Finansiniai 2020 metų Lietuvos oro uostų rezultatai: pajamos mažėjo, šiemet tikimasi nuoseklaus atsigavimo

Finansiniai 2020 metų Lietuvos oro uostų rezultatai: pajamos mažėjo, šiemet tikimasi nuoseklaus atsigavimo

Nepaisant visam aviacijos sektoriui sukeltų iššūkių, pernai bendrosios Lietuvos oro uostų pajamos sudarė 22,7 mln. eurų. (54 proc. mažiau nei rekordiniais vadinamais 2019 metais). Lietuvos oro uostai 2020 m. dėl apskaityto turto nuvertėjimo testo rezultato patyrė 9,8 mln. eurų nuostolį. Pabrėžiama, kad nepaisant pandemijos iššūkių, oro uostams pavyko generuoti teigiamą veiklos pelną, išsaugoti pagrindinius partnerius ir įgyvendinti kai kuriuos pradėtus plėtros projektus.

Pasak Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkės Eglės Čiužaitės, pernai visam pasauliui smogusi COVID-19 pandemija buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs mažėjančias pajamas ir patirtą nuostolį.

„Žmonių mobilumo galimybės ir kartu visa aviacija buvo vienas iš labiausiai pandemijos paveiktų sektorių, Lietuvos oro uostai taip pat nėra išimtis. Stengėmės maksimaliai subalansuoti kylančius iššūkius bei įsipareigojimus darbuotojams, tačiau situacija buvo nauja, ribojimai bei tvarkos šalyse keitėsi labai greitai, tad reaguoti reikėjo greitai ir efektyvinti veiklą. Visgi į ateitį žiūrime pozityviai ir manome, kad daugelyje šalių įsibėgėjanti vakcinacija, „žaliojo paso“ ir vieningų keliavimo tvarkų tarpvalstybiniu lygiu įvedimas prisidės prie nuoseklaus aviacijos srautų ir komercijos paslaugų oro uostuose atsigavimo“, – teigia E.Čiužaitė.

Palyginti su 2019 m., aviacinės veiklos generuotos pajamos 2020 metais mažėjo beveik 59 proc., o neaviacinės pajamos, kurios gaunamos iš oro uostuose veikiančių maisto įstaigų, komercinių zonų, patalpų nuomos, krito daugiau nei 43 proc. Anot Lietuvos oro uostų atstovų, įmonei atlikus reikiamus sprendimus, pavyko neprarasti pagrindinių partnerių, suvaldyti dideles infrastruktūros sąnaudas ir generuoti teigiamą veiklos pelną.

Teigiama, kad ataskaitoje susidarę praėjusių metų nuostoliai iš esmės yra nulemti auditorių atlikto turto nuvertėjimo testo, kuris parodė mažesnę esamą valdomo turto vertę nei ji buvo dokumentuota anksčiau.

Lietuvos oro uostų vadovo Mariaus Gelžinio teigimu, nepaisant sudėtingų sąlygų, pernai pavyko įgyvendinti kai kuriuos esminius ir dar prieš pandemiją pradėtus oro uostų plėtros ir modernizavimo etapus.

„Strateginių plėtros projektų įgyvendinimas net ir pandemijos metu liko svarbiu prioritetu – tokiu liks ir ateityje. Džiaugiamės, kad kai kuriuos pradėtus projektus pernai pavyko baigti, tikime, kad jie prisidės prie Lietuvos oro uostų pozicijos stiprinimo ne vien regione, bet ir pasaulyje atsigavimo laikotarpyje“, – teigia įmonės generalinis direktorius.

Pateikti Lietuvos oro uostų finansiniai rezultatai yra patvirtinti auditorių kompanijos „KPMG Baltics“. Ataskaitą galima rasti čia.

Apie Lietuvos oro uostus  

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.

