Lietuvoje daugėjant vairuotojų, persėdančių į elektra varomas transporto priemones, vienas aktualiausių klausimų – kokio gamintojo elektromobilį įsigyti. Siekdamas palengvinti pasirinkimą potencialiems pirkėjams, „Latvenergo“ grupei priklausantis „Elektrum Drive“ įvertino daugiau nei 50 Baltijos šalyse parduodamų elektromobilių modelių pagal jų efektyvumą mūsų klimato ir eismo sąlygomis. Bandomųjų važiavimų metu buvo gauti duomenys apie maksimalią pilnai įkrautų elektromobilių ridą, vidutines energijos sąnaudas skirtingomis sąlygomis ir baterijos įkrovimo greitį.
Nuvažiuojamą atstumą lemia nemažai veiksnių
Pasak „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovės Lauros Doraitės-Gudavičienės, platus elektromobilių pasirinkimas tuo pačiu, nežinant, kokį elektromobilio modelį rinktis, gali klaidinti vairuotojus. Dažnai elektromobilį pirkėjai renkasi pagal baterijos dydį, tačiau galimą nuvažiuoti atstumą taip pat lemia ir elektros energijos sąnaudos, oro sąlygos, pasirinkto maršruto ypatybės ir kiti veiksniai.
Dėl šios priežasties „Elektrum Drive“ įvertino Baltijos šalyse parduodamus elektromobilius ir išsiaiškino jų efektyvumą būtent šioms šalims būdingomis oro bei eismo sąlygomis.
Išmėginant elektromobilius miestuose, kai vidutinis greitis siekia 30–35 km/val., buvo nuvažiuota maždaug 90 km, greitkeliuose įveikta dar apie 80 km vidutiniu 90–95 km/val. greičiu, o kombinuotame režime – 150 km vidutiniu 50–60 km/val. greičiu. Visi bandomieji važiavimai atlikti „Eco“ režimu ir salone palaikant maždaug 21 laipsnio temperatūrą. Rezultatai gauti iš konkretaus modelio borto kompiuterio.
„Elektromobiliai buvo įvertinti ne tik pagal maksimalią ridą kombinuotu režimu pilnai įkrovus bateriją, bet ir vidutines sąnaudas skirtinguose maršrutuose bei įkrovimo nuo 5 iki 95 proc. greitį „Elektrum Drive“ 50 kW arba 150 kW greito įkrovimo stotelėse. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nemažą įtaką rezultatams turėjo ir Baltijos šalyse vyraujantys orai, gana žvarbios žiemos“, – sako „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovė.
Rezultatai nustebino
Kaip pastebi pašnekovė, „Elektrum Drive“ bandymuose efektyviausi buvo ir itin mažas sąnaudas pasiekė Pietų Korėjos automobilių gamintojų „Hyundai“ ir KIA elektromobilių modeliai. Nors šie elektromobiliai turi mažesnės talpos baterijas, tačiau jie įveikė didesnį atstumą nei kitų gamintojų modeliai su didesne baterija.
„Kai kurie elektromobilių modeliai buvo išbandyti tiek vasaros, tiek žiemos sąlygomis. Tačiau reikia pažymėti, kad kiekvieno modelio testas yra unikalus dėl skirtingų eismo ir klimato sąlygų, todėl bandymų rezultatų rekomenduojama nelyginti tarpusavyje“, – atkreipia dėmesį ekspertė.
Puikų įspūdį net žiemos važiavimų metu paliko „Hyundai“ „IONIQ 6“, KIA „EV9“ ir „Volkswagen“ „ID.7“ modeliai. Visi šie modeliai greito 150 kW įkrovimo stotelėse pasiekė ir nemažą nuolatinės srovės įkrovimo greitį. Aukščiausios klasės elektromobilių efektyvumo testuose itin gerai pasirodė elektromobiliai Mercedes EQE ir EQS.
Prasčiausią rezultatus demonstravo komercinės paskirties elektromobiliai. Įvertintų komercinės paskirties elektromobilių sąnaudos buvo didelės, o įveikta rida – maža.
