Įdėti skelbimą

Dubajuje viešintis ministras M. Skuodis: „Klaipėdos uostas jungiasi prie Klaidbanko deklaracijos, kuriant žaliuosius laivybos koridorius“

1

Dubajuje viešintis ministras M. Skuodis: „Klaipėdos uostas jungiasi prie Klaidbanko deklaracijos, kuriant žaliuosius laivybos koridorius“

Dubajuje vykstančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP28) dalyvaujantis susisiekimo ministras Marius Skuodis susitiko su Jungtinės Karalystės (JK) transporto sekretoriumi Marku Harperiu, su kuriuo aptarė abiejų šalių planus ir bendradarbiavimą, siekiant tvarumo ir dekarbonizacijos transporto ir logistikos sektoriuose.

„Lietuvoje daug dėmesio skiriame transporto sektoriaus dekarbonizacijai, skaitmenizavimui ir inovacijoms, tai –  vieni pagrindinių mūsų pirmininkavimo Tarptautiniam transporto forumui prioritetų. Šioje srityje jungiamės prie Pasaulinės klimato veiksmų darbotvarkės iniciatyvų ir labai vertiname bendradarbiavimą su Jungtinės Karalystės kolegomis. Puikus to pavyzdys – Klaipėdos uosto prisijungimas prie Klaidbanko deklaracijos, skatinančios žaliųjų laivybos koridorių plėtrą“, – sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.

Klaidbanko deklaracija – 26-ojoje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Glazge, Škotijoje, 2021 m. pristatyta tarptautinė iniciatyva, kuria siekiama iki 2025 m. sukurti bent 6 žaliuosius laivybos koridorius (nulinės emisijos laivybos maršrutus) tarp 2 arba daugiau šalių jūrų uostų. Šią JK inicijuotą deklaraciją jau yra pasirašiusios 22 šalys. Lietuva taip pat pasirašė šią deklaraciją ir Klaipėdos uostas jungiasi prie jos įgyvendinimo.

Pasak susisiekimo ministro M. Skuodžio, brėžiant darnumo su aplinka kryptį, Klaipėdos uoste intensyviai įgyvendinami ir planuojami didelės apimties investiciniai projektai, modernizuojama uosto infrastruktūra. Svarbiausi 2023–2026 m. uosto infrastruktūros projektai – bangolaužių rekonstrukcija, laivybos kanalo gilinimas iki 15,5 m bei parengiamieji darbai siekiant pagilinti uostą iki 17 m. Per artimiausius ketverius metus į Klaipėdos uosto infrastruktūrą numatoma investuoti apie 300 mln. eurų.

Lietuva taip pat ruošiasi Baltijos jūroje iki 2028 metų pastatyti du bendros 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkus, kurie užtikrintų maždaug pusę dabartinio šalies elektros poreikio.

Be to, iki 2030 m. Klaipėdos uoste turėtų būti pradėtas gaminti žaliasis vandenilis, skirtas ne tik užpildyti į uostą atplaukiančius ir čia dirbančius laivus, bet ir Klaipėdos miesto viešojo transporto autobusus, atliepti verslo bei visuomenės reikmes.

Tarptautiniam transporto forumui (ITF) šiuo metu pirmininkaujanti Lietuva kartu su ITF vadovybe ir partneriais siekia tvaraus, inovatyvaus ir aplinką tausojančio susisiekimo plėtros, taip pat remia Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą.

Pagal Europos žaliąjį susitarimą, iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ES turėtų sumažėti bent 55 proc., o iki 2050 m. Europa turi pereiti prie neutralios klimatui ekonomikos.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Mažėjant laiškų, paštui ieškoma naujo vaidmens: ekspertas mato nišą technologijose ir logistikoje

Mažėjant laiškų, paštui ieškoma naujo vaidmens: ekspertas mato nišą technologijose ir logistikoje

