus

Vilnius. Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ praneša, kad paskyrė bendroves „STJ Advisors“ ir „Superia“ savo bendrais nepriklausomais finansiniais patarėjais planuojamam pirminiam viešam bendrovės akcijų platinimui (IPO). Finansų patarėjų vaidmuo – nepriklausomai peržiūrėti, konsultuoti ir prižiūrėti visą IPO procesą bei jo valdymą, taip pat vadovauti ir padėti visoms suinteresuotosioms šalims tam, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas […]


Panevėžyje „PRO BRO Group“ atidarė antrąją tunelinę „Express“ plovyklą

Panevėžyje „PRO BRO Group“ atidarė antrąją tunelinę „Express“ plovyklą

„PRO BRO Group“ toliau tęsia plėtrą ir Panevėžyje atidarė antrąją tunelinę „Express“ plovyklą. Bendra investicijų į plovyklą suma siekia 4 mln. eurų. Tai jau 17-oji plovykla „PRO BRO“ tinkle Lietuvoje, o rugsėjo pradžioje atidaryta pirmoji plovykla Latvijoje. „Klaipėdos g. 162 B  adresu Panevėžyje atidaryta antroji tunelinė „Express“ plovykla, kurioje transporto priemonė bus pilnai nuplauta per […]


Startuoja naujas skrydžių skatinimo modelis: bus tęsiami tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų

Startuoja naujas skrydžių skatinimo modelis: bus tęsiami tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų

Po sėkmingų Susisiekimo ministerijos, Lietuvos oro uostų ir oro bendrovės derybų, Lietuvos oro uostai pasirašė investicijų sutartį su „LOT Polish Airlines“ oro bendrove, kuri vykdys reguliarius skrydžius tarp Vilniaus (VNO) ir Londono Sičio (LCY) oro uostų. Pasirašyta sutartis bus įgyvendinama pagal naują skrydžių skatinimo modelį, užtikrinsiantį skrydžių tęstinumą į Lietuvai strategiškai svarbų Londono centrą, į […]


„Eleport“ įgyvendins 13,8 mln. eurų vertės infrastruktūros projektą Baltijos šalyse ir Lenkijoje

„Eleport“ įgyvendins 13,8 mln. eurų vertės infrastruktūros projektą Baltijos šalyse ir Lenkijoje

Elektromobilių įkrovimo tinklo vystytoja „Eleport“ gavo 13,8 mln. eurų finansavimą viešosios europinio TEN-T kelių tinklo įkrovimo infrastruktūros plėtrai. Įgyvendindama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) finansuojamą projektą Estijos įmonė šalia svarbiausių transporto arterijų Baltijos šalyse ir Lenkijoje įrengs 138 naujas įkrovimo stoteles. Europos Sąjungoje (ES) kuriamo tvaraus transporto tinklo infrastruktūros projektams iš viso bus skirta […]