Net 4 iš 10 lietuvių nedėvi atšvaito tamsiu paros metu, atskleidė naujausias „KOG instituto“ reprezentatyvusis visuomenės tyrimas. Tai viena iš gyvybes Lietuvos keliuose nusinešančių priežasčių – ištyrus 2020–2022 m. eismo įvykius nustatyta, kad net 43 asmenų žūties priežastis buvo šviesą atspindinčių elementų nedėvėjimas. Siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) minėdama Europos judumo savaitę pirmadienio rytą į Lukiškių aikštę pristatė „Nematomų žmonių autobusą“.
„Rudens ir žiemos mėnesiai tampa išbandymu eismo dalyviams. Pėstiesiems tenka eiti tamsoje ar prieblandoje, o vairuotojams – esant dar ir tokioms prastoms oro sąlygoms kaip lietus ir sniegas sunku įžiūrėti be atšvaito einantį žmogų. Dėl slidžios kelio dangos ilgėja automobilio stabdymo kelias. Norime visiems priminti, kad geriausia priemonė, galinti padėti išvengti nelaimės, – atšvaito dėvėjimas. Todėl, siekdami atkreipti visuomenės dėmesį, šiandien į Lukiškių aikštę pristatėme „Nematomų žmonių autobusą“, – apie sostinėje vykusios socialinės akcijos idėją pasakoja LTSA direktorius Genius Lukošius.
„Nematomų žmonių autobusas“ į sostinės centrą atvežė 43 žmones – Vilniaus sakralinės muzikos choro „Adoramus“ ir choro „Momentum“ narius – simbolizuojančius 2020–2022 m. Lietuvos keliuose žuvusius žmones, kurių žūties priežastis – atšvaito nedėvėjimas.
„Kai išgirstame statistiką, dažnai skaičiai ir lieka tik skaičiais. Todėl siekdami parodyti atšvaitų nedėvėjimo problemos mastą Lietuvoje pasitelkėme vizualinę išraišką. 43 žmonės – tai autobusas, pilnas keleivių. Kiekvienas statistinis vienetas – tai kažkieno senelis, močiutė, mama, tėtis, sūnus, dukra, kolega, draugas ar draugė“, – pasakoja G. Lukošius.
Kasmet rugsėjo 16–22 d. minima Europos judumo savaitė. Viena jos diena – rugsėjo 18-oji – skiriama saugiam eismui skatinti.
Atšvaitų nedėvėjimo priežastys
„KOG instituto“ tyrimo metu gyventojų klausta, dėl kokių priežasčių jie nedėvi atšvaito tamsiu paros metu. Didžiausia dalis – 37 proc. – apklaustųjų tvirtino, kad gyvybę išgelbėti galinčios priemonės nedėvi, nes nevaikšto tamsiu paros metu. 13 proc. teigė, kad neturi atšvaito, 11 proc. – jog nevaikšto pėsčiomis, nes važiuoja automobiliu, 9 proc. – kad nevaikšto neapšviestomis gatvėmis.
„Žmonės nurodo įvairiausias priežastis. Vieniems atšvaitai neva yra nestilingi, nepatogūs, kiti paprasčiausiai pamiršta juos užsidėti. Visas apklausos metu iš apklaustų Lietuvos gyventojų išgirstas atšvaitų nedėvėjimo priežastis šiandien vykusios socialinės akcijos metu įgarsino ir ant autobuso užrašė choristai. Jas išgirdus ar perskaičius, akivaizdu, jog visus atšvaitų nedėvėjimo pasiteisinimus nusveria priežastis, kodėl atšvaitą reikia dėvėti, – ši maža, bet efektyvi priemonė gali išgelbėti gyvybę“, – teigia LTSA direktorius.
Atšvaitus dėvėti skatino ir Vilniaus sakralinės muzikos choro „Adoramus“ direktorė Indrė Dusevičė: „Visada džiaugiamės, galėdami prisidėti prie prasmingų iniciatyvų. Mes visi – ne tik choro kolektyvo nariai, bet ir eismo dalyviai, todėl manome, kad kaip ir kolektyve, taip ir kelyje, svarbu, kad kiekvienas būtų matomas.“
Renginį vainikavo choristų atliktas Julie Gold kūrinys „From a Distance“ (liet. Iš tolumos).