„Susumavus visų bandymų duomenis, maksimali rida žiemą yra maždaug 30 proc. mažesnė nei vasarą. Tam įtakos turi ne tik oro temperatūra, sudėtingesnės važiavimo sąlygos šaltuoju metų laikotarpiu, bet ir baterijos šildymui prieš kelionę, kad jis pasiektų optimalią darbinę temperatūrą, reikalingos sąnaudos. O kuo žemesnė oro temperatūra, tuo daugiau energijos reikia. Džiugina tai, kad nepaisant šių kelių išimčių, naujausių elektromobilių modelių ridos prognozės daug tikslesnės, tad su tam tikru atsargumu galima vadovautis ir gamintojo numatomais skaičiais“, – tyrimo duomenis apibendrina „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Populiarumą lemia ir sparti infrastruktūros plėtra
Kaip pastebi L. Doraitė-Gudavičienė, elektra varomas transporto priemones įsigyja ar apie juos galvoja vis daugiau žmonių. Vien Lietuvoje, „Regitra“ duomenimis, birželio 1 d. užregistruoti 22 853 elektromobiliai (13 670 grynųjų elektromobilių (BEV) ir 9 183 iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai (PHEV)), kai 2020 metų pradžioje jų buvo vos 2,6 tūkstančio. 2035 m. prognozuojama, kad vos 1 proc. rinkos dabar užimantys elektromobiliai sudarys 20 proc. visų šalyje registruotų lengvųjų automobilių.
„Įtakos taip greitai didėjančiam elektromobilių populiarumui turi sparčiai plečiama infrastruktūra – įkrovimo stoteles jau galima rasti didžiuosiuose ir kurortiniuose šalies miestuose, šalia pagrindinių kelių. Vien „Elektrum Drive“ 2024 m. ketina užbaigti su daugiau nei 800 viešųjų įkrovimo prieigų visose Baltijos šalyse. Įtakos elektromobilių populiarumui turi ir tobulėjančios technologijos, dėl kurių vienu įkrovimu galima nuvažiuoti šimtus kilometrų, ir galiausiai – ganėtinai didelis elektromobilių modelių pagal komplektaciją, kainą ir modelius pasirinkimas“, – teigia L. Doraitė-Gudavičienė.
2023 m. pabaigoje „Elektrum Drive“ įkrovimo tinklas išaugo 69 proc., tapdamas didžiausiu Baltijos šalyse, kai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įrengtų įkrovimo prieigų skaičius perkopė 570. Vienas iš svarbiausių „Elektrum Lietuva“ šių metų planų – iki metų pabaigos įrengti daugiau nei 200 prieigų Lietuvoje. Ateinančiais metais bendrovė rinkai planuoja pristatyti ir naujo tipo įkrovimo vietas – elektromobilių įkrovimo centrus. Jiems jau yra numatytos konkrečios vietos, vykdomi projektavimo darbai.
Pranešimą paskelbė: Jovilė Markovski, UAB „Publicum”
Lithuanian Minister of Transport and Communications Eugenijus Sabutis emphasizes the need to strengthen transport resilience in response to current challenges. He advocates for securing additional European funding for military mobility projects, while reducing bureaucratic barriers and procedures between the European Union (EU) and NATO. During the informal meeting of EU transport ministers in Warsaw, Minister […]
Sparčiai blogėjant susisiekimo infrastruktūros – kelių, tiltų ir viadukų – būklei bei sprendžiant nepakankamo finansavimo problemą, nuo kitų metų Lietuvoje turėtų pradėti veikti valstybinis Kelių fondas. Fondo lėšos padės mažinti šalies kelių degradaciją ir užtikrins susisiekimo infrastruktūros saugą. Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų. […]
Pirmadienį, kovo 17 dieną, atnaujinamas darbų keliuose sezonas. Tęsiami intensyvūs Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esančio Krunos tilto rekonstrukcijos darbai. Renginyje prie Krunos tilto visuomenei buvo pristatyti tiek šio tilto rekonstrukcijos, tiek kiti didžiausi šiemet suplanuoti įgyvendinti projektai. Tarp jų – Tarandės tunelio statybos, tolesnė „Via Baltica“ ir kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, kiti numatyti įgyvendinti svarbūs darbai. […]
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis kovo 17–18 dienomis dalyvaus Varšuvoje vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų susitikime, kurį rengia šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Lenkija. Susitikimo metu ministrai aptars būtinybę didinti transporto sektoriaus atsparumą, numatant papildomas ES investicijas dvejopos paskirties – civilinės ir karinės – infrastruktūros projektams plėtoti. Taip pat daug dėmesio bus skiriama ES […]
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis įsakymu skyrė 11 mln. Eur. (iš kurių 9 mln. Eur. sudaro Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšos) finansavimą netaršių vidaus vandens transporto priemonių įsigijimui: nesavaeigei baržai, 100 proc. elektriniam kranui, elektra varomam laivui stūmikui. „Vidaus vandenų susisiekimo plėtra teigiamai paveiks ne tik šalies miestus, bet ir regionus. […]
Seimas svarstys Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis tikimasi mažinti transporto grūstis didžiuosiuose šalies miestuose. „Visi susiduriame su tokiu reiškiniu, kaip spūstys ir galiu drąsiai sakyti, kad visa Lietuva kenčia nuo Vilniaus spūsčių, nes visa Lietuva lankosi Vilniuje. Kartais čia susidaro tokios spūstys, kad tenka ir 40 minučių, ir 50 minučių stovėti“, – sakė […]