Ši žiema itin žvarbia gali tapti ne tik dėl atšiaurių orų, bet ir dėl finansinių iššūkių: infliacijos rodikliai muša vieną rekordą po kito, vis drąsiau kalbama apie recesiją, dažną kankina ir baimė dėl prasidedančio šildymo kainų. Štai iki penktadalio degalų, kurių kaina taip pat nelinkusi mažėti, ir nemažai pinigų galima sutaupyti vien vairuojant ekonomiškiau.
Paruošti žiemai – ne tik roges
Geriausias būdas sumažinti degalų sąnaudas – palikti automobilį namuose ir į kelionę išsiruošti dviračiu ar viešuoju transportu. Tačiau šąlant orams, didėjant kritulių kiekiui ar jau sulaukus sniego bei plikledžio, dažnas verčiau renkasi sėsti į arčiau namų priparkuotą transporto priemonę. Tad lieka tik sumanesnis, ekonomiškas vairavimas, kuriam būtina pasiruošti iš anksto.
Visų pirma, lietuvių liaudies posakį, kad roges reikia ruošti vasarą, tiesiog būtina pritaikyti ir automobiliams. Norint, kad ši transporto priemonė veiktų geriau ir sunaudotų mažiau degalų, patariama rūpintis jos technine būkle: laiku pakeisti didelės įtakos degalų sąnaudoms turinčius oro filtrus ir uždegamąsias žvakes, variklinę alyvą. Draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius primena, kad didesniam degalų sunaudojimui įtakos gali turėti net per mažas ar per didelis padangų slėgis.
„Kai kurie vairuotojai nemažai degalų išvaisto ir po vasaros kelionių nuo automobilio stogo nenuimdami žiemą dažniausiai tuščios papildomos bagažinės ar jos laikiklių. Juk tuomet didėja oro pasipriešinimas, blogėja automobilio aerodinaminės savybės, kurias kompensuoti reikia didesne variklio galia. Vairuotojams reikėtų apsižvalgyti ir automobilio viduje, įsitikinti, kad jame nepalikta nereikalingų daiktų, kurių svoris taip pat didina degalų sąnaudas “, – teigia pašnekovas.
Viskas – vairuotojų rankose
Norint sumažinti sunaudojamų degalų kiekį, daugiausiai įtakos tam turi vairuotojo veiksmai. Ne veltui nuo 2014 metų Lietuvoje ekologiško ir ekonomiško vairavimo principai vertinami ir vairavimo egzamino metu. Vienas svarbiausių įpročių, kurį reikėtų išsiugdyti ir jo laikytis – tolygus pajudėjimas iš vietos ir tolygus, apgalvotas stabdymas.
„Norint greičiau pajudėti iš vietos, reikia staigiau spausti akseleratoriaus pedalą, tai pareikalauja didesnių variklio apsukų ir tuo pačiu didesnio degalų kiekio. Dažnai to griebiamasi nepastebėjus užsidegusio žalio šviesoforo signalo dėl išsiblaškymo ar užsiimant pašaliniais, su vairavimu nesusijusiais veiksmais. Ne ką mažiau svarbu laikytis saugaus atstumo nuo kitų eismo dalyvių, planuojant manevrą tvarkingai persirikiuoti iš vienos eismo juostos į kitą, kad nereikėtų staigiai stabdyti, o tada staiga greitėti. Taip pat patariama lėtai stabdyti judant link sankryžos, kurioje dega raudonas šviesoforo signalas. Taigi, palinkėčiau laikytis aukštesnės eismo kultūros ir kreipti daugiau dėmesio pagrindiniam savo darbui kelyje“, – sako R. Pocius.
Per metus – ir šimtai eurų
Būtina suprasti, kad degalų taupymas gali prasidėti vos išeinant iš namų – teisingai pasirinkus maršrutą ir kelionėje praleidžiant mažiau laiko. Mat kainuoja kiekvienas sustojimas sankryžose ir įstrigimas eismo sangrūdose. Jau keliaujant vertėtų geriau reaguoti į situaciją kelyje – neatlikti nereikalingų veiksmų, nuolat laikytis optimalaus variklio apsukų diapozono. Jis transporto priemonėse su dyzeliniais varikliais siekia apie 1,5–2 tūkst. apsukų per minutę, su benzininiais varikliais – 2–3 tūkst. apsukų. Pagal tai reikėtų perjunginėti pavaras, o nuo lapkričio 1 d. autostradoje įsigaliojus 110 km/h greičiui, yra naudinga laikytis optimalaus 100 km/h greičio. Tada kelionė užtruktų tik keliomis minutėmis ilgiau, tačiau padėtų sutaupyti degalų.
