2020 metais legendinė „Audi quattro“ visų ratų pavara minėjo keturiasdešimties metų jubiliejų. Per praėjusius keturis dešimtmečius pavara buvo žymiai patobulinta, pasiekiant visiškai naujų galimybių ir ją pritaikant prie galingų elektros variklių, kurie prieš 40 metų buvo tik tolima svajonė. „Audi“ apžvelgia svarbiausius „quattro“ pasiekimus, dėl kurių ji tapo tokia ypatinga, taip pat ir tai kaip per šį laikotarpį buvo tobulinama „quattro“ pavara.
„Jau seniai „quattro“ pavara yra vertinama ne vien tik kaip technologija, bet kaip viena didžiausių markės vertybių. Patirtis važiuojant visais varančiaisiais ratais yra tai, ką turi išbandyti ir mėgautis, ypatingai žiemą, kiekvienas vairuotojas. Tai yra „Audi“ pasididžiavimas ir, tuo pačiu metu, meistriškumo, kuris buvo nuolatos tobulinamas, patvirtinimas“, – sako Ilgvars Ļubka, „Audi“ markės vadovas Latvijoje ir Lietuvoje.
2020 metų „quattro“ modelių topas
Per paskutiniuosius 10 metų Lietuvoje kasmet daugėjo vairuotojų, kurie rinkosi „Audi“ modelius su „quattro“ pavara. „Visų ratų „quattro“ pavaros galimybių ir jos suteikiamo pasitikėjimo poreikis nuolatos auga. 2020 metais net 76 % visų Lietuvoje parduotų „Audi“ modelių turėjo „quattro“ pavarą, o tai – 8% daugiau nei prieš metus. Jau daug metų populiariausi „Audi“ modeliai Lietuvoje yra „quattro“ pavarą kaip standartinę įrangą turintys „Q7“ ir „Q5“, taip pat vis daugiau populiarių verslo klasės modelių pernai buvo parduoti su „quattro“ pavaros sistema, o tai reiškia, kad pirkėjai nemano, kad visų ratų pavarą gali turėti tik dideli „Audi Q“ šeimos automobiliai“, – aiškina Ilgvars Ļubka.
„quattro“ pavara laiko tėkmėje
Mintį lengvajame automobilyje sumontuoti visų ratų pavarą „Audi“ inžinieriai pristatė 1976–1977 metų žiemą, kada markės prototipai su priekinių ratų pavara ir praktiški Vokietijos armijai skirti „Volkswagen Iltis“, kuriems visų ratų pavarą sukūrė „Audi“, buvo išbandyti Švedijos žiemos sąlygomis. Nors „VW Iltis“ buvo palyginti negalingas automobilis, testai vienareikšmiškai atskleidė visų ratų pavaros pranašumą esant sudėtingoms eismo sąlygoms ir slidžiai kelio dangai. Kitais metais „Audi“ toliau tęsė bandymus, o 1979 metų rudenį dienos šviesą išvydo sportiškasis „Audi Quattro“ kupė su visų ratų pavara. „Audi Quattro“ kupė prezentacija įvyko 1980 metų Ženevos automobilių parodoje ir akimirksniu tapo pasauline sensacija.
„Quattro“ itin greitai tapo garsus ir populiarus. Ir nors iš pradžių „Audi“ planavo parduoti tik 400 originalių „Audi Quattro“ modelių, iš viso nuo 1980 iki 1991 metų jų buvo pagaminta net 11 452 – 28-iais kartais daugiau.
„quattro“ debiutuoja automobilių sporte
„quattro“ debiutas automobilių sporte įvyko 1981 m. žiemos ralio lenktynėse „Jänner Rallye“ Austrijoje. Inovatyvi visų ratų pavara atvėrė dar didesnes sportinių automobilių galimybes ir „Audi“ tiesiogine to žodžio prasme sudrebino automobilių sporto pasaulį. 1980-ųjų pradžioje automobiliai su „Quattro“ visų ratų pavara laimėjo du pasaulio ralio čempionato ir du gamintojų nugalėtojų titulus, taip visiems laikams pakeisdami ralio pasaulį. Buvo pasiekti „Pike Peak“ pakilimo į kalną rekordai JAV, taip pat skirtingais metais nesuskaičiuojamas pergalių kiekis įvairiuose automobilių lenktynių čempionatuose. „quattro“ pergalės tęsiasi iki šiol, o 2016 metais Švedijos automobilių sporto legenda Mattias Ekström su „Audi S1 quattro EKSRX“ laimėjo Pasaulio ralio kroso čempionatą.
10 įdomių faktų apie „quattro“
Legendinė „Audi“ visų ratų pavara dabar siejama su sportišku važiavimu, saugumu ir pasitikėjimu kelyje kasdienėse situacijose, bet nedaug kas žino kaip ši technologija evoliucionavo per 40 metų ir kokios dabar yra jos galimybės. Žemiau pateikiame dešimt mažiau žinomų faktų apie „quattro“ visų ratų pavarą:
Pranešimą paskelbė: Rusnė Tamošaitytė, UAB „Fabula ir partneriai”
Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų automobilių techninių apžiūrų dažnio. „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, […]
Tęsdamas vizitą Briuselyje, Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašė deklaraciją dėl Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą remsiančio tarptautinio fondo įsteigimo. Tikimasi, kad fondas pradės veikti jau kitais metais. Anot J. Taminsko, Ukrainos atstatymas turi prasidėti dabar, nelaukiant karo pabaigos. „Kai galvojame apie Ukrainos susisiekimo atkūrimą, matome ne tik kelius […]
Didžiausias automobilių priedų, modifikacijų, pasirodymų ir aksesuarų verslo renginys pasaulyje – „SEMA Show” – jau daugiau nei pusšimtį metų sutraukia automobilių industrijos elitą iš viso pasaulio. Šiemet „Autogidas” suteikė automobilių entuziastui Norbertui Daunoravičiui (Norbei) galimybę vykti į šį uždarą, ne visiems prieinamą automobilių pasaulio epicentrą ir gyvai patirti tai, ką dauguma mato tik ekranuose – […]
Vienas unikaliausių Lietuvos kelių, magistralė Vilnius-Utena, šiandien keičiasi neatpažįstamai. Modernūs, lietuvio akiai dar neįprasti, tačiau specialistų patvirtinti kelio architektūros sprendimai mūsų kelius priartina prie vakarietiškų bei skandinaviškų kelių standarto. Tranzitinį eismą užtikrinančio kelio 40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų šiuo metu vyksta intensyvūs darbai: įrengiami nauji konstrukciniai sluoksniai, diegiamos modernios saugumo priemonės, […]
Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, […]
Lietuvos oro uostai (LTOU) lapkričio mėnesį aptarnavo per 526,5 tūkst. keleivių. Lyginant su 2024 metų lapkričio mėnesiu, LTOU paslaugomis naudojosi beveik 8 proc. daugiau keleivių. Vilniaus oro uoste lapkritį keleivių srautas siekė per 379 tūkst. aptarnautų asmenų, Kauno – per 111 tūkst., Palangos – daugiau kaip 36 tūkstančius. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniuje keleivių […]