Pastarosios vasaros Lietuvoje pasižymi tiek pakilusia oro temperatūra, tiek vėjuotais ir audringais orais. Audrų ir liūčių padariniai keliuose tampa kliūtimis eismo dalyviams, AB „Kelių priežiūra“ per paskutinius kelis mėnesius nuo kelio šalino daugiau kaip 150 įvairių kliūčių. Rekordas – per parą gauti 25 pranešimai.
„Sudėtingos oro sąlygos – iššūkis ne tik vairuotojams, bet ir kelių tarnyboms. Esame įsipareigoję užtikrinti saugų eismą keliuose, todėl tenka reaguoti į situaciją greitai ir koordinuotai, dažnai pasitaiko situacijų, kuomet darbuotojai jau būna baigę savo darbo laiką – tokiu atveju būtina suorganizuoti komandą. Sunkiausia užduotis – kliūtis įveikti tamsiuoju paros metu, gausiai lyjant ar pučiant stipriam vėjui visoje Lietuvoje. Su tokiomis situacijomis pastaruoju metu susiduriame vis dažniau”, – teigia Kelių priežiūros valdymo centro (KPVC) vadovas Karolis Sakalauskas, AB „Kelių priežiūra“ atstovas.
Kliūtys kelyje – žala keliams ir eismui
Daugiausiai pasitaikančių trikdžių keliuose yra medžiai, užkrentantys ant kelio važiuojamosios dalies. Taip pat po liūčių keliuose būna didelės išplovos. Išplovos neretai pasitaiko ir šalikelėse, nuokalnėse, įkalnėse – ten kur vanduo susikoncentruoja. Didelis gūsingas vėjas dažnai pridaro žalos kelio ženklams ar skydams, stovintiems kelyje.
„Yra pasitaikę atvejų, kuomet audros metu, dėl didelio debito vandens prisineša įvairiausių susikaupusių nešvarumų. Dėl to vandens kiekis ženkliai padidėja ties pralaidomis ir jas užkemša šakomis bei visais kitais nešvarumais, kurie būna nešami vandens srovės. Yra pasitaikę ir tokių situacijų, kai vandens lygis pakilo virš kelio ir sugadino dangos konstrukciją, dėl ko ji buvo nuplauta bei atsirado kelio pločio išplova, o kelias tapo nepravažiuojamas. Dažnai žemose vietose, kur kelias yra iškasoje ar nedideliame pylime, smarkios liūties metu būna užtvindomos kelio atkarpos dėl ekstremalaus vandens debito, o drenažiniai šuliniai tokiomis sąlygomis nespėja sugerti viso vandens, tokiose vietose patartina pasirinkti saugų greitį. Žinoma, po kurio laiko padariniai nuslūgsta”, – pasakoja K. Sakalauskas.
Kaip pažabojami gamtos padariniai?
Gavus pranešimą apie artėjančią audrą, kelių tarnybos yra perspėjamos, kad galėtų iš anksto pasiruošti operatyviam kliūčių šalinimui.
„Sulaukę informacijos apie kliūtį kelyje, kelininkai vyksta į įvykio vietą. Jeigu atsiradusios kliūties atsakingas darbuotojas patraukti negali, tuomet jis užtikrina eismo reguliavimo priemones ir sudeda reikiamas eismo reguliavimo priemones dėl eismo dalyvių saugumo. Jeigu kliūtį darbuotojas patraukti gali – tuomet ji yra patraukiama. Bet kokiu atveju kliūtis kelyje turi būti pašalinama per 1 – 6 valandas, priklausomai nuo kelio priežiūros lygio”, – tvirtina AB „Kelių priežiūra” atstovas.
Kaip elgtis kelyje pamačius kliūtį?
Pagal kelių eismo taisykles (KET) eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius. Tokiu atveju, jeigu nėra įmanoma pašalinti, eismo dalyviai turėtų skambinti į Eismo informacijos centrą – 1871.
Apie bendrovę
AB „Kelių priežiūra“ yra valstybės įmonė, atsakinga už daugiau nei 21 tūkst. km kelių priežiūrą. Įmonė yra viena iš didžiausių šalies darbdavių, čia dirba apie 2300 įvairių sričių specialistų. Jos tikslas – užtikrinti kokybišką ir efektyvią įmonės veiklą optimaliomis sąnaudomis ir tokiu būdu kurti vertę tiek eismo dalyviams, tiek valstybei kaip akcininkei. Šių tikslų ji siekia taikydama inovatyvius technologinius sprendimus, ilgametę darbuotojų patirtį ir modernias verslo vadybos praktikas.
Pranešimą paskelbė: Giedrė Čekavičienė, AB „Kelių priežiūra”
2026 m. balandžio 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas atsižvelgė į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą ir priėmė Kelių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pagerinti investicinę aplinką kelių infrastruktūros srityje bei sudaryti sąlygas modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių. Priimtomis pataisomis sutarta įtvirtinti, kad viešojo ir […]
Degalinių švieslentėse skaičiai eilinį kartą šauna į viršų, tik šįkart Lietuvos vairuotojų kantrybės taurė pagaliau persipildo – vis dažniau jie renkasi elektromobilį. „Per pastarąjį mėnesį dėl krovimo stotelių įrengimo sulaukėme trigubai daugiau skambučių nei įprastai – daugiausiai per visą istoriją“, – staiga išaugusiu susidomėjimu stebisi Ignas Petrikonis, elektromobilių krovimo įmonės „Evioni“ vadovas. Pasak jo, pirmose […]
AB „Kelių priežiūra“ visuomenei atveria informaciją apie krašto keliuose planuojamus „dešiniojo rato“ dangos pažaidų tvarkymo darbus. Nuo šiol gyventojai gali vienoje vietoje matyti, kuriuose ruožuose šiemet bus vykdomi darbai – parengtas ir viešai pristatomas planuojamų darbų žemėlapis. Krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa orientuota į kritinių dangos pažaidų šalinimą intensyviausio eismo ruožuose, kur vyrauja […]
Mažėjant siunčiamų popierinių laiškų apimtims, pašto sektoriui vis sunkiau remtis tradiciniu veiklos modeliu. Šveicarijoje dirbančio „Swiss Post“ transporto departamento vadovo ir valdybos nario dr. Aurimo Vilkelio teigimu, ateityje paštas nebegalės išsilaikyti vien iš laiškų ir siuntų pristatymo, todėl turės ieškoti naujų funkcijų – nuo elektroninės komercijos ir duomenų sprendimų iki platesnio vaidmens valstybės logistikoje. Anot […]
Eismas šiandien tampa ne tik judėjimo, bet ir emocinės savikontrolės išbandymu. Nuolatinis skubėjimas, įtemptos dienotvarkės ir informacinis triukšmas persikelia ir į kelią – čia net ir racionalūs žmonės kartais reaguoja impulsyviai. Psichologė Kristina Jievaitienė paaiškina, kad tai nėra atsitiktinumas: „Eismas – greitas, dinamiškas procesas, kartais žmonės streso būsenoje pirmiau padaro, vėliau galvoja. Veikia streso elgesio […]
Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pristato iš esmės atnaujintą vieno populiariausių elektromobilių Europoje versiją – „ID.3 Neo“, taip pradėdama naują savo elektrinių modelių sėkmės istorijos etapą. Naujas modelio pavadinimas žymi esminius pokyčius: išraiškingą išorės dizainą, atnaujintą interjerą, pažangias elektrines sistemas ir papildomas skaitmenines technologijas. Iš pagrindų pasikeitęs „ID.3 Neo“ žada nustatyti naujus standartus kompaktiškų elektromobilių segmente. […]