Automobiliu po Baltijos šalis: ką žinoti užsienyje patekus į eismo įvykį?

Automobiliu po Baltijos šalis: ką žinoti užsienyje patekus į eismo įvykį?

Koronaviruso pandemija sujaukė ne vieno lietuvio atostogų planus, o dėl apribotų galimybių keliauti po Europą ir pasaulį, gyventojai renkasi artimesnes alternatyvas, pavyzdžiui – kelionę po Baltijos šalis. Nors Latviją ir Estiją automobiliu pasiekti yra pakankamai patogu, o eismo ypatumai šiose šalyse yra panašūs į mūsiškius, eismo įvykių Baltijos kaimynėse Lietuvos vairuotojai neišvengia. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas primena, kaip tokiais atvejais derėtų elgtis.

Svarbu užpildyti eismo įvykio deklaraciją

Anot R. Bieliausko, Latvijoje bei Estijoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, galioja privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, todėl patekus į eismo įvykį, apsidraudusiems vairuotojams rūpesčių sumažėja. Tačiau visų pirma, net ir atsidūrus stresinėje situacijoje, svarbu neprarasti šalto proto ir atlikti visus būtinus veiksmus.

„Jei eismo įvykis yra rimtas, jo metu nukenčia žmonės, pirmiausiai, žinoma, reikėtų rūpintis jų sveikata ir gyvybėmis. ES šalyse bendrasis pagalbos telefonas yra toks pat, kaip ir Lietuvoje – 112. Pažymėtina, kad net jei žmonės eismo įvykio metu sužalojami nesunkiai, policiją tokiu atveju kviesti būtina. Įvykus smulkesniam eismo įvykiui, kai nukentėjusiųjų nėra ir sutariama dėl avarijos kaltininko, galima savarankiškai užpildyti eismo įvykio deklaraciją“, – sako R. Bieliauskas.

Pildyti eismo įvykio deklaraciją užsienio valstybėse, anot R. Bieliausko, taip pat galima naudojantis atspausdintomis ir draudimo bendrovių išduotomis deklaracijų formomis ar net užpildyti paprasčiausią baltą popieriaus lapą. Visgi, kad būtų išvengta nesusipratimų, visuomet pravartu su savimi turėti eismo įvykio deklaraciją.

Praverčia vaizdiniai įrodymai

R. Bieliauskas pastebi, kad užsienio šalyje, kad ir kokia artima ji atrodytų, sutarti dėl eismo įvykio aplinkybių ir deklaracijos pildymo gali būti sudėtingiau dėl kalbos barjero, mažesnio pasitikėjimo užsieniečiais. Dėl to, kilus net menkiausiems neaiškumas, abejonėms ar nesutarimams, reikėtų kreiptis į tos šalies policiją, paskambinus bendruoju pagalbos telefonu.

„Taip pat ne tik užpildykite eismo įvykio deklaraciją, bet ir užfiksuokite kuo daugiau vaizdinių įrodymų – nufotografuokite eismo įvykio vietą, automobilių pozicijas po avarijos, apgadinimus, dalyvaujančių transporto priemonių valstybinius numerius ir vairuotojų užpildytus dokumentus, taip pat – kelio ženklus ir eismo juostų ženklinimą iš tolimesnės perspektyvos. Jei būta eismo įvykio liudininkų, taip pat pravartu susirinkti jų kontaktus. Kilus neaiškumams, tai gali padėti tiksliai įvertinti eismo įvykio aplinkybes ir palengvinti žalos administravimo procesą“, – sako R. Bieliauskas.

Dėl išmokos – kreiptis į kaltininko draudiko atstovus

Draudikų atstovo teigimu, jei eismo įvykis yra nedidelis, jo metu žmonės nenukentėjo, o transporto priemonės gali keliauti toliau, užpildžius eismo įvykio deklaraciją iš įvykio vietos galima skirstytis, o draudimo ir žalos atlyginimo klausimus išspręsti grįžus į savo šalį.

„Daugelis ES šalyse transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo paslaugas teikiančių draudikų turi savo atstovus ir Lietuvoje. Dėl to grįžus namo reikėtų kreiptis į juos. Svarbiausia turėti eismo įvykio deklaraciją ar policijos pažymą. Avarijos kaltininko draudimo bendrovę ir jos atstovus mūsų šalyje visuomet galima pasitikrinti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro interneto svetainėje www.cab.lt. Jei draudimo bendrovė atstovų mūsų šalyje neturi, tuomet reikia kreiptis į Transporto priemonių draudikų biurą. Užsienyje avarijos kaltininkais tapę Lietuvos vairuotojai taip pat turėtų apie įvykį kuo greičiau informuoti savo draudimo bendrovę“, – sako R. Bieliauskas.

Draudiko atstovas pabrėžia, kad užsienyje sugedus automobiliui, prakiurus padangai, įklimpus, pasibaigus degalams, praradus automobilio raktelius ar nutikus kitiems netikėtumams, gali padėti kasko draudimo paslauga „Pagalba kelyje“, jei pasirinktas jos sąlygų galiojimas užsienyje.

