Klaipėdos uoste neseniai iškrautos apie 30 didžiulių vėjo jėgainių detalių, kurias į Lietuvos vėjo elektrinių parkus išvežė 30 sunkvežimių. Tai – paskutinė 2 metų trukmės etapo, per kurį į Baltijos šalis atgabentos 115 naujų, galingesnių vėjo jėgainių, dalis. Jas gabenusios bendrovės „CF&S Lithuania“ vadovas Andrej Katrečko sako, kad tai išskirtinis projektas Lietuvos logistikoje: vežamų jėgainių sparno ilgis siekia 70 metrų, o sunkiausia detalė sveria 95 tonas.
„Vieno tokias konstrukcijas gabenančio sunkvežimio vertė gali siekti 1 mln. Eur, todėl atsakomybę jas gabenti gamintojai „General Electric“, „Siemens“ ir „Nordex“ suteikia tik stiprioms įmonėms ar jų grupėms. Lietuvoje esame pagrindinis energetikos įrenginių transportuotojas ir galime prisiimti didelę finansinę riziką, nes turime ilgametę patirtį ir ištobulintus procesus“, – sako A. Katrečko.
Logistikos bendrovių grupė „CF&S“ į Baltijos šalis nuo 2006 m. yra atvežusi didžiąją dalį – apie 400 – čia veikiančių vėjo jėgainių.
Pasak A. Katrečko, 115 vėjo jėgainių krovinį į reikiamus vėjo parkus dvejus metus kasdien transportavo po 13 – 17 sunkvežimių. Šie kroviniai gabenami su policijos palyda, tam tikslui uždaromais keliais, todėl logistika vykdavo naktimis, kuo mažiau sutrikdant įprastą eismą.
„Pastarasis 2 metų laikotarpis pareikalavo neeilinio techninio pasiruošimo ir patirties transportuojant vėjo jėgaines, nes vežėme naujus – didesnius, galingesnius, brangesnius – modelius. Kiek matome iš sutarčių su gamintojais, šiemet naujų vėjo jėgainių į šalį atkeliaus nedaug, didesni logistikos projektai šioje srityje numatomi 2024-2025 metais“, – pasakoja A. Katrečko.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikiančiuose įvairaus dydžio vėjo parkuose yra per 300 vėjo elektrinių, kurių bendra galia siekia kiek daugiau nei 730 MW, vystomi bent 35 vėjo elektrinių parkai, viršijantys 10 megavatų (MW) instaliuotą galią, bent trečdalyje jų pradėti gaminti elektrą tikimasi iki 2024 metų. Įvairiose vystymo stadijose esančių Lietuvos vėjo elektrinių parkų bendroji galia siekia per 2,7 gigavato (GW), o jų realizacija Lietuvai galėtų patenkinti apie 60 proc. suvartojamos elektros kiekio.
Vėjo energetikos ekspertų „Wind Europe“ ataskaitos duomenimis, 2021 m. Europos šalys į naujus vėjo jėgainių parkus investavo 41 mlrd. Eur. Daugiausiai investavusių šalių sąraše – Švedija (3,2 mlrd. Eur), Suomija (2,8 mlrd. Eur), Lenkija (1,6 mlrd. Eur) ir Lietuva, į vystomus vėjo energetikos projektus pernai investavusi rekordinę 0,4 mlrd. Eur sumą.
„CF&S Lithuania“ yra krovinių ekspedijavimo įmonė, priklausanti bendrovių grupei „CF&S“, kuri savo ruožtu yra tarptautinės 84 logistikos įmonių grupės „Baltic Maritime Logistics Group“ dalis. „Baltic Maritime Logistics Group“ pajamos 2021 m. pasiekė 291 mln. eurų. „CF&S Lithuania“ apyvarta per praėjusius metus pasiekė 21 mln. Eur, arba pusantro karto daugiau nei 2020 m., kai apyvarta buvo 14 mln. eurų. „CF&S“ grupės bendrovės užsiima transportavimu keliais, geležinkeliais, negabaritinių krovinių ir konteinerių gabenimu, konteineriniu pervežimu nuo durų iki durų, taip pat sandėliavimu ir laivų agentavimu. „CF&S“ grupės įmonės įsikūrusios 10 šalių – Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Lenkijoje, Kazachstane, Uzbekistane, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje.
Pranešimą paskelbė: Adelė Navickaitė, UAB ADVERUM
Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų automobilių techninių apžiūrų dažnio. „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, […]
Tęsdamas vizitą Briuselyje, Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašė deklaraciją dėl Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą remsiančio tarptautinio fondo įsteigimo. Tikimasi, kad fondas pradės veikti jau kitais metais. Anot J. Taminsko, Ukrainos atstatymas turi prasidėti dabar, nelaukiant karo pabaigos. „Kai galvojame apie Ukrainos susisiekimo atkūrimą, matome ne tik kelius […]
Didžiausias automobilių priedų, modifikacijų, pasirodymų ir aksesuarų verslo renginys pasaulyje – „SEMA Show” – jau daugiau nei pusšimtį metų sutraukia automobilių industrijos elitą iš viso pasaulio. Šiemet „Autogidas” suteikė automobilių entuziastui Norbertui Daunoravičiui (Norbei) galimybę vykti į šį uždarą, ne visiems prieinamą automobilių pasaulio epicentrą ir gyvai patirti tai, ką dauguma mato tik ekranuose – […]
Vienas unikaliausių Lietuvos kelių, magistralė Vilnius-Utena, šiandien keičiasi neatpažįstamai. Modernūs, lietuvio akiai dar neįprasti, tačiau specialistų patvirtinti kelio architektūros sprendimai mūsų kelius priartina prie vakarietiškų bei skandinaviškų kelių standarto. Tranzitinį eismą užtikrinančio kelio 40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų šiuo metu vyksta intensyvūs darbai: įrengiami nauji konstrukciniai sluoksniai, diegiamos modernios saugumo priemonės, […]
Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, […]
Lietuvos oro uostai (LTOU) lapkričio mėnesį aptarnavo per 526,5 tūkst. keleivių. Lyginant su 2024 metų lapkričio mėnesiu, LTOU paslaugomis naudojosi beveik 8 proc. daugiau keleivių. Vilniaus oro uoste lapkritį keleivių srautas siekė per 379 tūkst. aptarnautų asmenų, Kauno – per 111 tūkst., Palangos – daugiau kaip 36 tūkstančius. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniuje keleivių […]