Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą – tiesioginis susisiekimas su ES šalimis

1

Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą – tiesioginis susisiekimas su ES šalimis

Pasirodžius informacijai apie traukinio maršrutą Vilnius–Varšuva, pastarojo paklausa buvo didžiulė. Pirmieji traukinio bilietai buvo išpirkti akimirksniu – įsigyti bilietą Lietuvoje buvo beveik neįmanoma. Pastaraisiais mėnesiais keleivių susidomėjimas maršrutu nemažėja. Juk daliai žmonių kelionės, pavyzdžiui, autobusu ar automobiliu, sukelia daug nepatogumų – kelionės metu reikia tik sėdėti, negalima atsistoti ar vaikščioti, maži vaikai negali nevaržomai judėti. Traukinyje šių ribojimų nėra. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) novatorės, Logistikos ir transporto vadybos katedros docentės dr. Kristinos Čižiūnienės, maršruto patrauklumą ir konkurencingumą galima padidinti ir dar labiau, tačiau reikia išspręsti tam tikrus infrastruktūrinius bei techninius klausimus. Tad kyla klausimas – kokie jie? 

Maršruto reikšmė susisiekimo sistemai 

VILNIUS TECH docentės teigimu, atidarytas maršrutas yra itin reikšmingas susisiekimo sistemai, o pastaroji, nutiesus Europinį geležinkelį „Rail Baltica“, tik didės. Jis užtikrins tiesioginį susisiekimą su Europos Sąjungos (ES) šalimis, skatins darnų judumą, atliepiantį žaliosios logistikos iššūkius.  

„Įgyvendinus „Rail Baltica“ projekte užsibrėžtus tikslus, atstumai tarp sostinių, esančių Baltijos regionine, žvelgiant iš laiko perspektyvos – pranyks. Atsižvelgiant į tai, kad žmonės vis labiau linkę keliauti į kaimynines šalis, traukinio maršrutas Vilnius–Varšuva ir ateityje nutiesta naujoji geležinkelio vėžė suteiks galimybes keliauti ne tik darbo ar studijų reikalais. Priešingai – tai galimybė trumpalaikėms turistinėms ar pažintinėms išvykoms. Mano nuomone, šių alternatyvų atsiradimas skatins visuomenės narius labiau domėtis aplinką tausojančiomis kelionėmis“, – sako VILNIUS TECH novatorė.  

Galimi maršruto pokyčiai  

K. Čižiūnienė pabrėžia, kad žvelgiant iš keleivių perspektyvos, jie visuomet norėjo keliauti greitai ir patogiai. Deja, bet šiandien maršrute Vilnius–Varšuva keleiviams vis dar nėra suteikiamas visapusis patogumas ir galimas kelionės greitis. Planuojama, kad nutiesus „Rail Baltica“, projektinis traukinių greitis galėtų sieki iki 250 km/h. Tuomet pasiekti Lenkijos sostinę būtų galima maždaug per 4 val. Kiek tai bus realu – parodys laikas, kadangi Lenkijos teritorijoje, ypač nuo Šeštokų link Varšuvos, yra pakankamai vingiuotas kelias ir traukinių greitis siekia apie 40 km/h, o tai, savo ruožtu, turi įtakos kelionės laikui.

„Siekiant trumpinti kelionės laiką, turėtų būti išspręstas ir persėdimo klausimas – šiandien jis užtrunka apie 30 min., tačiau dėl nenumatytų aplinkybių gali trukti ir ilgiau. Įvairūs infrastruktūriniai pokyčiai vyksta abejose valstybėse, tačiau skirtingu tempu ir lygmeniu“, – pabrėžia VILNIUS TECH novatorė.  

Anot docentės, norint patobulinti maršrutą, pirmiausiai abejose šalyse turėtų būti teikiamos to pačio profilio paslaugos kelionės metu –  Wi-Fi, užtikrintas elektros prietaisų įkrovimų lizdų veikimas, galimybė įsigyti maisto ir gėrimų visos kelionės metu. Taip pat – užtikrinta vieta pasidėti didesniems lagaminams.  

„Tobulinant maršrutą, turėtų būti panaikinti visi galimi kalbos barjerai ir iššūkiai, susiję su informacijos pateikimu keleiviams. Informacija visame maršrute turėtų būti teikiama  lietuvių, lenkų, anglų kalbomis. Nors persėdimas ir neužtrunka labai ilgai, tai vyksta perone po atviru dangumi, tačiau siekiant didesnio keleivių komforto, reikėtų pagalvoti apie uždaros patalpos ar bent stogelio užtikrinimą tam, kad oro sąlygos netaptų iššūkiu keliautojams. Dar vienas dalykas – atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvoje yra 5 stotelės, o iki Varšuvos centrinės geležinkelių stoties – 14, reikėtų sumažinti stotelių skaičių Lenkijoje. Juk dėl to kelionė trunka gerokai ilgiau”, – dėmesį atkreipia K. Čižiūnienė. 

Techniniai sprendimai, įgyvendinti maršrute Vilnius–Varšuva 

Pasak docentės, maršruto atkarpoje buvo tvarkoma infrastruktūra, elektrifikuojami ruožai, modernizuojamos sistemos, gyvenvietėse įrengiamos triukšmo izoliacinės arba triukšmą atspindinčios sienutės ir pan. Kyla daug technologinių iššūkių, susijusių su geležinkelio projektavimo ir tiesimo darbais. Pavyzdžiui, žemės išpirkimo klausimai, dideli posūkio spinduliai, vingiuoti kelio ruožai, sankirtos su gyvenamosiomis teritorijomis, kelių transportu, vieno lygio pervažų modernizavimas, tiltų, pralaidų, modernios eismo valdymo sistemos ir pan.  

