ES investicijos sparčiausiai panaudojamos modernizuojant Lietuvos kelius

ES investicijos sparčiausiai panaudojamos modernizuojant Lietuvos kelius

Lietuvos valstybinės reikšmės keliai sparčiai rekonstruojami panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas. Šiuo metu jau išmokėta apie 90 proc. visų keliams numatytų lėšų, baigiami įgyvendinti paskutinieji 2014–2020 m. laikotarpiu planuoti projektai. Atsižvelgiant į darbų spartą, numatoma keliams papildomai perskirstyti apie 24 mln. eurų iš kitoms transporto sritims planuotų lėšų.

Valstybinės reikšmės keliams numatytos ES fondų investicijos naudojamos trims pagrindinėms projektų grupėms – transeuropiniam kelių tinklui TEN-T priklausančių šalies magistralių techniniams parametrams gerinti, miestų aplinkkeliams tiesti ir regionų pasiekiamumui gerinti. 2014–2020 m. į šiuos projektus buvo numatyta investuoti 357,6 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų, iš jų jau panaudota 319,6 mln. eurų. Dar 23,5 mln. eurų panaudota iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) fondo.

„Didžiausią šio laikotarpio ES investicijų naudą parodo atlikti magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos ir platinimo darbai. Per pastaruosius keletą metų atnaujinta daugiau kaip 75 km šios magistralės ruožų, iš jų 60 km praplatinta iki 4 bei 3 eismo juostų. Visa „Via Baltica“ dalis tarp Kauno ir Marijampolės jau atitinka aukščiausius automagistralei keliamus reikalavimus, todėl tikimasi, kad avaringumą šiame kelyje pavyks sumažinti net 70 proc.“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Magistralės „Via Baltica“ dalis tarp Kauno ir Marijampolės buvo platinama nuo 2 iki 4 eismo juostų 2015–2018 m. Atlikta rekonstrukcija iš viso kainavo 156,4 mln. eurų, iš jų 111,7 mln. eurų sudarė ES sanglaudos fondo investicijos. Taip pat baigiamas rekonstruoti „Via Baltica“ priklausantis 22 km ilgio Panevėžio aplinkkelis, jį praplatinant nuo 2 iki 3 eismo juostų, dalį – iki 4 eismo juostų. Bendra šių darbų vertė – 44,8 mln. eurų, iš jų 23,5 mln. eurų sudaro EITP fondo investicijos. Šiuo laikotarpiu rekonstruotas ir 15 km „Via Baltica“ ruožas kelyje A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, kurio atnaujinimo darbai kainavo 20,9 mln. eurų, iš jų 16,1 mln. eurų finansuota ES sanglaudos fondo lėšomis.

Panaudojant ES sanglaudos fondo lėšas, šiuo finansiniu laikotarpiu taip pat nutiesta Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio dalis (III etapas), buvo rekonstruojami krašto keliai, įvairiuose Lietuvos regionuose keliuose įrengiamos inžinerinės eismo saugos ir aplinkosaugos priemonės.

Kelių sektoriuje šiuo metu vykdomas jau paskutinis numatytas ES finansuojamas projektas –13 mln. eurų vertės inžinerinių eismo saugos priemonių diegimo krašto ir rajoniniuose keliuose antrasis etapas, jam skirta 11 mln. eurų ES fondų lėšų. Projekto darbus numatoma baigti 2020 m. pabaigoje.

Atsižvelgiant į tai, kad iki šio ES finansinio laikotarpio pabaigos kelių sektoriuje yra pasirengta įgyvendinti ir daugiau projektų, šiam sektoriui planuojama skirti papildomų, kitose transporto srityse nepanaudotų ES fondų lėšų.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
EMU Australia Kitty Sneaker Pink 24
 
HELLY HANSEN Woodlands Coffee Bean/Natura/Black 45
 
Argan Infusion Anti Dandruff Shampoo Šampūnas nuo pleiskanų, 250ml
 
EMU Australia Leopard Brumby Midnight 28
 
HELLY HANSEN Seraphina Demi Women's Whiskey/Frosted Almond 38

ES investicijos magistralei Vilnius–Kaunas: skirtingo lygio sankryžos, naujos požeminės perėjos, didės leistinas greitis

Iki 2021 m. pavasario visa magistralė Vilnius–Kaunas atitiks automagistralėms keliamus reikalavimus. Eismo sąlygas pagerins skirtingo lygio sankryžos, naujos požeminės perėjos ir kiti rekonstrukcijos darbai, kuriems atlikti susisiekimo ministro įsakymu skirtos Europos Sąjungos fondų investicijos. „Lietuvos kelių tinkle magistralė Vilnius–Kaunas išsiskiria eismo intensyvumu. Ja važiuoja gerokai daugiau krovininių transporto priemonių nei kitomis magistralėmis. Tiek eismo saugai, […]

  Straipsniai »

Seimo nario D. Kreivio pranešimas: „Kyla grėsmė Lietuvos pašto ateičiai“

2019 m. lapkričio 13 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Dainius Kreivys kreipėsi į susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, prašydamas skubiai pateikti paaiškinimus dėl Susisiekimo ministerijos ir asmeniškai ministro diskredituojamo vienos didžiausių valstybės valdomų bendrovių, AB Lietuvos paštas, valdymo. „Ministras privalo 5000 Lietuvos pašto darbuotojų, institucijoms ir visai visuomenei labai aiškiai, ir, […]

  Straipsniai »

Seimui pristatytas transporto priemonės pirmos registracijos mokesčio projektas

  Seimui pristatytas Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4132, kuriuo siūloma nuo kitų metų sausio 1 d. reglamentuoti motorinių transporto priemonių apmokestinimo transporto priemonių pirmos registracijos mokesčiu tvarką. Mokestį mokėtų M1 klasei ar N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre valdytojas. Numatoma, kad […]

  Straipsniai »

Susisiekimo ministras: sklandi Lietuvos pašto veikla bus užtikrinta

Susisiekimo ministerija apgailestauja, kad nepavyko surasti sutarimo su AB Lietuvos paštas valdybos nariais ir dėkoja už jų indėlį į bendrovės veiklą. Atsisakius valdybai tęsti darbą iki šių metų pabaigos, Susisiekimo ministerija skubiai suformuos naują valdybą. Jau inicijuotos procedūros naujų nepriklausomų narių atrankai, siekiant suformuoti nuolatinę bendrovės valdybą, kuri atitiktų EBPO reikalavimus. „Naujoji bendrovės valdyba turės […]

  Straipsniai »