Danijos laivybos ir logistikos grupė DFDS įsigijo didžiausią Turkijos Ro-Ro laivų operatorių ir taps viena pagrindinių žaidėjų stiprioje ir nuolat augančioje prekybos tarp ES ir Turkijos rinkoje. „U.N. Ro-Ro“ valdo penkis maršrutus, jungiančius Italiją ir Prancūziją su Turkija, turi 12 laivų ir uosto terminalus Trieste bei terminalą Pendike, Stambule. „U.N. Ro-Ro“ įmonėje dirba 500 darbuotojų. Sandoris įsigalios, kai jam pritars atitinkamos valdžios institucijos.
Šiandien Danijos laivybos grupė DFDS pasirašė sutartį dėl 98,8 % laivybos įmonės „U.N. Ro-Ro“ akcijų įsigijimo iš Turkijos privataus kapitalo bendrovių „Actera“ ir „Esas“. Sandorio vertė – 950 mln. EUR. „U.N. Ro-Ro“ yra didžiausias Ro-Ro laivų valdytojas Turkijoje, todėl dar labiau sustiprins didelį DFDS laivybos tinklą Baltijos jūroje, Šiaurės jūroje ir Lamanšo sąsiauryje. Šiuo metu Viduržemio jūroje DFDS valdo maršrutą tarp Prancūzijos ir Tuniso.
„U.N. Ro-Ro“ veiklą vykdo penkiais pagrindiniais maršrutais tarp Turkijos ir ES, jungiančiais Pendiko, Ambarlio, Mersino uostus Turkijoje su Italijos uostais Trieste ir Baryje, Tulono uostu Prancūzijoje ir Graikijos uostu Patruose. Įmonei priklauso 12 didelių Ro-Ro tipo laivų, ji valdo uosto terminalus Stambule (Pendiko terminalas) ir Italijos uostamiestyje Trieste. Bendradarbiaudama su geležinkelio operatoriais, „U.N. Ro-Ro“ taip pat siūlo intermodalinio transporto paslaugas tarp pagrindinių ES rinkų ir uostų.
Auganti rinka
„Turkijos ekonomika yra viena iš aštuoniolikos didžiausių pasaulyje. Prekyba su ES yra labai dinamiška. Nuo 1994 m., kai buvo įkurta „U.N. Ro-Ro“, jūrų prekyba nuolat perimdavo vis didesnę rinkos dalį iš kelių transporto sektoriaus, kuriame grūstys, pasienio kontrolė ir muitinės formalumai sukuria kliūtis transporto srautams. Šiuo metu 55 % prekybos sektoriaus sudaro jūrų prekyba, kuri nuolatos auga ir teikia naudą ne tik „U.N. Ro-Ro“, kuri yra viena pagrindinių operatorių šioje rinkoje,“ – pasakoja DFDS A/S generalinis direktorius ir prezidentas Nielsas Smedegaardas.
DFDS pagrindinė kompetencija
„Ro-Ro tipo laivų eksploatavimo ir uosto terminalų, kuriuose apdorojamas didelis nelydimų priekabų skaičius, taip pat konteineriai, skirti kroviniams perkrauti ir parengti gabenimui geležinkeliu, valdymo veikla yra labai panaši į DFDS vykdomą veiklą Šiaurės jūroje. Be to, gabenami kroviniai (mechanizmai, automobilių dalys, transporto priemonės, elektronikos prietaisai, kompiuteriai, plastikiniai gaminiai, tekstilė, drabužiai, maisto produktai, vaisiai, gėrimai ir kt.) taip pat yra panašūs,“ – pasakoja N. Smedegaardas. DFDS yra susipažinusi ir su laivais, kurie buvo pastatyti Vokietijos Flensburgo laivų statykloje. Šioje statykloje DFDS taip pat statė panašaus modernaus dizaino efektyvius laivus.
Pelningumas ir perspektyvumas
„U.N. Ro-Ro“ yra labai pelninga įmonė, todėl esame tikri, kad sujungus pajėgas, turėsime naujų, įdomių galimybių, nes galėsime plėtoti paslaugas naujiems klientams ir sujungti dvi prekybines organizacijas,“ – pasakoja DFDS A/S generalinis direktorius ir prezidentas Nielsas Smedegaardas.
