Eismo saugumo srityje Lietuvos pažanga per trejus metus – didžiausia Europos Sąjungoje, pirmą kartą šalies istorijoje esame aukščiau ES vidurkio

1

Eismo saugumo srityje Lietuvos pažanga per trejus metus – didžiausia Europos Sąjungoje, pirmą kartą šalies istorijoje esame aukščiau ES vidurkio

Europos Komisijos duomenimis, eismo saugumo srityje Lietuva per pastaruosius trejus metus pasiekė didžiausią pažangą Europos Sąjungoje – palyginti su 2019 m., 2022-aisiais žuvusiųjų šalies keliuose skaičius sumažėjo 35 proc. Pirmą kartą šalies istorijoje Lietuva pagal eismo saugumo rodiklį – žuvusiųjų keliuose skaičių per metus, tenkantį 1 milijonui gyventojų – pakilo aukščiau ES vidurkio – Lietuvoje šis rodiklis – 43, ES – 46. ES valstybių kontekste, palyginti su 2021 m., pakilome iš 20-tos vietos į 13-tą, pralenkdami iki tol buvusias saugesnes Prancūziją, Portugaliją, Čekiją, Italiją, Belgiją, Slovakiją ir Maltą.

„Mūsų šalis ne sykį buvo įvertinta Europos Sąjungoje kaip viena labiausiai eismo saugumą gerinančių valstybių, tačiau praėjusių metų pažanga tapo įspūdingu lūžio tašku. Sparčiau gerinti situaciją padeda tikslingos priemonės, nukreiptos prieš dažniausias eismo įvykių priežastis. Teigiamos įtakos taip pat turi kompleksiškai vykdomos programos „Vizija 0“ priemonės, kuriomis sprendžiamos kelių infrastruktūros saugumo, eismo dalyvių elgsenos ir kitos problemos“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Š. m. vasario mėn. Europos Komisijos paskelbtais preliminariais statistikos duomenimis, pernai visoje ES keliuose žuvo apie 3 proc. daugiau žmonių nei 2021 m. (Lietuvoje – 18 proc. mažiau). Žuvusiųjų skaičiaus, tenkančio 1 mln. gyventojų, ES vidurkis per praėjusius metus pakilo nuo 45 iki 46, o Lietuvoje nukrito nuo 53 iki 43.

Pagal minėtą rodiklį 2022-aisiais eismas ES keliuose buvo saugiausias Švedijoje (21), Danijoje (26) ir Airijoje (31), prasčiausia situacija – Rumunijoje (86), Bulgarijoje (78) ir Vengrijoje (71).

Europos Komisija pažymi, kad 2022 m. duomenys pagrįsti negalutiniais dalies šalių duomenimis ir gali pakisti, vėliau šiais metais paskelbus galutinius duomenis.

Susisiekimo ministro M. Skuodžio teigimu, keleto pastarųjų metų statistika rodo, kad Lietuva sėkmingai juda Europos Sąjungos užsibrėžto tikslo link – iki 2030 m., palyginti su 2019 m., žuvusiųjų skaičių keliuose sumažinti bent perpus. Tačiau siekiant išsaugoti teigiamą tendenciją, šaliai reikės nuolatinių pastangų – gerinant transporto infrastruktūrą, keliuose diegiant eismo saugumo priemones, vykdant nuolatinę švietėjišką veiklą, sutelkiant įvairių atsakingų institucijų ir visuomenės pastangas.

Iki šiol Lietuvai jau du dešimtmečius iš eilės pavyko perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių – 2001–2011 m. ir 2011–2021 m. Už šių laikotarpių laimėjimus 2011 m. ir 2022 m. Lietuva įvertinta svarbiausiu Europos apdovanojimu saugaus eismo srityje – Europos transporto saugos tarybos (ETSC) apdovanojimu „PIN Award“ už dešimtmečio pasiekimus gerinant eismo saugą.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
J. Taminskas: Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos

J. Taminskas: Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos

Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų  automobilių techninių apžiūrų dažnio.  „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, […]


Ministras J. Taminskas pasirašė deklaraciją dėl tarptautinio paramos fondo Ukrainos transporto atstatymui įsteigimo

Ministras J. Taminskas pasirašė deklaraciją dėl tarptautinio paramos fondo Ukrainos transporto atstatymui įsteigimo

Tęsdamas vizitą Briuselyje, Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašė deklaraciją dėl Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą remsiančio tarptautinio fondo įsteigimo. Tikimasi, kad fondas pradės veikti jau kitais metais. Anot J. Taminsko, Ukrainos atstatymas turi prasidėti dabar, nelaukiant karo pabaigos. „Kai galvojame apie Ukrainos susisiekimo atkūrimą, matome ne tik kelius […]


Didžiausia automobilių paroda pasaulyje – „SEMA Show“: driftas, superautomobiliai ir legendos, pribloškę žinomą lietuvį

Didžiausia automobilių paroda pasaulyje – „SEMA Show“: driftas, superautomobiliai ir legendos, pribloškę žinomą lietuvį

Didžiausias automobilių priedų, modifikacijų, pasirodymų ir aksesuarų verslo renginys pasaulyje – „SEMA Show” – jau daugiau nei pusšimtį metų sutraukia automobilių industrijos elitą iš viso pasaulio. Šiemet „Autogidas” suteikė automobilių entuziastui Norbertui Daunoravičiui (Norbei) galimybę vykti į šį uždarą, ne visiems prieinamą automobilių pasaulio epicentrą ir gyvai patirti tai, ką dauguma mato tik ekranuose – […]


Vilnius–Utena magistralė keičiasi iš esmės: kas laukia vairuotojų?

Vilnius–Utena magistralė keičiasi iš esmės: kas laukia vairuotojų?

Vienas unikaliausių Lietuvos kelių, magistralė Vilnius-Utena, šiandien keičiasi neatpažįstamai. Modernūs, lietuvio akiai dar neįprasti, tačiau specialistų patvirtinti kelio architektūros sprendimai mūsų kelius priartina prie vakarietiškų bei skandinaviškų kelių standarto. Tranzitinį eismą užtikrinančio kelio 40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų šiuo metu vyksta intensyvūs darbai: įrengiami nauji konstrukciniai sluoksniai, diegiamos modernios saugumo priemonės, […]


Daugiau nei pusė lietuvių vairuodami vis dar griebiasi telefono: ekspertė įvardijo, kas slypi už šio pavojingo įpročio

Daugiau nei pusė lietuvių vairuodami vis dar griebiasi telefono: ekspertė įvardijo, kas slypi už šio pavojingo įpročio

Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, […]


Keleivių srautas Lietuvos oro uostuose lapkritį augo

Keleivių srautas Lietuvos oro uostuose lapkritį augo

Lietuvos oro uostai (LTOU) lapkričio mėnesį aptarnavo per 526,5 tūkst. keleivių. Lyginant su 2024 metų lapkričio mėnesiu, LTOU paslaugomis naudojosi beveik 8 proc. daugiau keleivių. Vilniaus oro uoste lapkritį keleivių srautas siekė per 379 tūkst. aptarnautų asmenų, Kauno – per 111 tūkst., Palangos – daugiau kaip 36 tūkstančius. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniuje keleivių […]