„Socialinės akcijos žiūrovams dovanojome būtent šį kūrinį, nes esame tikri – kiekvienas gali būti matomas, nesvarbu, kaip toli nuo kitų jis yra. Gyvenime kitus pamatyti mums padeda meilė artimam, o kelyje viskas daug paprasčiau – tereikia nepamiršti, nepatingėti užsidėti atšvaito. Jis gelbėja gyvybę“, – skatino I. Dusevičė.
Ne tik regionų problema
Dažniausiai atšvaitų nedėvi trijų didžiausių Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) gyventojai – gyvybę saugančios priemonės atsisako daugiau nei pusė jų (52 proc.), rodo „KOG instituto“ duomenys.
„Tikėtina to priežastis – klaidingas įsitikinimas, jog apšvietose miestų gatvėse atšvaitai yra nereikalingi. Iš tiesų atšvaitą reikia dėvėti net ir gyvenant Vilniuje, Kaune ar kitame didžiajame mieste. Rudenį, žiemą, kai gerokai sutrumpėja šviesusis paros metas, į darbą vykstame ir iš jo grįžtame jau sutemus. Prastėjančios oro sąlygos – rūkas, lietus, šlapdriba ir sniegas – dar labiau apsunkina matomumą. Todėl atšvaitas būtinas kiekvienam eismo dalyviui“, – teigia G. Lukošius.
Mažesnių miestų ir kaimiškų vietovių gyventojai atšvaitus dėvi dažniau. Tyrimo duomenimis, šviesą atspindinčią priemonę tamsiu paros metu užsideda maždaug kas šeštas miestelio ar kaimo gyventojas.
„Vis dėlto, nors regionuose atšvaitus žmonės nešioja dažniau, didžioji dalis nelaimių įvyksta būtent kaimuose. 2020–2022 m. miestuose dėl to, kad nedėvėjo atšvaito, žuvo 7 žmonės, kaimuose – 36. Taigi, nors atšvaitus mažesnių miestelių ir kaimų gyventojai nešioja dažniau, tačiau juose žūčių dėl šios priežasties daugiau. Miesteliuose, kaimuose ne visi keliai, šaligatviai yra tinkamai apšviesti, todėl atšvaito nedėvinčiam asmeniui rizika patekti į kelių eismo nelaimę gerokai didesnė nei mieste“, – įžvalgomis dalijasi LTSA Kelių transporto eismo įvykių tyrimų klausimų skyriaus patarėjas Jonas Drunga.
„Kartu su LTSA kolegomis kviečiame Lietuvos gyventojus būti atsakingais eismo dalyviais – tamsiu paros metu dėvėti atšvaitą, laikytis Kelių eismo taisyklių ir kelyje gerbti kitus. Sąmoningumas ir atsakingumas – raktai į saugų judėjimą“, – teigia G. Lukošius.
Taisyklingo dėvėjimo svarba
Apskaičiuota, kad tinkamai pritvirtintas atšvaitas pėsčiojo matomumą vairuotojui gali padidinti bent tris kartus.
„Kad atšvaitas efektyviai atliktų savo pagrindinę funkciją ir saugotų pėsčiojo sveikatą bei gyvybę kelyje, svarbu jį dėvėti tinkamai. Atšvaitas turi būti segamas dešinėje kūno pusėje, automobilių žibintų aukštyje. Jei naudojate juostinio tipo atšvaitą – dėvėkite jį ant dešinės rankos aukščiau riešo arba dešinės kojos blauzdos, ties kelio riba. Pakabinamas atšvaitas turėtų švytuoti žmogaus kelių lygyje“, – teigia J. Drunga.
Ekspertai pataria – pamiršus, kaip dėvėti atšvaitą, tereikia savęs paklausti: „Ar taip nešiojamą atšvaitą matys vairuotojai? Ar jį apšvies automobilio žibintai?“ Atsakius į šį klausimą paaiškės, ar atšvaitas dėvimas tinkamai.
„Pavyzdžiui, jei atšvaitą pritvirtinate prie kuprinės, jo nematys iš priekio atvažiuojantys automobiliai. Tokiu atveju reikėtų jį perkelti į kitą vietą arba užsidėti dar vieną“, – sako Jonas Drunga.
Pranešimą paskelbė: Asta Dirmaitė, Komunikacijos agentūra „Penkiolika minučių iki vidurnakčio“
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]