Daug priekabų ir konteinerių, vežamų iš gamintojų jų klientams per Prancūziją ir Italiją, bus gabenami DFDS keltais Lamanšo sąsiauryje ir Šiaurės jūroje.
„Nekantriai laukiu, kada galėsime pasveikinti „U.N. Ro-Ro“ prisijungus prie DFDS. Man taip pat labai malonu, kad kvalifikuota ir profesionali „U.N. Ro-Ro“ vadovybė nusprendė pasilikti ir padėti užtikrinti, kad šis sandoris būtų naudingas visiems dabartiniams ir būsimiems darbuotojams ir klientams,“ – pasakoja Nielsas Smedegaardas.
Nuoroda į maršrutus ir nuotraukas:
https://www.dfds.com/PublicationsRepository/PublishingImages/U.N._RoRo_network_2018.png
Pranešimą paskelbė : Rasa Alekseriūnaitė, Integrity PR
Pavasariui įsibėgėjant ir prasidedant aktyviam augalų žydėjimui, ore padaugėja žiedadulkių. Specialistai atkreipia dėmesį, kad jo turi įtakos ir automobilių būklei, ir vairavimui – nusėdusios ant paviršių žiedadulkės gali pažeisti kėbulą bei mažinti matomumą. Degalinių tinklo „Circle K“ degalų ir plovyklų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius teigia, kad pavasarį ypač svarbu prižiūrėti automobilį. „Žiedadulkės kartu […]
2026 m. balandžio 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas atsižvelgė į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą ir priėmė Kelių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pagerinti investicinę aplinką kelių infrastruktūros srityje bei sudaryti sąlygas modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių. Priimtomis pataisomis sutarta įtvirtinti, kad viešojo ir […]
Degalinių švieslentėse skaičiai eilinį kartą šauna į viršų, tik šįkart Lietuvos vairuotojų kantrybės taurė pagaliau persipildo – vis dažniau jie renkasi elektromobilį. „Per pastarąjį mėnesį dėl krovimo stotelių įrengimo sulaukėme trigubai daugiau skambučių nei įprastai – daugiausiai per visą istoriją“, – staiga išaugusiu susidomėjimu stebisi Ignas Petrikonis, elektromobilių krovimo įmonės „Evioni“ vadovas. Pasak jo, pirmose […]
AB „Kelių priežiūra“ visuomenei atveria informaciją apie krašto keliuose planuojamus „dešiniojo rato“ dangos pažaidų tvarkymo darbus. Nuo šiol gyventojai gali vienoje vietoje matyti, kuriuose ruožuose šiemet bus vykdomi darbai – parengtas ir viešai pristatomas planuojamų darbų žemėlapis. Krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa orientuota į kritinių dangos pažaidų šalinimą intensyviausio eismo ruožuose, kur vyrauja […]
Mažėjant siunčiamų popierinių laiškų apimtims, pašto sektoriui vis sunkiau remtis tradiciniu veiklos modeliu. Šveicarijoje dirbančio „Swiss Post“ transporto departamento vadovo ir valdybos nario dr. Aurimo Vilkelio teigimu, ateityje paštas nebegalės išsilaikyti vien iš laiškų ir siuntų pristatymo, todėl turės ieškoti naujų funkcijų – nuo elektroninės komercijos ir duomenų sprendimų iki platesnio vaidmens valstybės logistikoje. Anot […]
Eismas šiandien tampa ne tik judėjimo, bet ir emocinės savikontrolės išbandymu. Nuolatinis skubėjimas, įtemptos dienotvarkės ir informacinis triukšmas persikelia ir į kelią – čia net ir racionalūs žmonės kartais reaguoja impulsyviai. Psichologė Kristina Jievaitienė paaiškina, kad tai nėra atsitiktinumas: „Eismas – greitas, dinamiškas procesas, kartais žmonės streso būsenoje pirmiau padaro, vėliau galvoja. Veikia streso elgesio […]