Valstybinės geležinkelio inspekcijos reorganizacijai pritarė Seimas

Valstybinės geležinkelio inspekcijos reorganizacijai pritarė Seimas

Šiemet rugsėjo 1 dieną įsigaliosiantys teisės aktų pakeitimai leis reorganizuoti Valstybinę geležinkelio inspekciją prie Susisiekimo ministerijos, kuri bus prijungta prie Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos. Sujungus inspekcijas bus galima suformuoti kompetencijų centrą, kuris užtikrins kokybiškas ir modernias paslaugas verslui, taip pat sustiprins Lietuvos, kaip logistikos centro, įvaizdį.
Seimas priėmė Geležinkelių transporto kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis pritarta Susisiekimo ministerijos iniciatyvai optimizuoti Lietuvoje šiuo metu veikiančių dviejų transporto saugos institucijų panašaus pobūdžio veiklą.
Pertvarka, kuriai yra pritarusi ir Vyriausybė, siekiama sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, racionaliau naudoti šių įstaigų materialinius ir finansinius išteklius, gerinti administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę. Skaičiuojama, kad per metus bus sutaupyta apie 343 tūkst. eurų.
Abiejų minėtų institucijų šiuo metu vykdomos funkcijos kelių ir geležinkelių transporto srityje yra panašios. Jos atlieka keleivius ir krovinius vežančių transporto priemonių bei vežimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų kontrolę, išduoda licencijas, suteikiančias teisę verstis su kelių ar geležinkelių transportu susijusia veikla, rūpinasi transporto priemonių technine priežiūra, eismo sauga.
Po reorganizacijos šių institucijų paslaugų gavėjai nepatogumų nepatirs – toliau bus teikiamos tos pačios administracinės paslaugos ir atliekama ūkio subjektų priežiūra, tačiau tam reikės mažiau resursų.
Numatoma, kad konsoliduota institucija centralizuotai atliks bendrąsias funkcijas, pvz., veiklos planavimo, personalo administravimo, finansų apskaitos, materialinio aprūpinimo, viešųjų pirkimų, informacinių ir komunikacinių sistemų valdymo, viešųjų ryšių, vidinių teisės aktų rengimo.
Kurti vieną įvairių transporto rūšių sauga besirūpinančią instituciją nuspręsta įvertinus gerąją kitų Europos šalių patirtį. Tokios institucijos – valstybinės transporto agentūros, direkcijos – veikia Švedijoje, Suomijoje, Islandijoje, Kroatijoje ir kitose šalyse.

Pranešimą paskelbė: Audronė Filimanavičienė, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
Lakštinė stangrinanti veido kaukė, 25 ml
 
HELLY HANSEN Koppervik Black/Ebony/Grey Fog 45
 
Vagabond Kenova 4457-201 Black 36
 
HELLY HANSEN Seraphina Women's Oatmeal/Natura/Cement 38
 
REIMA Ivalo Black 36

Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?

  Dyzelinis automobilis su įdiegtomis ir tinkamai veikiančiomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, palyginus su benzinu veikiančiu automobiliu, yra ne tik taupesnis, bet ir nenusileidžia ekologiniais rodikliais, o CO2 emisija yra mažesnė – tai patvirtino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atliktas tyrimas. Tačiau ne visi vairuotojai žino, kaip automobiliuose įdiegtas ekologines sistemas prižiūrėti. Tad ar […]

  Straipsniai »
Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ruošiantis kelionei lėktuvu, norisi, kad ji būtų sklandi jau nuo pat atvykimo į oro uostą. Savo ruožtu oro uostai stengiasi užtikrinti, kad kelionė būtų maloni visiems keliautojams, įskaitant ir ribotos judėsenos žmones. Šiems keleiviams pravartu žinoti apie būtent jiems skirtas paslaugas, kuriomis galima pasinaudoti oro uoste. Kelionė į oro uostą – greita ir paprasta „Lietuvos […]

  Straipsniai »

Susisiekimo ministras: perskirstyta 3,3 mln. eurų rezervinių lėšų Lietuvos keliams

 Atsižvelgiant į šiemet kelių rekonstravimo projektuose sutaupytas ar nepanaudotas lėšas, Susisiekimo ministerijos siūlymu perskirstyti 3,3 mln. eurų rezervinių Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų. Tam Vyriausybė pritarė 2019 m. spalio 30 dieną. „Perskirstomos lėšos teks kelių objektams, kuriuose darbai jau atlikti arba bus atlikti iki šių metų pabaigos. Taip pat atsižvelgėme į papildomai gautus […]

  Straipsniai »

Nuoseklus Lietuvos oro uostų augimas – stebimas visų finansinių rodiklių kilimas

Lietuvos oro uostai ir toliau skaičiuoja augančius finansinius rodiklius. Apžvelgus pirmuosius 9 šių metų  mėnesius suskaičiuota, jog lyginant su praėjusiais metais, bendros pajamos didėjo 13 proc. ir siekia beveik 37 mln. eurų. Lietuvos oro uostai pažymi, kad didėjo ir  aviacinės – skrydžių, keleivių aptarnavimo, krovinių gabenimo, ir neaviacinės veiklos – patalpų nuomos, maitinimo įstaigų, įvairių […]

  Straipsniai »