Avaringumo reitinge – seni vardai ir naujos tendencijos: daugiau eismo įvykių fiksuojama kurortuose

1

Avaringumo reitinge – seni vardai ir naujos tendencijos: daugiau eismo įvykių fiksuojama kurortuose

Didžiausia tikimybė nutikti eismo įvykiui yra didžiuosiuose šalies miestuose, kur itin intensyvus automobilių srautas ir didelė gyventojų koncentracija. Tačiau šiemet eismo įvykiai kur kas dažniau nei didmiesčiuose fiksuoti šalies kurortuose bei turistų pamėgtuose regionuose, pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje – 7 kartus, Birštono – 6 kartus dažniau nei pernai, rodo draudikų atlikta avaringumo analizė.

„Paprastai avaringumui įtakos turi tokie aspektai kaip eismo intensyvumas, kelio remonto darbai, blogos oro sąlygos. Šiemet, palyginę duomenis su praėjusių metų, pastebėjome ir naują tendenciją – vietinio turizmo įtaką eismo įvykių dažniui. Jų imta fiksuoti daugiau tose vietose, kur didesni keliaujančiųjų po šalį srautai – pajūrio bei kituose kurortiniuose miestuose, vietovėse, kur yra nemažai traukos objektų“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Vietinio turizmo įtaka

Eksperto teigimu, greičiausiai pagrindinė priežastis, dėl ko eismo įvykiai Lietuvos kurortuose šiemet nutinka dažniau nei pernai, yra išaugęs vietinio turizmo populiarumas.

„Kelionių išsiilgę gyventojai, nenorėdami rizikuoti ir keliauti į užsienį bei vengdami skrydžių lėktuvais, organizavosi jas šalies viduje, lankė turistinius objektus, rinkosi poilsį kurortuose, neišvengiamai daugiau kilo ir eismo įvykių. Gyvenamojoje aplinkoje eismo dalyviai jau būna įpratę orientuotis, žino visus kelio ženklus bei ribojimus. Atvykus į nepažįstamą miestą ar vietovę, būtinas didesnis budrumas ir atidumas bei mažesnis greitis, kad būtų įmanoma laiku pastebėti kelio ženklinimą ir saugiai atlikti manevrus. Kad to laikomasi ne visada, rodo ir išaugęs eismo įvykių kiekis“, – komentuoja A. Žiukelis.

Eismo įvykių dažnis, apskaičiuotas pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį eismo įvykių kiekį, parodė, kad per 2021 m. septynis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Ignalinos savivaldybėje eismo įvykių užfiksuota 5 kartus daugiau, Anykščių r. ir Biržų r. – maždaug po 3 kartus, Druskininkų, Telšių r., Molėtų r. ir Zarasų – vidutiniškai po 2 kartus daugiau.

Draudikų pastebėjimais, avaringumas šiemet didėjo beveik visose šalies savivaldybėse. Mažėjimo tendencijos pastebėtos tik trijose: Joniškio r. savivaldybėje eismo įvykių dažnis šiemet buvo 22 proc. mažesnis nei pernai, Kupiškio r. savivaldybėje – 5 proc., Plungės r. – 1 proc. mažesnis.

Avaringiausių gatvių sąrašas nekinta

Norėdami išsiaiškinti avaringumo tendencijas šalies gatvėse ir keliuose, draudimo ekspertai sudarė ir trejų pastarųjų metų avaringiausių kelių bei gatvių sąrašus.

Pačiomis avaringiausiomis kasmet tapdavo Vilniaus Savanorių prospektas ir Ukmergės gatvė, Kauno Savanorių prospektas, Klaipėdos Taikos prospektas bei Šilutės plentas.

Eismo įvykių skaičiumi Lietuvoje 2018-2020 m. laikotarpiu pirmavo Vilniaus Savanorių prospektas – jame draudimo bendrovė eismo įvykius fiksavo bene kasdien, per trejus metus – 937. Toliau rikiuojasi Klaipėdos Taikos pr. (806 įvykiai), Vilniaus Ukmergės g. (744), Kauno Savanorių pr. (708), Klaipėdos Šilutės pl. (695), Vilniaus Geležinio Vilko g. (594), Kauno Taikos pr. (559), Vilniaus Ozo (525), Žirmūnų (467) ir Kalvarijų (462) gatvės.

„Natūralu, kad vietose, kuriose yra didesni automobilių srautai, didesnė ir tikimybė įvykti eismo įvykiui, tad avaringiausios vietos keletą metų iš eilės išlieka tos pačios. Jose fiksuojami įvykiai dažniausiai smulkūs, tačiau ir jų būtų galima išvengti, laikantis paprastos taisyklės – vairuojant visą dėmesį skirti tik vairavimui“, – teigia draudimo ekspertas.

Jo teigimu, kitas svarbus aspektas yra prieš daug metų suplanuotas ir atsižvelgiant į avaringumo situacijas bei statistiką nekeičiamas eismo organizavimas. Už tai ir eismo saugumo užtikrinimą atsakingos institucijos galėtų inicijuoti sankryžų pertvarkymą, pėsčiųjų perėjų perkėlimą ar įrengimą, atlikti kitus pakeitimus, kurie pasikeitus transporto priemonių ir kitų eismo dalyvių srautams tapo nebeaktualūs.

