Vasaros kelionės elektromobiliu Lietuvoje: kur patogiausia važiuoti atostogoms?

1

Vasaros kelionės elektromobiliu Lietuvoje: kur patogiausia važiuoti atostogoms?

Vis daugiau Lietuvos gyventojų renkasi keliones elektromobiliais, siekdami ne tik išvengti taršos, bet ir mėgautis komfortišku bei tylesniu važiavimu. Nors ilgesnės kelionės elektromobiliu jau nebėra retenybė, dalis vairuotojų vis dar svarsto ar patogu būtų leistis į tolimesnes keliones po Lietuvą. „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovė Laura Doraitė-Gudavičienė pasidalino įžvalgomis apie patogiausias kryptis Lietuvoje vasarą bei aptarė galimus kelionių elektromobiliu privalumus ir iššūkius.

 

Patogiausias maršrutas – link Baltijos krantų

Atsižvelgiant į tai, kaip auga ir keičiasi elektromobilių parkas Lietuvoje, akivaizdu, kad ir ilgesnės kelionės jais tampa vis aktualesnės. Žmonės keliauja ne tik Lietuvoje, bet ir į užsienį, įveikdami ne šimtus, o tūkstančius kilometrų. Lietuvoje vasarą populiariausios kryptys – prie jūros arba ežerų, tai Klaipėda, Palanga, Ignalina, Molėtai ir Zarasai.

Pasak „Elektrum Lietuva“ atstovės, kelionės į pajūrį yra labiau pritaikytos elektromobiliams, nes tiek pakeliui, tiek ir sustojus prie Kauno, Klaipėdoje ar Palangoje nesunku rasti kur įkrauti elektromobilį. Vairuotojams taip pat svarbu, kokiose vietose yra įrengtos įkrovimo stotelės. Aktualu, kad sustojus įsikrauti būtų galima išgerti kavos, užkąsti ar nueiti į tualetą.

Kalbant apie kitus patogumus, kai kuriuose miestuose elektromobilių parkavimas yra nemokamas, tačiau reikia nepamiršti pasirūpinti leidimais. Taip pat, važiuojant į Neringą, elektromobiliams netaikomas taršos mokestis.

Turizmo infrastruktūra yra, o įkrovimo stotelių dar teks luktelti

„Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovės teigimu, nors įkrovimo taškų plėtra šalyje vykdoma, kol kas ne visos Lietuvos vietovės yra patrauklios elektromobilių vairuotojams. Renkantis savaitgalio kelionių kryptis elektromobilių vairuotojams iššūkį gali kelti mažesni miestai ir miesteliai.

„Vykstant į Šiaurės rytų Lietuvą, link ežerų krašto, mus pasitinka kiek kitokia situacija nei pasirinkus pajūrio kryptį. Čia infrastruktūros dar trūksta tiek pakeliui, tiek ir mažesniuose miestuose. Bet situacija tikrai gerėja, ir manau, kad kitą vasarą „nepatogių“ krypčių beveik neliks“, – prognozuoja L. Doraitė-Gudavičienė.

Ekspertės teigimu, įkrovimo infrastruktūros kūrimas prie kelių yra iššūkis daugumai operatorių, nes skirtingai nei miestuose dažnai ESO tinklo galimybės yra ribotos, be to, yra taikomi papildomi reikalavimai dėl atstumų nuo kelio, servitutinių zonų naudojimo kabelių vedimui, nuovažoms ir pan.

„Yra nemažai puikių vietų Lietuvos regionuose, kuriose yra išvystyta turizmo infrastruktūra, bet nėra pakankamai įkrovimo infrastruktūros. Taip pat ir regioniniai keliai. Esame jau įpratę, kad degalinės visada yra pakeliui, nesvarbu kokios reikšmės kelias tai bebūtų,“ – teigia „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovė.

Kad kelionės elektromobiliais būtų tokios pat patogios kaip ir automobiliais su vidaus degimo varikliu, būtinas panašaus tankumo įkrovimo tinklas, kokį turi degalinės.

„Jei važiuodami į bet kurį šalies miestą žinosime, kad yra kur patogiai ir greitai įsikrauti elektromobilį, nebeliks argumentų, kodėl kelionėms jo nesirinkti“, – teigia L. Doraitė-Gudavičienė.

Tylus veikimas – ir lekiant greitkeliu, ir gamtoje

Kalbant apie kelionių elektromobiliu privalumus, vieni esminių – komfortas ir tyla, kuria galima mėgautis net važiuojant greitkeliu. Tylus veikimas tampa privalumu ir tikriems gamtos entuziastams, išsiruošus į paukščių stebėjimo keliones ar norintiems užfiksuoti gyvūnus laukinėje gamtoje.

 „Dar vienas aspektas į kurį dėmesį atkreipia ne vienas elektromobilio vairuotojas – tai greitis. Vairuojant elektromobilį dažniau žvilgsnis nukrypsta į greičio skydelį, nes didesnis greitis reiškia didesnes elektros sąnaudas ir mažesnį nuvažiuojamą atstumą. Tad verta apsvarstyti, ar sutaupytos kelios minutės kelyje vertos papildomo sustojimo ir ilgesnio laukimo įsikraunant elektromobilio bateriją“, – sako L. Doraitė-Gudavičienė.

