Aktualu besidairantiems naujo būsto: dirbtinis intelektas parodė, iš kokių Vilniaus miesto rajonų pasiekti centrą bus sudėtinga

Aktualu besidairantiems naujo būsto: dirbtinis intelektas parodė, iš kokių Vilniaus miesto rajonų pasiekti centrą bus sudėtinga

Suaktyvėjus nekilnojamojo turto rinkai, ne visi pirkėjai, rinkdamiesi namus, įvertina, per kiek laiko nuo savo būsto pasieks miesto centrą, kuriame daugelis dirba ar vyksta į susitikimus. Piko metu iš vienų Vilniaus mikrorajonų miesto centre galima atsidurti vos per 10 minučių, kai tuo tarpu iš kitų – gali tekti važiuoti ir pusantros valandos.

Vilniaus centras lengviau pasiekiamas – vairuojantiems  

Lietuvoje veikianti dirbtinio intelekto taikyme ir kibernetiniame saugume besispecializuojanti informacinių technologijų įmonė UAB „Acrux cyber service“, pasitelkdama dirbtinį intelektą, išanalizavo Vilniaus miesto transporto srautus ir paruošė infografikus, kurie padės pamatyti, kuriose sostinėse vietose transporto srautai piko metu yra didžiausi.

UAB „Acrux cyber service“ direktorius Jokūbas Drazdas mano, kad sistemos atlikta viešojo ir privataus transporto sostinėje judėjimo analizė, gali būti naudinga ne tik miesto gyventojams, kurie, ieško, kurioje miesto dalyje pirkti būstą, bet ir sostinės valdžios atstovams, architektams, planuojantiems miesto infrastruktūrą bei statybų bendrovėms, besirenkančioms teritoriją nekilnojamo turto plėtrai.

„Patogus susisiekimas nuo namų iki miesto centro sutaupo laiką, leidžia kokybiškiau gyventi. Niekas nenori gaišti brangaus laiko stovėdamas spūstyse. Transporto srautai iki miesto centro turėtų būti svarbus faktorius ir renkantis gyvenamąją vietą. Transporto situacija Vilniuje vairuojantiems automobilį nėra tokia sudėtinga, kaip daugelyje didžiųjų Europos ir pasaulio miestų, tačiau patekti į  centrą iš miesto pakraščio viešuoju transportu jau yra ne visada lengva“, – sako informacinių technologijų kompanijos vadovas.

Ilgiausiai kelionė automobiliu iki miesto centro trunka iš šiaurės rytų ir pietvakarinių  Vilniaus rajonų

Dirbtinio intelekto transporto srautų Vilniuje analizei buvo pateikti 53023 pastatai. Nuo kiekvieno pastato sistema pažymėjo maršrutus automobiliu ir viešuoju transportu rytinio piko metu iki Katedros aikštės. Vėliau sistema suformavo išsamius žemėlapius su maršrutais iki kiekvieno namo, kuriuos galima priartinti ir apžiūrėti detaliau.

Paaiškėjo, kad ilgiausiai kelionė automobiliu iki centro trunka iš šiaurės rytų (Verkių Riešės, Ožkinių) ir pietvakarinių Vilniaus rajonų (Panerių). Kelionė vidutiniškai užtrunka apie pusvalandį (orientuotasi į tai, kad į centrą darbo dieną reikia atvykti iki 9 val.).  Tuo tarpu iš rytinio Pavilnių regioninio parko (Naujoji Vilnia) pakraščio, kuris taip pat yra nutolęs nuo centro, į jį pakliūti nėra sudėtinga. Kelionė užtrunka apie 15-20 minučių.

Tyrimas parodė rajonus, iš kurių susisiekimas viešuoju transportu su sostinės centru – greičiausias. 

„Labai geras rodiklis yra tai, kad iš bet kurios miesto vietos į centrą galite patekti per 30 minučių, net ir piko metu. Daugelyje Europos sostinių šis laikas yra daug ilgesnis. Visgi situacija, susijusi su viešuoju transportu, yra kur kas blogesnė. Kelionė iš atokesnių miesto vietų užtrunka 30-50 minučių. O iš miesto pakraščių gali užtrukti iki 1,5 valandos. Iš daugelio miesto vietų centrą galima pasiekti per 10-20 minučių, tačiau iš labiau nutolusių miesto rajonų kelionės laikas gali skirtis ir 50 minučių. Didžiausią pranašumą viešuoju transportu pasiekti centrą turi tokių šiaurinių miesto rajonų, kaip Didžioji Riešė, Avižieniai, gyventojai. Ir tik centrinės miesto dalies gyventojai troleibusuose ar autobusuose nepraranda daug laiko. Palankiausi rajonai kelionėms iki centro viešuoju transportu – Žirmūnai, Šnipiškės, Žvėrynas, Naujamiestis, Naujoji Vilnia. Kelionė iš jų trunka 15-30 minučių“, – teigia Jokūbas Drazdas.

Vilniaus centro pasiekiamumą iš nutolusių rajonų sunkina tiesioginių viešojo transportų maršrutų stoka

Analizė taip pat parodė ir priežastis, kodėl nutolusių Vilniaus rajonų gyventojų kelionė į miesto centrą užtrunka.