Iš užmiesčio kelių daugiausia eismo įvykių nutinka kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda – pernai čia fiksuota 414 atvejų. Itin daug jų įvyko per Kauną einančioje kelio atkarpoje. A. Žiukelis sako, jog tam įtakos galėjo turėti ir vykdyti kelio remonto darbai, ir itin intensyvus eismas šiame ruože, kur kertasi net keletas svarbių automobilių eismo arterijų.

Antroje vietoje pagal avaringumą 2020 m. buvo kelias A2 Vilnius-Panevėžys su 61 eismo įvykiu, trečioje – kelias A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, kur įvyko 53 eismo įvykiai. Ketvirtą vietą užėmė kelias A10 Panevėžys-Ryga su 33 eismo įvykiais.

 

Apie BTA:                

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2020 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2020 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 58 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Eglė Cibienė, UAB „Idea Prima“

Kiti skelbimai:
 
Service Perm Post Treatment Stabilizatorius cheminiam sušukavimui,1000 ml
 
Crocs™ Kids' Fun Lab Super Mario Lights Clog Flame 27
 
Intense Shower Gel Parfumuotas dušo gelis, 200ml
 
Crocs™ Baya Lined Clog Navy/Navy 39,5
 
Crocs™ Classic Bright Cobalt 36,5

Rekomenduojame

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą […]

M. Skuodis neformalioje ministrų taryboje: siūlymams dėl vidaus degimo variklių atsisakymo dar trūksta argumentų ir pasirengimo

M. Skuodis neformalioje ministrų taryboje: siūlymams dėl vidaus degimo variklių atsisakymo dar trūksta argumentų ir pasirengimo

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad į transeuropinio transporto tinklo (TEN-T), apimančio „Rail Balticos“ projektą, planus svarbu įtraukti geležinkelio atšaką į Klaipėdą, o visi svarstymai dėl tradiciniais varikliais varomų automobilių draudimo turi būti paremti ne politiniais pareiškimais, bet svariais argumentais ir faktais. Tai Lietuvos ministras pareiškė neformalioje Europos Sąjungos (ES) susisiekimo ministrų taryboje, vykstančioje Brdo […]

M. Skuodis at the informal council of ministers: suggestions to abandon internal combustion engines still lack arguments and preparation

M. Skuodis at the informal council of ministers: suggestions to abandon internal combustion engines still lack arguments and preparation

Minister of Transport and Communications Marius Skuodis says that it is important to include a branch line to Klaipėda in the plans of the Trans-European Transport Network (TEN-T), which encompasses the Rail Baltica Project, and all considerations regarding prohibition of vehicles powered by traditional internal combustion engines should be based on strong arguments and facts […]

DPD plečiasi Šiaulių LEZ ir Telšiuose, naujų terminalų statyba kainuos 4 mln. eurų

DPD plečiasi Šiaulių LEZ ir Telšiuose, naujų terminalų statyba kainuos 4 mln. eurų

Vienam didžiausių Europoje siuntų pristatymo tinklų „DPD group“ priklausanti bendrovė „DPD Lietuva“ plečia siuntų skirstymo pajėgumus Lietuvoje. Nauji DPD siuntų skirstymo centrai bus pastatyti Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir Telšiuose, netoli policijos komisariato. Vien į šių centrų statybą numatoma investuoti daugiau kaip 4 mln. eurų, jie pradės veikti 2022 metų rudenį. Dėl „built-to-suit“ tipo […]

Rekordiniai Šiaulių oro uosto metai: išnuomojo 75 proc. sklypų, verslas investuos apie 25 mln. eurų

Rekordiniai Šiaulių oro uosto metai: išnuomojo 75 proc. sklypų, verslas investuos apie 25 mln. eurų

Ilgiausią Baltijos šalyse orlaivių kilimo-tūpimo taką turinčiam tarptautiniam Šiaulių oro uostui po ilgos tylos 2021-ieji tapo rekordinės plėtros metais. Jau 75 proc. sklypų savo teritorijoje išnuomojęs oro uostas ateitį planuoja su maždaug 25 mln. eurų vertės verslo investicijų perspektyva ir tikisi pritraukti nuomininkų likusiam ketvirtadaliui laisvos žemės. Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada teigia, kad […]

Lietuvos oro uostai primena: veido kaukių dėvėjimas keleivių terminaluose – lieka būtina saugumo priemonė

Lietuvos oro uostai primena: veido kaukių dėvėjimas keleivių terminaluose – lieka būtina saugumo priemonė

Lietuvos oro uostai primena, kad visi keleiviai prieš kelionę laukiantys skrydžio ir po kelionės patekę į terminalą – turėtų toliau dėvėti apsaugines veido kaukes. Tokia pati tvarka galioja ir keleivių terminaluose viešintiems lankytojams, artimiesiems, kurie pasitinka keleivius, šiuo atveju išimtis dėl privalomo kaukių dėvėjimo taikoma tik jaunesniems nei šešerių metų amžiaus vaikams. „Patekimas į Lietuvos […]