„Nemažai sutaupyti galima vien išjungiant automobilio variklį, kai nereikia jo naudojimo. Ne veltui naujesnio modelio automobiliai turi automatinę jo užgesinimo funkciją, kol sankryžoje laukiama žalio šviesoforo signalo. Kai kurie vairuotojai šiuo pavyzdžiu galėtų pasekti ne tik laukdami prie geležinkelio pervažos, bet ir, pavyzdžiui, sustodami automobilių stovėjimo aikštelėse“, – kalba R. Pocius.
Paskaičiuota, kad automobilio variklį išjungus kaskart, kai transporto priemonė nejuda ilgiau nei 15 sekundžių, galima sutaupyti litrą degalų šimtui kilometrų. Atrodo, nedaug, bet pridėjus ir kitus patarimus iš viso galima sutaupyti net 10–20 proc. degalų kiekio.
„Kai vienas litras degalų kainuoja daugiau nei pusantro euro, o per mėnesį kartais prireikia ir šimto litrų degalų, sutaupoma visai nemažai. Per metus ši suma gali siekti ir kelis šimtus eurų. Daug kas į ekonomišką vairavimą numoja ranka manydami, kad jis nuobodus ir prailgina keliones, tačiau iš tiesų jis gali būti įdomus ir toks pats greitas. Tiesa, reikia įvertinti kiekvieną situaciją ir visų pirma užtikrinti saugumą, pavyzdžiui, žiemą, esant plikledžio tikimybei, geriau nevažiuoti naudojant laisvą pavarą – juk atsidūrus ant plikledžio automobilis gali tapti nevaldomu“, – perspėja ERGO atstovas.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO 2022 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ klientų aptarnavimo kokybės tyrimu). Šį titulą bendrovė pelnė net trečią kartą iš eilės.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.
Pranešimą paskelbė: Karolis Adamonis, UAB „INK agency“
Automatinis mašinų valdymas, papildytosios realybės panaudojimas statybų aikštelėje, skaitmeninių dvynių kūrimas – tai ateities technologijos, kurias jau galima sutikti didžiausių Lietuvos infrastruktūros projektų statybų aikštelėse. Šalies kelių tiesimo įmonių atstovai teigia, kad skaitmeninių technologijų įsigalėjimo kelių tiesyboje nauda yra milžiniška: darbai vyksta daug greičiau, tačiau realiuoju laiku užtikrinama jų kokybė, atitiktis projektiniams reikalavimams, mažėja ir nelaimingų […]
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su savo patarėjais dirbo Rokiškyje. Daug dėmesio Rokiškyje valstybės vadovas skyrė viešojo transporto problematikai regione ir šalyje. Rokiškio geležinkelio stotyje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Rokiškio rajono žmonių lūkesčius atitinkantis viešasis transportas“, kurioje dalyvavo Rokiškio bendruomenės, centrinės valdžios, savivaldos, keleivių vežimo įmonės „LTG Link“ atstovai, aptarti būtini sisteminiai pokyčiai ir […]
AB Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 229 Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai 5,151 km tilto rekonstrukcija artėja į pabaigą. Eismą tiltu planuojama paleisti birželio pabaigoje, t.y. anksčiau nei numatyta sutartyje. Pėstiesiems per Nevėžį susisiekimas buvo ir yra užtikrinamas laikinu pontoniniu pėsčiųjų tiltu, kuriuo pėstieji galės naudotis ir iki tol, kol bus užbaigti rekonstruojamo […]
2023 m. birželio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Dalies Seimo narių polinkis kuo labiau apriboti paspirtukų judėjimą privedė prie sudėtingos teisėkūros procedūros, kurią parlamentui išpainioti bus rimtas iššūkis, atkreipia dėmesį Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas. Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nagrinėjo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis nusitaikyta sureguliuoti judėjimą el. […]
Vienintelė oficiali „Mercedes-Benz“ atstovė mūsų šalyje bendrovė „Veho Lietuva“ įsigijo UAB „Auto Bodyshop“, vieną didžiausių kėbulo remonto įmonių Lietuvoje ir Baltijos regione. Šiuo žingsniu „Veho Lietuva“ siekia dar labiau išplėsti savo klientams siūlomų serviso paslaugų spektrą. „Šis sandoris yra nuoseklus mūsų įgyvendinamos strategijos, kurios stuburas – geriausia įmanoma klientų patirtis, žingsnis. Siekdami teikti aukščiausios kokybės […]
Įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) bepiločių orlaivių (dronų) reglamentų paketo nuostatas, pagrindinis Lietuvos oro navigacijos paslaugų teikėjas „Oro navigacija“ investuoja 2,5 mln. eurų į sprendimus, kurie leis dronų naudotojams paprasčiau naudotis oro erdve. „Oro navigacija“ pasirašė sutartį su Austrijos įmone „Frequentis“, su kuria kartu Lietuvoje diegs U-Space paslaugų teikimo sistemą – per mobiliąją aplikaciją bepiločių orlaivių […]