ES investicijos sparčiausiai panaudojamos modernizuojant Lietuvos kelius

ES investicijos sparčiausiai panaudojamos modernizuojant Lietuvos kelius

Lietuvos valstybinės reikšmės keliai sparčiai rekonstruojami panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas. Šiuo metu jau išmokėta apie 90 proc. visų keliams numatytų lėšų, baigiami įgyvendinti paskutinieji 2014–2020 m. laikotarpiu planuoti projektai. Atsižvelgiant į darbų spartą, numatoma keliams papildomai perskirstyti apie 24 mln. eurų iš kitoms transporto sritims planuotų lėšų.

Valstybinės reikšmės keliams numatytos ES fondų investicijos naudojamos trims pagrindinėms projektų grupėms – transeuropiniam kelių tinklui TEN-T priklausančių šalies magistralių techniniams parametrams gerinti, miestų aplinkkeliams tiesti ir regionų pasiekiamumui gerinti. 2014–2020 m. į šiuos projektus buvo numatyta investuoti 357,6 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų, iš jų jau panaudota 319,6 mln. eurų. Dar 23,5 mln. eurų panaudota iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) fondo.

„Didžiausią šio laikotarpio ES investicijų naudą parodo atlikti magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos ir platinimo darbai. Per pastaruosius keletą metų atnaujinta daugiau kaip 75 km šios magistralės ruožų, iš jų 60 km praplatinta iki 4 bei 3 eismo juostų. Visa „Via Baltica“ dalis tarp Kauno ir Marijampolės jau atitinka aukščiausius automagistralei keliamus reikalavimus, todėl tikimasi, kad avaringumą šiame kelyje pavyks sumažinti net 70 proc.“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Magistralės „Via Baltica“ dalis tarp Kauno ir Marijampolės buvo platinama nuo 2 iki 4 eismo juostų 2015–2018 m. Atlikta rekonstrukcija iš viso kainavo 156,4 mln. eurų, iš jų 111,7 mln. eurų sudarė ES sanglaudos fondo investicijos. Taip pat baigiamas rekonstruoti „Via Baltica“ priklausantis 22 km ilgio Panevėžio aplinkkelis, jį praplatinant nuo 2 iki 3 eismo juostų, dalį – iki 4 eismo juostų. Bendra šių darbų vertė – 44,8 mln. eurų, iš jų 23,5 mln. eurų sudaro EITP fondo investicijos. Šiuo laikotarpiu rekonstruotas ir 15 km „Via Baltica“ ruožas kelyje A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, kurio atnaujinimo darbai kainavo 20,9 mln. eurų, iš jų 16,1 mln. eurų finansuota ES sanglaudos fondo lėšomis.

Panaudojant ES sanglaudos fondo lėšas, šiuo finansiniu laikotarpiu taip pat nutiesta Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio dalis (III etapas), buvo rekonstruojami krašto keliai, įvairiuose Lietuvos regionuose keliuose įrengiamos inžinerinės eismo saugos ir aplinkosaugos priemonės.

Kelių sektoriuje šiuo metu vykdomas jau paskutinis numatytas ES finansuojamas projektas –13 mln. eurų vertės inžinerinių eismo saugos priemonių diegimo krašto ir rajoniniuose keliuose antrasis etapas, jam skirta 11 mln. eurų ES fondų lėšų. Projekto darbus numatoma baigti 2020 m. pabaigoje.

Atsižvelgiant į tai, kad iki šio ES finansinio laikotarpio pabaigos kelių sektoriuje yra pasirengta įgyvendinti ir daugiau projektų, šiam sektoriui planuojama skirti papildomų, kitose transporto srityse nepanaudotų ES fondų lėšų.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
Sandisk flashdrive Ultra Flair 256GB USB3.0 (100 MB/s)
 
X-Fitted Plastic Case With Swarovski Crystals for Apple iPhone 6 / 6S Pink / Blossoming
 
Mocco Ultra Back Case 0.3 mm Silicone Case for Nokia 3 Transparent
 
Evelatus SILICONE Samsung Galaxy Note 8 dėklas Transparent
 
Mocco Ultra Back Case 0.3 mm Silicone Case for Samsung N920 Galaxy Note 5 Transparent

Ekologiška viešojo transporto revoliucija – Vilniuje pristatyti pirmieji Lietuvoje elektriniai autobusai

Vilnius tęsia didžiausią miesto istorijoje viešojo transporto atnaujinimą – šiandien gausų būrį naujų autobusų papildė penki pirmieji Lietuvoje elektriniai autobusai „Karsan Jest Elektric“. Jais vilniečiai iš Katedros aikštės Gedimino prospektu leidosi į specialias potyrių keliones, o nuo šio savaitgalio autobusus galės išbandyti visi keleiviai. Sekmadienį jie išvažiuos į 89-ąjį maršrutą, kuris taps pirmuoju visiškai elektrifikuotu […]

  Straipsniai »
Atmintinė keliaujantiems lėktuvu: ką reikėtų žinoti apie Šengeno erdvę?

Atmintinė keliaujantiems lėktuvu: ką reikėtų žinoti apie Šengeno erdvę?

Nors Lietuva Šengeno erdvėje yra daugiau kaip 10 metų, neretam keliautojui, ypač skrendančiam iš oro uosto pirmą kartą, kyla klausimų apie keliones Šengeno ir ne Šengeno erdvėse. Lietuvos aviacijos ekspertai aiškina apie šių erdvių ypatumus ir pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad kelionė praeitų sklandžiai ir nekeltų jokių rūpesčių. Oro uostuose – dvi atskiros […]

  Straipsniai »
Lietuvoje pradedama pažangių antrosios kartos biodegalų gamyba

Lietuvoje pradedama pažangių antrosios kartos biodegalų gamyba

Pasvalyje įsikūrusi bioetanolio ir biodujų gamybos bendrovė „Kurana“ pirmoji įmonė Baltijos šalyse iš pradėjo gaminti antrosios kartos degalus. Iki šiol „Kurana“ iš grūdų gamino tik pirmosios kartos bioetanolį, įmaišomą į benziną. Pradėti antrosios kartos bioetanolio gamybą paskatino Lietuvos įsipareigojimas didinti atsinaujinančių išteklių dalį transporto sektoriuje bei pareiga pasiūlyti dar mažiau taršius degalus. Per metus planuoja […]

  Straipsniai »
Studentų artimieji perspėjami atidžiau patikrinti automobilių draudimo sutartis

Studentų artimieji perspėjami atidžiau patikrinti automobilių draudimo sutartis

Į didžiuosius miestus suplūdę studentai netrukus apsipras su kasdieniais maršrutais, o draudikai prognozuoja, kad kaip ir kasmet spalį jie įsidrąsins persėsti į savo automobilius. Todėl jauniausios amžiaus grupės vairuotojų eismo įvykių suvestinėse kitą mėnesį turėtų padaugėti. Savo ruožtu jaunuolių artimieji perspėjami net ir iš geros valios nebandyti gudrauti su civilinės transporto atsakomybės polisais ir prieš […]

  Straipsniai »