Kokia bus transporto infrastruktūros ateitis? Kaip keičiasi procesai, kokios yra gerosios praktikos ir ko Lietuva gali pasimokyti iš Vakarų valstybių? Atsakymai į šiuos klausimus bus pateikti jau penktus metus iš eilės rengiamoje konferencijoje „Transporto infrastruktūros inovacijos“.
„Spartėjanti didmiesčių plėtra ir augantys žmonių poreikiai diktuoja poreikį modernizuoti Lietuvos transporto infrastruktūrą. Tačiau tiesiant ar rekonstruojant kelią, aplinkkelį, geležinkelį, statant tiltą vien medžiagų ir žmonių neužtenka. Ilgametė praktika, žinios ir patirtis, įgyta bendradarbiaujant su tarptautinėmis kompanijomis – štai kas užtikrina tvarią ir ilgaamžę transporto sistemų plėtrą“, – sakė konferenciją organizuojančios bendrovės „Kelprojektas“ generalinis direktorius Algimantas Medžiaušis.
Lietuvos specialistai renginyje semsis žinių iš Švedijos ir Vokietijos ekspertų, kurie dalinsis įžvalgomis apie inovacijas, užtikrinančias efektyvų transporto infrastruktūros modernizavimą bei nuoseklų projektavimo procesų valdymą.
Šiuolaikines kelių tiesimo technologijas ir ateities tendencijas konferencijos dalyviams pristatys Vokietijos įmonės „BT Beton-Technik GmbH“ inžinierius Martinas Barka.
Jis papasakos apie metodus, kurie užtikrina kelių patvarumą ir ilgaamžiškumą, supažindins su naujausiais technologiniais sprendimais ir atskleis medžiagų mišinių sudėtį, naudojamą tiesiant kelius vietovėse, kuriose orų sąlygos yra tokios nepastovios, kaip Lietuvoje.
„Norint kelią pritaikyti intensyviam automobilių srautui, tam, kad jis būtų ilgaamžiškas, svarbu ne tik parinkti tinkamą mišinį, bet ir pritaikyti patikrintą technologiją bei atitinkamą techniką. Svarbų vaidmenį atlieka kelio dangos paviršiaus apdorojimas. Lietuvoje pristatysiu, kaip visa tai atliekama šiandien ir kokios ateities tendencijos“, – sakė M.Barka.
Martinas Ålenius iš Švedijos bendrovės „Tyréns“, kuriančios tvarios miestų plėtros sprendimus, pateiks infrastruktūros projektų automatizavimo ir skaitmeninimo pavyzdžių, kurie padeda taupyti laiką ir lėšas.
Apie milžiniško masto projektą Stokholme, kuriam neprireikė jokių brėžinių, papasakos dar vienas svečias iš Švedijos – „ELU Konsult“ statybų inžinerijos vadovas Danas Svenssonas.
Konferencijoje bus kalbama ir apie geležinkelių plėtrą bei modernizavimą. Larsas Elneris, Švedijos kompanijos „Projektengagemang“ vyresnysis geležinkelių konsultantas, atskleis Švedijos geležinkelių planavimo ir projektavimo subtilybes bei darbo užkulisius.
Švedijos transporto administracijos projektų vadovas Olofas Lyddby pristatys sėkmės istorijas iš kliento perspektyvos rodydamas realius pavyzdžius Stokholmo regione.
Konferenciją „Transporto infrastruktūros inovacijos“ rengia didžiausia Lietuvos transporto infrastruktūros projektavimo bendrovė „Kelprojektas“. Į ją pakviesta per 150 specialistų iš visos Lietuvos – savivaldybių atstovų, kelių ir geležinkelių transporto įmonių, transporto infrastruktūros statybos ir priežiūros įmonių ir kt.
„Ši konferencija suteikia plotmę Lietuvos ir užsienio specialistams aptarti esamus ir būsimus projektus, pasidalinti juose taikomais pažangiais sprendimais, idėjomis ir lūkesčiais. Užsienio ekspertų įžvalgos ir patarimai padės planuoti, organizuoti ir vykdyti efektyvius transporto infrastruktūros modernizavimo bei plėtros projektus Lietuvoje“, – teigė „Kelprojekto“ vadovas A.Medžiaušis.
Konferencija „Transporto infrastruktūros inovacijos“ vyks rugsėjo 6 d., trečiadienį, viešbutyje „Vilnius Grand Resort“ (Ežeraičių g. 2, Ežeraičių km., Vilniaus raj.). Dalyvių registracija prasideda 9.30 val.
Apie „Kelprojektą“
„BaltCap“ valdomas „Kelprojektas“ šiuo metu yra didžiausia transporto infrastruktūros inžinerijos įmonių grupė Lietuvoje, projektuojanti susisiekimo komunikacijas, viešojo naudojimo pastatus, inžinerinius tinklus, atliekanti teritorijų planavimo darbus, teikianti techninės priežiūros paslaugas.