R. Bieliausko teigimu, šiemet vidutinė ERGO fiksuota eismo įvykiuose Latvijoje Lietuvos vairuotojų patirta žala siekė 1565 eurus, o Estijoje – 4524 eurus. Pagal kasko draudimo sutartis vidutinės žalos šiose šalyse šiemet siekė atitinkamai 2170 eurų Latvijoje ir 2408 eurus Estijoje. Dažniausi eismo įvykiai, į kuriuos patenka Baltijos šalyse keliaujantys Lietuvos vairuotojai, yra susiję su neatsargiu lenkimu ar persirikiavimu, greičio viršijimu, sankryžose įvykstančiais susidūrimais su kitais eismo dalyviais.

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone 2019 m. (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu).

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Pranešimą paskelbė: Vaiva Mockutė, UAB „INK agency“

Kiti skelbimai:
 
TOMS Geo Lace Women's Alpargata Black 40
 
GEOX Kilwi Girl J02D5B0MABC Pink C8172 32
 
Camper Peu Cami 17665-014 Black 42
 
Crocs™ Crocband™ Black 44,5
 
BIOMECANICS 212164 Blanco/Multi 27

Rekomenduojame

Nuo temperatūros svyravimų kenčia keliai: ką siūlo mokslininkai?

Nuo temperatūros svyravimų kenčia keliai: ką siūlo mokslininkai?

Ne tik liūtys, bet ir dideli karščiai padaro miestams nemažai žalos. Ypač kenčia keliai. Oro temperatūrai pakilus iki daugiau nei 30 laipsnių karščio, „plaukiantis“ bitumas bei provėžuota kelio danga – viena iš itin dažnų problemų. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kelių tyrimų instituto direktoriaus prof. dr. Audriaus Vaitkaus, specialistų tokie incidentai nestebina. „Klimato […]

M. Skuodis: pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtra – potencialas naujiems kroviniams ir investicijoms pritraukti

M. Skuodis: pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtra – potencialas naujiems kroviniams ir investicijoms pritraukti

Lankydamiesi šiandien Klaipėdoje Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir susisiekimo ministras Marius Skuodis apžiūrėjo per pastaruosius metus išplėtotą Malkų įlanką bei perspektyvinę pietinę dalį, kurioje artimiausiais metais planuojama dideli darbai. Sėkmingai atliktos investicijos į Malkų įlanką Klaipėdos uostui jau leidžia užsitikrinti dar tvirtesnes pozicijas laivų remonto rinkoje, didinti krovos pajėgumą, o numatoma pietinės uosto dalies plėtra […]

Klaipėdoje Premjerė ir susisiekimo ministras dalyvaus naujo lietuviško kelto vardo suteikimo ceremonijoje ir apžiūrės plėtojamą pietinę uosto dalį

Klaipėdoje Premjerė ir susisiekimo ministras dalyvaus naujo lietuviško kelto vardo suteikimo ceremonijoje ir apžiūrės plėtojamą pietinę uosto dalį

Penktadienį, liepos 23 d., Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir susisiekimo ministras Marius Skuodis lankysis Klaipėdoje, kur dalyvaus naujo „Smiltynės perkėlos“ kelto vardo suteikimo ceremonijoje, laivu plauks ir apžiūrės Malkų įlanką bei Klaipėdos uosto pietinę dalį, kurioje artimiausiais metais planuojama didelė plėtra. „Smiltynės perkėlai“ pastatytas 60 m ilgio, 14 m pločio universalus keleivinis-krovininis keltas „Klaipėda“ išskirtinis […]

Pandemija Lietuvos aviacijoje – kada grįšime į įprastas vėžes?

Pandemija Lietuvos aviacijoje – kada grįšime į įprastas vėžes?

Netikėtai pasaulį užklupęs Covid-19 iš esmės sukrėtė aviacijos industriją. Siekiant suvaldyti virusą, lyg tol klestėjusi sfera kone pernakt smuko į dar neregėtas žemumas. Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA teigimu, prireiks bent dviejų metų, kol sugrįšime į 2019 metais pasiekto aviacijos piko laikus. Asociacijos prielaida remiasi optimistinėmis prognozėmis, laikantis pozicijos, kad pasaulinė pandeminė situacija gerės arba bent […]

Marius Skuodis approved the new Board of Lietuvos geležinkeliai, AB

Marius Skuodis approved the new Board of Lietuvos geležinkeliai, AB

Upon the approval of the Minister of Transport and Communications, the newly formed Board of Lietuvos geležinkeliai, AB (LTG) takes up its duties. It consists of 7 members; i.e. five independent members: Dalia Andrulionienė, Eugenijus Preikša, Bernard Guillelmon, Kęstutis Šliužas, Aurimas Vilkelis; and 2 members delegated by the Ministry of Transport and Communications: Romas Švedas […]

Skelbiami mėgėjiškų vaizdo siužetų saugaus eismo tema konkurso nugalėtojai

Skelbiami mėgėjiškų vaizdo siužetų saugaus eismo tema konkurso nugalėtojai

Paaiškėjo valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) skelbto mėgėjiškų vaizdo siužetų saugaus eismo tema konkurso nugalėtojai. I grupėje, kurioje varžėsi 12-18 metų amžiaus autorių sukurti vaizdo siužetai geriausiais pripažinti vaizdo siužetai „Saugok save“ (autorius Lukas Pacevičius iš Vilniaus) ir „Vairuodamas nesinaudok telefonu!“ (autoriai Benas ir Darius Bačkaičiai iš Kauno). III grupėje, […]