Pirmą šių metų pusmetį keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose augo penktadaliu, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o trijuose oro uostuose iš viso aptarnauta 2,5 proc. daugiau skrydžių. Be to, lyginant su pernai, didesnis keleivių srautas lėmė daug geresnį orlaivių užpildymą, labiausiai pastarasis rodiklis augo būtent tradicinių oro bendrovių kategorijoje (35 proc. daugiau nei praėjusiais metais).
Per šių metų sausį–birželį Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau kaip 2,8 mln. keleivių: Vilniaus oro uostas – per 2 mln. keleivių, Kauno – per 640 tūkst., Palangos – daugiau kaip 150 tūkstančių. Iš viso fiksuotas 20 proc. keleivių skaičiaus augimas, lyginant su pernai tuo pačiu metu. Šį pusmetį Lietuvos oro uostuose įvyko beveik 25 tūkst. skrydžių (2,5 proc. daugiau), gabenta 9,9 tūkst. tonų krovinių.
Lietuvos oro uostų duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį iš Lietuvos oro uostų skraidžiusių tradicinių oro bendrovių vidutinis lėktuvo užpildymas siekė 73 proc. (2019 m. – 66 proc.). Žemų kaštų oro bendrovių skrydžiuose buvo užpildyta vidutiniškai 88 proc. vietų (2019 m. – 89 proc.).
Kauno spurtas tęsiasi
Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis pastebi, kad lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, pavyzdžiui, su pirmu 2019 metų pusmečiu, keleivių srautas Vilniaus oro uoste šįmet dar buvo kiek mažesnis, bet Palangos oro uoste beveik susilygino, o Kauno oro uoste veržliai kilo aukštyn, priešpandeminį lygį pranokdamas net 18 procentų.
„Apskritai, Kauno oro uoste stebime rekordinius keleivių skaičius – per pirmą šių metų pusmetį aptarnauta per 640 tūkst. asmenų. O krovinių kiekis šiame oro uoste, palyginti su 2019 metų pirmu pusmečiu, yra kone pusantro karto didesnis. Toks pagreitis yra svarbus tiek regiono, tiek visos Lietuvos ekonomikai“, – komentuoja T. Zitikis.
Birželio mėnuo – indikacija tolesniam augimui
Pasak T. Zitikio, teigiamai nuteikia pastarojo birželio mėnesio keleivių rodikliai. Vilniuje pirmą vasaros mėnesį aptarnauta beveik analogiškas skaičius keleivių, kiek ir pernai, Kaune – dešimtadaliu daugiau. Tik Palangoje fiksuota nedidelė neigiama korekcija (7 proc. mažiau). Aviacijoje svarbus rodiklis – orlaivių užpildymas – šių metų birželį visuose trijuose oro uostuose gerėjo 6 proc. (tiek žemų kaštų, tiek tradicinių oro bendrovių lėktuvų).
Maršrutų plėtros vadovas taip pat pastebi, kad Lietuvos oro uostuose nuosekliai auga ir krovinių, gabenamų per oro uostus, kiekis. Vien birželį šis rodiklis siekė per 1,7 tūkst. tonų ir viršijo tiek 2019 metų (33 proc.), tiek 2022 metų (3 proc.) birželio mėnesių rezultatus.
Siūlo daugiau negu 80 maršrutų
T. Zitikis atkreipia dėmesį, kad vasaros aviacijos sezonas prasidėjo kovo pabaigoje, o šiuo metu oro bendrovės Lietuvos oro uostuose keleiviams siūlo daugiau nei 80 tiesioginių reguliarių krypčių. Svarbu ir tai, kad keleiviai tiesiogiai iš kelionių organizatorių gali pirkti vien lėktuvų bilietus užsakomuosiuose skrydžiuose, kurių nuo šio vasaros sezono atsirado jau ir Kauno oro uoste.
Daugiausia visų reguliarių maršrutų, beveik pusšimtis, siūloma keliaujantiems iš Vilniaus oro uosto. Per Kauno oro uostą vasaros sezonu vykstantys keleiviai gali rinktis iš beveik 30 krypčių, Palangos oro uoste siūlomos penkios keliautojų pamėgtos kryptys.
Šiuo metu Lietuvos oro uostuose reguliarius skrydžius vykdo 12 oro bendrovių, iš kurių 9 yra tradicinės ir dar trys – žemų kaštų oro bendrovės.
Apie Lietuvos oro uostus:
Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje
Bendraukime Twitter arba Linkedin
Pranešimą paskelbė: Gabija Žiūkaitė, UAB „Fabula ir partneriai”
Pirmaujanti Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ metus baigė istoriniu pasiekimu – 2024 m. buvo pasiektas didžiausias per visą bendrovės istoriją metinis keleivių skaičius. Iš viso aviakompanija pervežė 8,3 mln. keleivių ir atliko 73 300 skrydžių (įskaitant oro linijų ACMI-out operacijas). Preliminarūs 2024 m. duomenys rodo, kad bendrovė taip pat viršijo priešpandeminius rekordus. „2024 m. […]
Mr Eugenijus Sabutis, Lithuanian Minister of Transport and Communications, leaves for Warsaw on Wednesday to meet with Mr Krzysztof Gawkowski, Deputy Prime Minister and Minister of Digital Affairs of Poland, and Mr Dariusz Klimczak, Polish Minister of Infrastructure. During their meetings, the Ministers will discuss bilateral projects and further strengthening of cooperation in the transport […]
Lietuvoje judumo platforma „Bolt“ ima teikti naują paslaugą verslui – ilgalaikę automobilių nuomą. Nuo šiol įmonės gali ne tik pasinaudoti netoliese esančiu laisvu „Bolt Drive“ automobiliu trumpoms ar kelių dienų kelionėms, bet ir išsinuomoti automobilį keliems ar keliolikai mėnesių. Anot „Bolt“, ši paslauga gali padėti sumažinti poreikį įmonėms turėti nuosavas transporto priemones bei ženkliai palengvinti […]
Kasmet augusi krovinių vežimo kelių transportu rinka Lietuvoje pernai susidūrė su sunkumais – įmonės, nors ir išlaikė krovinių apyvartos augimą, tačiau patyrė paslaugų eksporto apimčių sumažėjimą, teigiama Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) atliktoje rinkos analizėje. Aljanso pateiktais Lietuvos banko duomenimis, palyginti su tuo pačiu metu 2023-iaisiais, 2024-ųjų sausį–rugsėjį krovininio kelių transporto paslaugų eksportas sumažėjo […]
Šeštadienį (sausio 11 d.) Vilniaus oro uoste organizuojamas istorinis renginys – masinis naujojo išvykimo terminalo testavimas. Atlikti testavimą per rekordiškai trumpą laiką dar lapkritį užsiregistravo per 1 000 savanorių. Atvykę į naująjį oro uosto išvykimo terminalą testuotojai pasijaus tarsi tikri šešių skrydžių keleiviai ir padės Lietuvos oro uostų komandoms nustatyti, kaip pasiruošta terminalo atidarymui, numatytam […]
Lietuvoje pavėžėjai įprastai dirba pagal individualią veiklą (ĮV), o ne pagal darbo sutartį. Tai, anot specialistų, darbuotojams kelia daugiau grėsmių nei privalumų. „Skaitmeninės darbo platformos (programėlės, kurios sujungia paslaugų teikėjus su klientais) sukuria prieštaringas darbo santykių formas ir trikdo tradicinį darbo organizavimą. Šis verslo modelis apriboja darbuotojų teisę naudotis darbo apsauga“, – teigia Vilniaus universiteto […]