„Kai kurios geros idėjos gali ir likti tik idėjomis, o tai turės įtakos ir traukinių greičiui. Vilnius geografiniu požiūriu nėra tinkamoje geografinėje padėtyje, tačiau kadangi šis miestas – šalies sostinė, jis gavo puikią galimybę prisijungti prie pagrindinės „Rail Baltica“ atkarpos. Tai lems, kad su vienu persėdimu arba be jo, galėsime keliauti į kitų šalių sostines ir miestus. Tiesa, laikantis žaliojo kurso krypties ir siekiant patenkinti keliautojų lūkesčius, reikės investuoti į modernius, komfortiškus elektrinius traukinius. Visi šie pokyčiai reikalingi siekiant užtikrinti darnų keleivių judumą ir įgyvendinant žaliosios logistikos principus“, – dėmesį atkreipia K. Čižiūnienė.  

Pranešimą paskelbė: Neda Černiauskaitė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
DKV LIVE Metų elektriniu sunkvežimiu išrinktas „Mercedes-Benz eActros“

DKV LIVE Metų elektriniu sunkvežimiu išrinktas „Mercedes-Benz eActros“

Lietuvos žurnalistų autoklubo (LŽA) kas dvejus metus organizuojamame konkurse „DKV LIIVE Metų sunkvežimis“ „Mercedes-Benz eActros“ buvo pripažintas geriausiu elektrinio sunkvežimio kategorijoje. Jis taip pat paskelbtas ir geriausiu miesto gabenimų sunkvežimiu. Žurnalistų, logistikos atstovų, sportininkų ir profesionalių vairuotojų komisija pripažino „Mercedes-Benz“ technologijų pranašumą elektrifikuojant sunkųjį transportą. „Mercedes-Benz eActros LongHaul“ 2023-čiais jau yra gavęs prestižinį „Tarptautinio metų […]


Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl eismo saugos įrengė momentinius greičio matuoklius prie Krunos tilto

Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl eismo saugos įrengė momentinius greičio matuoklius prie Krunos tilto

AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, vykdydama eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose užtikrinančių eismo saugos priemonių įgyvendinimą, įrengė po momentinį greičio matuoklį abiem kryptimis ties tiltu per Kruną  (kelias A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, apie 87 km). Šioje vietoje greitis yra ribojamas iki 70 km/val. dėl eismo saugos, kadangi kelias per tiltą yra siauresnis, nei būdinga tokios kategorijos keliams, […]


„Volkswagen“ pristatė septynvietį elektrinį „ID.Buzz“ mikroautobusą

„Volkswagen“ pristatė septynvietį elektrinį „ID.Buzz“ mikroautobusą

Automobilis, pakeliantis nuotaiką ir priverčiantis nusišypsoti. Toks yra elektrinis „ID.Buzz“, kurio gamą papildė nauja ilgesnės ratų bazės versija. Vokietijoje gaminamas elektromobilis bus parduodamas ne tik Europoje, bet ir Kanadoje bei JAV. Ilgos bazės „ID.Buzz“ modelis taps pirmuoju po ilgokos pertraukos Šiaurės Amerikos rinkose siūlomu „Volkswagen“ mikroautobusu. Žymint šį svarbų sugrįžimą, pasaulinė šio modelio premjera įvyko […]


AB Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja apie eismo pasikeitimus Jonavos gatvėje (Kaune)

AB Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja apie eismo pasikeitimus Jonavos gatvėje (Kaune)

Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad įgyvendinant magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km esančio vidurinio A. Meškinio (Kleboniškio) tilto per Nerį rekonstravimo projektą, nuo šių metų birželio 5 d. iki birželio 30 d. bus uždarytas nusukimas atvažiuojant nuo Vilniaus A1 keliu į Jonavos gatvę, kadangi bus vykdomi jungiamojo kelio […]


Vilniuje įsibėgėjant kelių remonto darbams perspėja: kokios dažniausios žalos ir kaip jų išvengti

Vilniuje įsibėgėjant kelių remonto darbams perspėja: kokios dažniausios žalos ir kaip jų išvengti

Ruošiantis NATO viršūnių susitikimui Vilniuje gerokai suaktyvėję kelių remonto darbai greičiausiai jau palietė daugumą miesto gyventojų ir svečių. Šie darbai vykdomi svarbiose eismo arterijose, uždarytos eismo juostos, daug kur nugremžtas asfaltas ir galima judėti itin lėtai, vis tai galiausiai nulemia ne tik eismo spūstis, bet ir įvairias žalas. Dalis jų, deja, gali būti susiję ir […]


Pristatome piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2023“ nugalėtojus

Pristatome piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2023“ nugalėtojus

Jau žinomi AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos inicijuoto piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2023“ nugalėtojai. Jais tapo Šakių „Varpo“ mokyklos 7 klasės mokinė  Vasarė Balaišytė, Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos 4 klasės mokinys Oskaras Klimas, Mažeikių rajono Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinės mokyklos 8 klasės mokinė Noja Sakalauskaitė, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos 6 klasės mokinė Sofija Šmakotinaitė, Panevėžio J. […]