„Elektrum Lietuva“ atstovės teigimu, Lietuvos elektromobilių vairuotojai jau greitai galės mėgautis vis patogesnėmis kelionėmis ir įvairesnėmis kryptimis, o kol kas, svarbiausia yra mėgautis kelionių komfortu ir ekologiškumu, kuriuos ir siūlo elektromobiliai.

„Elektrum Lietuva“ priklauso Latvijos žaliosios elektros gamintojai „Latvenergo“, kurios vystomas „Elektrum Drive“ įkrovimo tinklas 2023 m. pabaigoje išaugo 69 proc. ir tapo didžiausiu Baltijos šalyse, kai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įrengtų įkrovimo prieigų skaičius perkopė 570. Vienas svarbiausių „Elektrum Lietuva“ šių metų planų – iki metų pabaigos įrengti daugiau nei 200 prieigų Lietuvoje. Ateinančiais metais bendrovė rinkai planuoja pristatyti ir naujo tipo įkrovimo vietas – elektromobilių įkrovimo centrus.

 

Apie bendrovę:

„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojos „Latvenergo“ (Latvija) antrinė įmonė, teikianti įvairius energetikos sprendimus buitiniams ir verslo klientams Lietuvoje. Beveik 80 proc. „Latvenergo“ pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 12 tūkst. įmonių, savo elektros tiekėju įmonę pasirinko daugiau kaip 212 tūkst. namų ūkių, įmonė tiekia dujas beveik 800 bendrovių, yra įrengusi virš 2000 saulės elektrinių bei šešis saulės parkus (29,7 MW). Statomų naujų saulės ir vėjo parkų bendra galia sieks daugiau nei 500 MW.

Pranešimą paskelbė: Lina Vasilevskė , UAB „Publicum”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Minister Sabutis Calls for Strengthening Military Mobility Links and EU-NATO Cooperation

Minister Sabutis Calls for Strengthening Military Mobility Links and EU-NATO Cooperation

Lithuanian Minister of Transport and Communications Eugenijus Sabutis emphasizes the need to strengthen transport resilience in response to current challenges. He advocates for securing additional European funding for military mobility projects, while reducing bureaucratic barriers and procedures between the European Union (EU) and NATO. During the informal meeting of EU transport ministers in Warsaw, Minister […]


Kelių infrastruktūros finansavimo sistemos reforma: kuriamas Kelių fondas

Kelių infrastruktūros finansavimo sistemos reforma: kuriamas Kelių fondas

Sparčiai blogėjant susisiekimo infrastruktūros – kelių, tiltų ir viadukų – būklei bei sprendžiant nepakankamo finansavimo problemą, nuo kitų metų Lietuvoje turėtų pradėti veikti valstybinis Kelių fondas. Fondo lėšos padės mažinti šalies kelių degradaciją ir užtikrins susisiekimo infrastruktūros saugą. Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų.  […]


„Via Lietuva“: prasideda darbų keliuose sezonas – tęsiama Krunos tilto rekonstrukcija, įgyvendinami kiti svarbūs projektai

„Via Lietuva“: prasideda darbų keliuose sezonas – tęsiama Krunos tilto rekonstrukcija, įgyvendinami kiti svarbūs projektai

Pirmadienį, kovo 17 dieną, atnaujinamas darbų keliuose sezonas. Tęsiami intensyvūs Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esančio Krunos tilto rekonstrukcijos darbai. Renginyje prie Krunos tilto visuomenei buvo pristatyti tiek šio tilto rekonstrukcijos, tiek kiti didžiausi šiemet suplanuoti įgyvendinti projektai. Tarp jų – Tarandės tunelio statybos, tolesnė „Via Baltica“ ir kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, kiti numatyti įgyvendinti svarbūs darbai. […]


E. Sabutis dalyvaus neformaliame ES transporto ministrų susitikime

E. Sabutis dalyvaus neformaliame ES transporto ministrų susitikime

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis kovo 17–18 dienomis dalyvaus Varšuvoje vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų susitikime, kurį rengia šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Lenkija. Susitikimo metu ministrai aptars būtinybę didinti transporto sektoriaus atsparumą, numatant papildomas ES investicijas dvejopos paskirties – civilinės ir karinės – infrastruktūros projektams plėtoti. Taip pat daug dėmesio bus skiriama ES […]


Netaršioms vidaus vandenų transporto priemonėms skirta 11 mln. eurų

Netaršioms vidaus vandenų transporto priemonėms skirta 11 mln. eurų

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis įsakymu skyrė 11 mln. Eur. (iš kurių 9 mln. Eur. sudaro Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšos) finansavimą netaršių vidaus vandens transporto priemonių įsigijimui: nesavaeigei baržai, 100 proc. elektriniam kranui, elektra varomam laivui stūmikui. „Vidaus vandenų susisiekimo plėtra teigiamai paveiks ne tik šalies miestus, bet ir regionus. […]


Seimas svarstys siūlymą tobulinti eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui

Seimas svarstys siūlymą tobulinti eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui

Seimas svarstys Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis tikimasi mažinti transporto grūstis didžiuosiuose šalies miestuose. „Visi susiduriame su tokiu reiškiniu, kaip spūstys ir galiu drąsiai sakyti, kad visa Lietuva kenčia nuo Vilniaus spūsčių, nes visa Lietuva lankosi Vilniuje. Kartais čia susidaro tokios spūstys, kad tenka ir 40 minučių, ir 50 minučių stovėti“, – sakė […]