„Pagrindinės priežastys yra dvi: ilgas kelias iki viešojo transporto stotelės, taip pat nepakankamai išvystytas susisiekimas. Vilniaus pakraščiuose praktiškai nėra maršrutų, kurie leistų tiesiogiai patekti į miesto centrą. Iš miesto pakraščių kelionės prailgsta ir dėl to, kad sostinėje nėra metro, elektrinių traukinių ar tramvajų, kurie judėtų jiems skirtomis juostomis. Daugelyje didžiųjų Europos miestų šios transporto rūšys leidžia pakankamai greitai iš miesto pakraščio nuvykti į centrą be spūsčių ir sustojimų prie šviesoforų“, – sako Jokūbas Drazdas.

Jokūbas Drazdas pastebi, kad dirbtinio intelekto atlikta  analizė verčia daryti išvadas, kad Vilniuje sumažinti transporto sukeliamą taršą nebus lengva, jei nebus įgyvendinta viešojo transporto reforma.

Pranešimą paskelbė: Sonata Dirsytė , UAB „Acrux cyber service“

Kiti skelbimai:
 
Service Perm Post Treatment Stabilizatorius cheminiam sušukavimui,1000 ml
 
Crocs™ Kids' Fun Lab Super Mario Lights Clog Flame 27
 
Intense Shower Gel Parfumuotas dušo gelis, 200ml
 
Crocs™ Baya Lined Clog Navy/Navy 39,5
 
Crocs™ Classic Bright Cobalt 36,5

Rekomenduojame

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą […]

M. Skuodis neformalioje ministrų taryboje: siūlymams dėl vidaus degimo variklių atsisakymo dar trūksta argumentų ir pasirengimo

M. Skuodis neformalioje ministrų taryboje: siūlymams dėl vidaus degimo variklių atsisakymo dar trūksta argumentų ir pasirengimo

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad į transeuropinio transporto tinklo (TEN-T), apimančio „Rail Balticos“ projektą, planus svarbu įtraukti geležinkelio atšaką į Klaipėdą, o visi svarstymai dėl tradiciniais varikliais varomų automobilių draudimo turi būti paremti ne politiniais pareiškimais, bet svariais argumentais ir faktais. Tai Lietuvos ministras pareiškė neformalioje Europos Sąjungos (ES) susisiekimo ministrų taryboje, vykstančioje Brdo […]

M. Skuodis at the informal council of ministers: suggestions to abandon internal combustion engines still lack arguments and preparation

M. Skuodis at the informal council of ministers: suggestions to abandon internal combustion engines still lack arguments and preparation

Minister of Transport and Communications Marius Skuodis says that it is important to include a branch line to Klaipėda in the plans of the Trans-European Transport Network (TEN-T), which encompasses the Rail Baltica Project, and all considerations regarding prohibition of vehicles powered by traditional internal combustion engines should be based on strong arguments and facts […]

DPD plečiasi Šiaulių LEZ ir Telšiuose, naujų terminalų statyba kainuos 4 mln. eurų

DPD plečiasi Šiaulių LEZ ir Telšiuose, naujų terminalų statyba kainuos 4 mln. eurų

Vienam didžiausių Europoje siuntų pristatymo tinklų „DPD group“ priklausanti bendrovė „DPD Lietuva“ plečia siuntų skirstymo pajėgumus Lietuvoje. Nauji DPD siuntų skirstymo centrai bus pastatyti Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir Telšiuose, netoli policijos komisariato. Vien į šių centrų statybą numatoma investuoti daugiau kaip 4 mln. eurų, jie pradės veikti 2022 metų rudenį. Dėl „built-to-suit“ tipo […]

Rekordiniai Šiaulių oro uosto metai: išnuomojo 75 proc. sklypų, verslas investuos apie 25 mln. eurų

Rekordiniai Šiaulių oro uosto metai: išnuomojo 75 proc. sklypų, verslas investuos apie 25 mln. eurų

Ilgiausią Baltijos šalyse orlaivių kilimo-tūpimo taką turinčiam tarptautiniam Šiaulių oro uostui po ilgos tylos 2021-ieji tapo rekordinės plėtros metais. Jau 75 proc. sklypų savo teritorijoje išnuomojęs oro uostas ateitį planuoja su maždaug 25 mln. eurų vertės verslo investicijų perspektyva ir tikisi pritraukti nuomininkų likusiam ketvirtadaliui laisvos žemės. Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada teigia, kad […]

Lietuvos oro uostai primena: veido kaukių dėvėjimas keleivių terminaluose – lieka būtina saugumo priemonė

Lietuvos oro uostai primena: veido kaukių dėvėjimas keleivių terminaluose – lieka būtina saugumo priemonė

Lietuvos oro uostai primena, kad visi keleiviai prieš kelionę laukiantys skrydžio ir po kelionės patekę į terminalą – turėtų toliau dėvėti apsaugines veido kaukes. Tokia pati tvarka galioja ir keleivių terminaluose viešintiems lankytojams, artimiesiems, kurie pasitinka keleivius, šiuo atveju išimtis dėl privalomo kaukių dėvėjimo taikoma tik jaunesniems nei šešerių metų amžiaus vaikams. „Patekimas į Lietuvos […]