Laikas atsisakyti sovietinio Lietuvos teritorijų planavimo
Sovietiniais laikais Lietuvos teritorija buvo suskirstyta pagal ekonominės veiklos rūšis. Žemės ūkio veikla užsiėmė rajonai su kelis tūkstančius gyventojų turinčiais rajono centrais, o miestuose buvo vykdoma pramoninė veikla. Pramoninių centrų buvo dvylika.
Nepriklausomybės metais buvę Lietuvos rajonai pervadinti į savivaldybes, o dalis pramoninių centrų tapo miestais su žiedinėmis savivaldybėmis, kurias sovietiniais laikais sudarė kolūkiai ir tarybiniai ūkiai su savo centrinėmis gyvenvietėmis.
Per 30 nepriklausomybės metų gyventojų veiklos pobūdis pasikeitė. Žemės ūkio veikla traukėsi, gausėjo kultūrinių ir socialinių paslaugų. Prasidėjo ir tebesitęsia migracija iš kaimiškų vietovių į artimiausius miestus, o iš jų – į didmiesčius ar į užsienį.
Tokiu būdu, ten, kur prieš 30 metų buvo gyvulininkystės kompleksai, dirbama žemė, dabar susikūrusios po kelis tūkstančius žmonių turinčios gyvenvietės. Tų gyvenviečių žmonės dirba ar mokosi mieste bei naudojasi miesto socialine infrastruktūra.
Tai ypač ryšku Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos žiedinėse savivaldybėse. Pavyzdžiui, kelių kilometrų spinduliu nuo Vilniaus ribos nerasi didesnio dirbamos žemės ploto. Nesant bendro Vilniaus miesto ir rajono planavimo, plėtra vyksta chaotiškai. Nevystomos susisiekimo sistemos, nekuriama socialinė infrastruktūra. Nesant politinės valios priimti sprendimą peržiūrėti Lietuvos teritorijų administracinį suskirstymą, patiriami dideli nuostoliai.
Įžvalgesni politikai tai mato, bet jų – mažuma. Pavyzdžiui, Kauno merui pasiūlius praplėsti Kauno miesto ribas, kilo žiedinės savivaldybės administracijos nepasitenkinimas – ir sprendimas atidėtas ateičiai.
Kitas pavyzdys: iki šiol kelius asfaltuojame pagal prieš 50 metų sudarytą žvyrkelių tarp kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenviečių bei jų gyvulininkystės kompleksų asfaltavimo planą, kurio nesivarginama pertvarkyti atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją.
Šį svarbų valstybei klausimą į savo darbotvarkę galėtų įsitraukti naujai įsteigtas Seimo Ateities komitetas. Gal tuomet pertvarka taptų ir spartesnė, ir naujoviškesnė.
Gyvenimas keičiasi sparčiau nei žmonių mentalitetas.
Pranešimą paskelbė: Juozas Zykus, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro”
Rekomenduojame
MG Europoje žengia į naują etapą: Ispanijoje statys pirmąją gamyklą ir stiprina įsipareigojimą regionui
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Keičiasi eismo tvarka Užnemunės gatvėje: vairuotojai išbandys būsimą tunelį
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Naujas „Porsche“ modelis perrašo vairavimo patirties formulę
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kelininkai ruošiasi galimam škvalui
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]
Straipsniai
- Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį
- Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą
- Kelininkai ruošiasi galimam škvalui
- AB „Kelių priežiūra“ valdybos pirmininke išrinkta Julija Abromavičienė
- Du nauji automobilių prekės ženklai – „Omoda“ ir „Jaecoo“ Lietuvoje
- „WIZZ AIR“ SKELBIA NAUJĄ ETAPĄ SKRYDŽIUOSE: INTERNETO RYŠYS BUS PASIEKIAMAS VISOS KELIONĖS METU