Mažėjant siunčiamų popierinių laiškų apimtims, pašto sektoriui vis sunkiau remtis tradiciniu veiklos modeliu. Šveicarijoje dirbančio „Swiss Post“ transporto departamento vadovo ir valdybos nario dr. Aurimo Vilkelio teigimu, ateityje paštas nebegalės išsilaikyti vien iš laiškų ir siuntų pristatymo, todėl turės ieškoti naujų funkcijų – nuo elektroninės komercijos ir duomenų sprendimų iki platesnio vaidmens valstybės logistikoje. Anot […]


Vairuotojų tipai: kodėl kelyje tampame kitokie ir kaip suvaldyti stresą

Vairuotojų tipai: kodėl kelyje tampame kitokie ir kaip suvaldyti stresą

Eismas šiandien tampa ne tik judėjimo, bet ir emocinės savikontrolės išbandymu. Nuolatinis skubėjimas, įtemptos dienotvarkės ir informacinis triukšmas persikelia ir į kelią – čia net ir racionalūs žmonės kartais reaguoja impulsyviai.  Psichologė Kristina Jievaitienė paaiškina, kad tai nėra atsitiktinumas: „Eismas – greitas, dinamiškas procesas, kartais žmonės streso būsenoje pirmiau padaro, vėliau galvoja. Veikia streso elgesio […]


„Volkswagen“ išgirdo vartotojus: iki 630 km nuvažiuojančiame „ID.3 Neo“ grąžinti fiziniai mygtukai

„Volkswagen“ išgirdo vartotojus: iki 630 km nuvažiuojančiame „ID.3 Neo“ grąžinti fiziniai mygtukai

Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pristato iš esmės atnaujintą vieno populiariausių elektromobilių Europoje versiją – „ID.3 Neo“, taip pradėdama naują savo elektrinių modelių sėkmės istorijos etapą. Naujas modelio pavadinimas žymi esminius pokyčius: išraiškingą išorės dizainą, atnaujintą interjerą, pažangias elektrines sistemas ir papildomas skaitmenines technologijas. Iš pagrindų pasikeitęs „ID.3 Neo“ žada nustatyti naujus standartus kompaktiškų elektromobilių segmente. […]


Prasideda Neries krantinės kapitalinis remontas: laikinai keičiami viešojo transporto maršrutai

Prasideda Neries krantinės kapitalinis remontas: laikinai keičiami viešojo transporto maršrutai

Prastos būklės kelias ir susidėvėjęs takas pėstiesiems Neries krantinėje jau greitai liks praeityje – balandžio 20 dieną startuoja gatvės atnaujinimas. Kapitalinis remontas pradedamas nuo P. Vileišio tilto pusės, ties susikirtimu su A. Kriščiukaičio gatve. Darbai apims abi eismo juostas, todėl tiek vairuotojai, tiek ir penktojo troleibuso maršruto keleiviai raginami atkreipti dėmesį į pasikeitimus. Pokyčiai Neries […]


Briedžiai ir stirnos tuština vairuotojų pinigines – ir ne tik rudenį

Briedžiai ir stirnos tuština vairuotojų pinigines – ir ne tik rudenį

Briedis, stirna ar šernas, netikėtai išnirę į kelią, – scenarijus, su kuriuo susiduria vis daugiau Lietuvos vairuotojų. Draudikų duomenys patvirtina nerimą keliančią tendenciją: susidūrimų su laukiniais gyvūnais Lietuvos keliuose daugėja. Vien per 2025 metus tokių žalų skaičius augo beveik penktadaliu, o bendra jų vertė per nepilnus trejus metus jau perkopė 5 mln. eurų ribą. Pavojus […]


Ministras J. Taminskas telkia valstybes: ragina stabdyti sezoninio laiko keitimą

Ministras J. Taminskas telkia valstybes: ragina stabdyti sezoninio laiko keitimą

Susisiekimo ministras Juras Taminskas kreipėsi į Baltijos regionų šalių – Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos bei Švedijos ministrus. J. Taminskas sako, kad metas imtis lyderystės ir išspręsti Europos Sąjungos piliečių galvos skausmą – laikrodžių rodyklių daugiau nebesukti. „Negalime būti pasyvūs situacijos, kuri jau kelis dešimtmečius yra tikras galvos skausmas gyventojams, stebėtojai. Todėl imuosi lyderystės dėl sezoninio […]