Laikas atsisakyti sovietinio Lietuvos teritorijų planavimo
Sovietiniais laikais Lietuvos teritorija buvo suskirstyta pagal ekonominės veiklos rūšis. Žemės ūkio veikla užsiėmė rajonai su kelis tūkstančius gyventojų turinčiais rajono centrais, o miestuose buvo vykdoma pramoninė veikla. Pramoninių centrų buvo dvylika.
Nepriklausomybės metais buvę Lietuvos rajonai pervadinti į savivaldybes, o dalis pramoninių centrų tapo miestais su žiedinėmis savivaldybėmis, kurias sovietiniais laikais sudarė kolūkiai ir tarybiniai ūkiai su savo centrinėmis gyvenvietėmis.
Per 30 nepriklausomybės metų gyventojų veiklos pobūdis pasikeitė. Žemės ūkio veikla traukėsi, gausėjo kultūrinių ir socialinių paslaugų. Prasidėjo ir tebesitęsia migracija iš kaimiškų vietovių į artimiausius miestus, o iš jų – į didmiesčius ar į užsienį.
Tokiu būdu, ten, kur prieš 30 metų buvo gyvulininkystės kompleksai, dirbama žemė, dabar susikūrusios po kelis tūkstančius žmonių turinčios gyvenvietės. Tų gyvenviečių žmonės dirba ar mokosi mieste bei naudojasi miesto socialine infrastruktūra.
Tai ypač ryšku Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos žiedinėse savivaldybėse. Pavyzdžiui, kelių kilometrų spinduliu nuo Vilniaus ribos nerasi didesnio dirbamos žemės ploto. Nesant bendro Vilniaus miesto ir rajono planavimo, plėtra vyksta chaotiškai. Nevystomos susisiekimo sistemos, nekuriama socialinė infrastruktūra. Nesant politinės valios priimti sprendimą peržiūrėti Lietuvos teritorijų administracinį suskirstymą, patiriami dideli nuostoliai.
Įžvalgesni politikai tai mato, bet jų – mažuma. Pavyzdžiui, Kauno merui pasiūlius praplėsti Kauno miesto ribas, kilo žiedinės savivaldybės administracijos nepasitenkinimas – ir sprendimas atidėtas ateičiai.
Kitas pavyzdys: iki šiol kelius asfaltuojame pagal prieš 50 metų sudarytą žvyrkelių tarp kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenviečių bei jų gyvulininkystės kompleksų asfaltavimo planą, kurio nesivarginama pertvarkyti atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją.
Šį svarbų valstybei klausimą į savo darbotvarkę galėtų įsitraukti naujai įsteigtas Seimo Ateities komitetas. Gal tuomet pertvarka taptų ir spartesnė, ir naujoviškesnė.
Gyvenimas keičiasi sparčiau nei žmonių mentalitetas.
Pranešimą paskelbė: Juozas Zykus, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro”
Rekomenduojame
Sudaromos sąlygos modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių
2026 m. balandžio 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas atsižvelgė į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą ir priėmė Kelių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pagerinti investicinę aplinką kelių infrastruktūros srityje bei sudaryti sąlygas modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių. Priimtomis pataisomis sutarta įtvirtinti, kad viešojo ir […]
Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį
Degalinių švieslentėse skaičiai eilinį kartą šauna į viršų, tik šįkart Lietuvos vairuotojų kantrybės taurė pagaliau persipildo – vis dažniau jie renkasi elektromobilį. „Per pastarąjį mėnesį dėl krovimo stotelių įrengimo sulaukėme trigubai daugiau skambučių nei įprastai – daugiausiai per visą istoriją“, – staiga išaugusiu susidomėjimu stebisi Ignas Petrikonis, elektromobilių krovimo įmonės „Evioni“ vadovas. Pasak jo, pirmose […]
„Dešiniojo rato“ darbai – viename žemėlapyje: kur bus tvarkomi keliai
AB „Kelių priežiūra“ visuomenei atveria informaciją apie krašto keliuose planuojamus „dešiniojo rato“ dangos pažaidų tvarkymo darbus. Nuo šiol gyventojai gali vienoje vietoje matyti, kuriuose ruožuose šiemet bus vykdomi darbai – parengtas ir viešai pristatomas planuojamų darbų žemėlapis. Krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa orientuota į kritinių dangos pažaidų šalinimą intensyviausio eismo ruožuose, kur vyrauja […]
Mažėjant laiškų, paštui ieškoma naujo vaidmens: ekspertas mato nišą technologijose ir logistikoje
Mažėjant siunčiamų popierinių laiškų apimtims, pašto sektoriui vis sunkiau remtis tradiciniu veiklos modeliu. Šveicarijoje dirbančio „Swiss Post“ transporto departamento vadovo ir valdybos nario dr. Aurimo Vilkelio teigimu, ateityje paštas nebegalės išsilaikyti vien iš laiškų ir siuntų pristatymo, todėl turės ieškoti naujų funkcijų – nuo elektroninės komercijos ir duomenų sprendimų iki platesnio vaidmens valstybės logistikoje. Anot […]
Vairuotojų tipai: kodėl kelyje tampame kitokie ir kaip suvaldyti stresą
Eismas šiandien tampa ne tik judėjimo, bet ir emocinės savikontrolės išbandymu. Nuolatinis skubėjimas, įtemptos dienotvarkės ir informacinis triukšmas persikelia ir į kelią – čia net ir racionalūs žmonės kartais reaguoja impulsyviai. Psichologė Kristina Jievaitienė paaiškina, kad tai nėra atsitiktinumas: „Eismas – greitas, dinamiškas procesas, kartais žmonės streso būsenoje pirmiau padaro, vėliau galvoja. Veikia streso elgesio […]
„Volkswagen“ išgirdo vartotojus: iki 630 km nuvažiuojančiame „ID.3 Neo“ grąžinti fiziniai mygtukai
Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pristato iš esmės atnaujintą vieno populiariausių elektromobilių Europoje versiją – „ID.3 Neo“, taip pradėdama naują savo elektrinių modelių sėkmės istorijos etapą. Naujas modelio pavadinimas žymi esminius pokyčius: išraiškingą išorės dizainą, atnaujintą interjerą, pažangias elektrines sistemas ir papildomas skaitmenines technologijas. Iš pagrindų pasikeitęs „ID.3 Neo“ žada nustatyti naujus standartus kompaktiškų elektromobilių segmente. […]
Straipsniai
- Sudaromos sąlygos modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių
- Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį
- „Dešiniojo rato“ darbai – viename žemėlapyje: kur bus tvarkomi keliai
- Mažėjant laiškų, paštui ieškoma naujo vaidmens: ekspertas mato nišą technologijose ir logistikoje
- Vairuotojų tipai: kodėl kelyje tampame kitokie ir kaip suvaldyti stresą
- „Volkswagen“ išgirdo vartotojus: iki 630 km nuvažiuojančiame „ID.3 Neo“ grąžinti fiziniai mygtukai