Pranešimą paskelbė: Tadas Valančius, UAB „Publicum“

Kiti skelbimai:
 
ALTERCORE 353 Black 44
 
Elements Calming Shampoo Šampūnas jautriai galvos odai, 1000ml
 
ALTERCORE Roca Vegan Black 40
 
Hydration Kit Drėkinamasis plaukų priežiūros rinkinys, 1vnt
 
Crocs™ Classic Bae Clog Womens Lime Zest 42,5

Rekomenduojame

Prof. A. Avižienis: „Boeing 737 MAX“ katastrofas lėmė neįdiegti papildomi jutikliai

Prof. A. Avižienis: „Boeing 737 MAX“ katastrofas lėmė neįdiegti papildomi jutikliai

Dviejų naujų lėktuvų „Boeing 737 MAX“ katastrofos, kuriose žuvo 346 žmonės, įvyko todėl, kad nebuvo įdiegti papildomi, dubliuojantys atakos kampo jutikliai (angl. Angle-of-Attack, AoA), kurie būtų papildę du AoA jutiklius, jau esančius ant abiejų „737 MAX“ lėktuvo priekio šonų. Šį teiginį virtualioje konferencijoje Taipėjuje, Taivane birželio 22 dieną pristatė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Kalifornijos […]

Net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą

Net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą

Šiemet įsibėgėjęs 24 mln. vertės projektas „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas“ – tik dalis geležinkelio triukšmą slopinančių priemonių, kurias įgyvendina „LTG Infra“ vystydama ir modernizuodama šalies geležinkelio tinklą. Gyventojų apklausos duomenys rodo, jog net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą ir net 71 proc. dėl triukšmo nenorėtų gyventi šalia geležinkelio. […]

The Minister and Ryanair management discussed matters on investment opportunities in Kaunas airport

The Minister and Ryanair management discussed matters on investment opportunities in Kaunas airport

On Tuesday, Minister of Transport and Communications Marius Skuodis met with the management of the Irish airline company Ryanair in the Ministry to discuss the company’s plans regarding further investment into aircraft maintenance infrastructure in Kaunas airport and regional development opportunities upon the completion of Rail Baltica. The meeting was attended by Director of Operations […]

Bendraamžiai: kelias Vilnius–Utena ir susisiekimo ministras

Bendraamžiai: kelias Vilnius–Utena ir susisiekimo ministras

Utenos rajono savivaldybėje Seimo nario Gintauto Palucko kvietimu birželio 21 d. lankėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis su komanda.  Svečiai susitiko su Utenos rajono savivaldybės meru Alvydu Katinu, savivaldybės administracijos vadovais, skyrių vedėjais, Utenos apskrities savivaldybių merais ir administracijų vadovais, verslo atstovais, žiniasklaida. Susitikimuose taip pat dalyvavo Seimo nariai Gintautas Paluckas, Edmundas Pupinis, Lietuvos automobilių kelių […]

A. Kuezada: nusitaikėme į perspektyvią aviacijos sritį, kuri svarbi ir Šiauliams, ir Lietuvai

A. Kuezada: nusitaikėme į perspektyvią aviacijos sritį, kuri svarbi ir Šiauliams, ir Lietuvai

2022 metais Lietuva prisijungs prie išskirtinio verslo žemėlapio: šalių, kuriose orlaiviai ne tik remontuojami, bet ir pertvarkomi iš keleivinių į šiuo metu ypač paklausius krovininius. Strateginį investuotoją „Aviatic MRO“ pritraukusio Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada pastebi, kad keleiviai į skrydžius grįžta pakankamai atsargiai, tačiau oro krovinių paklausa jau viršija iki pandemijos buvusį lygį, todėl […]

Jau šiemet pradedama rengtis magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai, visą kelią atnaujinti planuojama iki 2025 m. pabaigos

Jau šiemet pradedama rengtis magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai, visą kelią atnaujinti planuojama iki 2025 m. pabaigos

Susisiekimo ministerija informuoja, kad vienintelį šalies magistralinį kelią su betono danga – A14 Vilnius–Utena – siekiama visiškai rekonstruoti iki 2025 m. pabaigos. Šio kelio rekonstravimo planą ir numatomus darbų etapus susisiekimo ministras Marius Skuodis šiandien pristatė Utenoje vykusiame susitikime su šio regiono savivaldybių atstovais ir visuomene. „Jau šiais metais prasidės parengiamieji darbai, kad „amžiaus statybomis“ […]