2013 metais „Kelprojektas“ įsigijo UAB „Urbanistika“, vykdančios teritorijų planavimo darbus, kontrolinį akcijų paketą. 2014 metais įsigijo 100 proc. akcijų UAB „Kelvista“, vykdančios transporto infrastruktūros statinių techninę priežiūrą. Ilgametė patirtis, naujos technologijos ir modernūs vadybos metodai leidžia „Kelprojekto“ įmonių grupei sėkmingai dalyvauti Lietuvos ir kitų šalių (Latvijos, Estijos, Švedijos) transporto infrastruktūros modernizavimo bei teritorijų planavimo procesuose. Per daugiau nei penkis veiklos dešimtmečius „Kelprojekto“ įmonių grupė įgyvendino daugiau nei 6 tūkstančių įvairaus dydžio ir sudėtingumo projektų.
„Kelprojekto“ įmonių grupės paruošti projektai: Panemunės miesto rytinio aplinkkelio tiesimo su tiltu per Nemuno prataką projektas (pripažintas Geriausiu metų kelių projektu 2014), kelio A9 Panevėžys-Šiauliai ruožo nuo 59,7 iki 75,63 km rekonstrukcijos (su Kairių aplinkkeliu) projektas (pripažintas Lietuvos Metų gaminiu 2014), pirmosios Lietuvoje prioritetą viešajam transportui skiriančios išmaniosios sankryžos Kaune projektas (pripažintas Lietuvos Metų Gaminiu 2013), „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Marijampolė-Kazlų Rūda-Kaunas rekonstrukcijos projektas (pripažintas Lietuvos Metų Gaminiu 2012), Vilniaus pietinio ir vakarinio aplinkkelio statinių projektai, Liepojos oro uosto rekonstrukcijos projektas, Lietuvos bendrasis planas, daugelio Lietuvos apskričių, miestų, rajonų bendrieji planai ir kiti.
Už nuolatines investicijas į inovacines projektavimo technologijas, veiklos procesų tobulinimą ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą 2012 m. „Kelprojektas“ pripažintas „Inovatyviausia įmone“ Lietuvoje, 2013 m. apdovanotas Nacionaliniu kokybės vadybos prizu, o 2014 m. laimėjo konkurso „Metų paslauga“ nominacijoje „Intelektualiausia darbo vieta“.
Pagrindinė „Kelprojektas“ būstinė nuo 1956 m. yra įsikūrusi Kaune, įmonės padaliniai veikia Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Taline (Estijoje). Įmonių grupėje dirba 320 darbuotojų.
Pranešimą paskelbė : Indrė Šadzevičiūtė, Fabula Hill+Knowlton Strategies
2026 m. balandžio 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas atsižvelgė į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą ir priėmė Kelių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pagerinti investicinę aplinką kelių infrastruktūros srityje bei sudaryti sąlygas modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių. Priimtomis pataisomis sutarta įtvirtinti, kad viešojo ir […]
Degalinių švieslentėse skaičiai eilinį kartą šauna į viršų, tik šįkart Lietuvos vairuotojų kantrybės taurė pagaliau persipildo – vis dažniau jie renkasi elektromobilį. „Per pastarąjį mėnesį dėl krovimo stotelių įrengimo sulaukėme trigubai daugiau skambučių nei įprastai – daugiausiai per visą istoriją“, – staiga išaugusiu susidomėjimu stebisi Ignas Petrikonis, elektromobilių krovimo įmonės „Evioni“ vadovas. Pasak jo, pirmose […]
AB „Kelių priežiūra“ visuomenei atveria informaciją apie krašto keliuose planuojamus „dešiniojo rato“ dangos pažaidų tvarkymo darbus. Nuo šiol gyventojai gali vienoje vietoje matyti, kuriuose ruožuose šiemet bus vykdomi darbai – parengtas ir viešai pristatomas planuojamų darbų žemėlapis. Krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa orientuota į kritinių dangos pažaidų šalinimą intensyviausio eismo ruožuose, kur vyrauja […]
Mažėjant siunčiamų popierinių laiškų apimtims, pašto sektoriui vis sunkiau remtis tradiciniu veiklos modeliu. Šveicarijoje dirbančio „Swiss Post“ transporto departamento vadovo ir valdybos nario dr. Aurimo Vilkelio teigimu, ateityje paštas nebegalės išsilaikyti vien iš laiškų ir siuntų pristatymo, todėl turės ieškoti naujų funkcijų – nuo elektroninės komercijos ir duomenų sprendimų iki platesnio vaidmens valstybės logistikoje. Anot […]
Eismas šiandien tampa ne tik judėjimo, bet ir emocinės savikontrolės išbandymu. Nuolatinis skubėjimas, įtemptos dienotvarkės ir informacinis triukšmas persikelia ir į kelią – čia net ir racionalūs žmonės kartais reaguoja impulsyviai. Psichologė Kristina Jievaitienė paaiškina, kad tai nėra atsitiktinumas: „Eismas – greitas, dinamiškas procesas, kartais žmonės streso būsenoje pirmiau padaro, vėliau galvoja. Veikia streso elgesio […]
Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pristato iš esmės atnaujintą vieno populiariausių elektromobilių Europoje versiją – „ID.3 Neo“, taip pradėdama naują savo elektrinių modelių sėkmės istorijos etapą. Naujas modelio pavadinimas žymi esminius pokyčius: išraiškingą išorės dizainą, atnaujintą interjerą, pažangias elektrines sistemas ir papildomas skaitmenines technologijas. Iš pagrindų pasikeitęs „ID.3 Neo“ žada nustatyti naujus standartus kompaktiškų elektromobilių segmente. […]