Kokia bus transporto infrastruktūros ateitis? Kaip keičiasi procesai, kokios yra gerosios praktikos ir ko Lietuva gali pasimokyti iš Vakarų valstybių? Atsakymai į šiuos klausimus bus pateikti jau penktus metus iš eilės rengiamoje konferencijoje „Transporto infrastruktūros inovacijos“.
„Spartėjanti didmiesčių plėtra ir augantys žmonių poreikiai diktuoja poreikį modernizuoti Lietuvos transporto infrastruktūrą. Tačiau tiesiant ar rekonstruojant kelią, aplinkkelį, geležinkelį, statant tiltą vien medžiagų ir žmonių neužtenka. Ilgametė praktika, žinios ir patirtis, įgyta bendradarbiaujant su tarptautinėmis kompanijomis – štai kas užtikrina tvarią ir ilgaamžę transporto sistemų plėtrą“, – sakė konferenciją organizuojančios bendrovės „Kelprojektas“ generalinis direktorius Algimantas Medžiaušis.
Lietuvos specialistai renginyje semsis žinių iš Švedijos ir Vokietijos ekspertų, kurie dalinsis įžvalgomis apie inovacijas, užtikrinančias efektyvų transporto infrastruktūros modernizavimą bei nuoseklų projektavimo procesų valdymą.
Šiuolaikines kelių tiesimo technologijas ir ateities tendencijas konferencijos dalyviams pristatys Vokietijos įmonės „BT Beton-Technik GmbH“ inžinierius Martinas Barka.
Jis papasakos apie metodus, kurie užtikrina kelių patvarumą ir ilgaamžiškumą, supažindins su naujausiais technologiniais sprendimais ir atskleis medžiagų mišinių sudėtį, naudojamą tiesiant kelius vietovėse, kuriose orų sąlygos yra tokios nepastovios, kaip Lietuvoje.
„Norint kelią pritaikyti intensyviam automobilių srautui, tam, kad jis būtų ilgaamžiškas, svarbu ne tik parinkti tinkamą mišinį, bet ir pritaikyti patikrintą technologiją bei atitinkamą techniką. Svarbų vaidmenį atlieka kelio dangos paviršiaus apdorojimas. Lietuvoje pristatysiu, kaip visa tai atliekama šiandien ir kokios ateities tendencijos“, – sakė M.Barka.
Martinas Ålenius iš Švedijos bendrovės „Tyréns“, kuriančios tvarios miestų plėtros sprendimus, pateiks infrastruktūros projektų automatizavimo ir skaitmeninimo pavyzdžių, kurie padeda taupyti laiką ir lėšas.
Apie milžiniško masto projektą Stokholme, kuriam neprireikė jokių brėžinių, papasakos dar vienas svečias iš Švedijos – „ELU Konsult“ statybų inžinerijos vadovas Danas Svenssonas.
Konferencijoje bus kalbama ir apie geležinkelių plėtrą bei modernizavimą. Larsas Elneris, Švedijos kompanijos „Projektengagemang“ vyresnysis geležinkelių konsultantas, atskleis Švedijos geležinkelių planavimo ir projektavimo subtilybes bei darbo užkulisius.
Švedijos transporto administracijos projektų vadovas Olofas Lyddby pristatys sėkmės istorijas iš kliento perspektyvos rodydamas realius pavyzdžius Stokholmo regione.
Konferenciją „Transporto infrastruktūros inovacijos“ rengia didžiausia Lietuvos transporto infrastruktūros projektavimo bendrovė „Kelprojektas“. Į ją pakviesta per 150 specialistų iš visos Lietuvos – savivaldybių atstovų, kelių ir geležinkelių transporto įmonių, transporto infrastruktūros statybos ir priežiūros įmonių ir kt.
„Ši konferencija suteikia plotmę Lietuvos ir užsienio specialistams aptarti esamus ir būsimus projektus, pasidalinti juose taikomais pažangiais sprendimais, idėjomis ir lūkesčiais. Užsienio ekspertų įžvalgos ir patarimai padės planuoti, organizuoti ir vykdyti efektyvius transporto infrastruktūros modernizavimo bei plėtros projektus Lietuvoje“, – teigė „Kelprojekto“ vadovas A.Medžiaušis.
Konferencija „Transporto infrastruktūros inovacijos“ vyks rugsėjo 6 d., trečiadienį, viešbutyje „Vilnius Grand Resort“ (Ežeraičių g. 2, Ežeraičių km., Vilniaus raj.). Dalyvių registracija prasideda 9.30 val.
Apie „Kelprojektą“
„BaltCap“ valdomas „Kelprojektas“ šiuo metu yra didžiausia transporto infrastruktūros inžinerijos įmonių grupė Lietuvoje, projektuojanti susisiekimo komunikacijas, viešojo naudojimo pastatus, inžinerinius tinklus, atliekanti teritorijų planavimo darbus, teikianti techninės priežiūros paslaugas.
2013 metais „Kelprojektas“ įsigijo UAB „Urbanistika“, vykdančios teritorijų planavimo darbus, kontrolinį akcijų paketą. 2014 metais įsigijo 100 proc. akcijų UAB „Kelvista“, vykdančios transporto infrastruktūros statinių techninę priežiūrą. Ilgametė patirtis, naujos technologijos ir modernūs vadybos metodai leidžia „Kelprojekto“ įmonių grupei sėkmingai dalyvauti Lietuvos ir kitų šalių (Latvijos, Estijos, Švedijos) transporto infrastruktūros modernizavimo bei teritorijų planavimo procesuose. Per daugiau nei penkis veiklos dešimtmečius „Kelprojekto“ įmonių grupė įgyvendino daugiau nei 6 tūkstančių įvairaus dydžio ir sudėtingumo projektų.
„Kelprojekto“ įmonių grupės paruošti projektai: Panemunės miesto rytinio aplinkkelio tiesimo su tiltu per Nemuno prataką projektas (pripažintas Geriausiu metų kelių projektu 2014), kelio A9 Panevėžys-Šiauliai ruožo nuo 59,7 iki 75,63 km rekonstrukcijos (su Kairių aplinkkeliu) projektas (pripažintas Lietuvos Metų gaminiu 2014), pirmosios Lietuvoje prioritetą viešajam transportui skiriančios išmaniosios sankryžos Kaune projektas (pripažintas Lietuvos Metų Gaminiu 2013), „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Marijampolė-Kazlų Rūda-Kaunas rekonstrukcijos projektas (pripažintas Lietuvos Metų Gaminiu 2012), Vilniaus pietinio ir vakarinio aplinkkelio statinių projektai, Liepojos oro uosto rekonstrukcijos projektas, Lietuvos bendrasis planas, daugelio Lietuvos apskričių, miestų, rajonų bendrieji planai ir kiti.
Už nuolatines investicijas į inovacines projektavimo technologijas, veiklos procesų tobulinimą ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą 2012 m. „Kelprojektas“ pripažintas „Inovatyviausia įmone“ Lietuvoje, 2013 m. apdovanotas Nacionaliniu kokybės vadybos prizu, o 2014 m. laimėjo konkurso „Metų paslauga“ nominacijoje „Intelektualiausia darbo vieta“.
Pagrindinė „Kelprojektas“ būstinė nuo 1956 m. yra įsikūrusi Kaune, įmonės padaliniai veikia Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Taline (Estijoje). Įmonių grupėje dirba 320 darbuotojų.
Pranešimą paskelbė : Indrė Šadzevičiūtė, Fabula Hill+Knowlton Strategies
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]