Vagystės iš automobilių: draudikai įvardijo, kokie automobiliai dažniausiai nukenčia nuo ilgapirščių

1

Vagystės iš automobilių: draudikai įvardijo, kokie automobiliai dažniausiai nukenčia nuo ilgapirščių

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo fiksuojama mažiau smulkių vagysčių iš automobilių nei 2019-aisiais, rodo draudikų statistika. Vis dėlto stambių vagysčių skaičius išliko panašus, o dažniausiai ilgapirščiai apšvarina BMW, „Volkswagen“ ir „Mercedes Benz“ markių automobilius.

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad 2020 m. užfiksuotų vagysčių iš automobilių mažesnis skaičius gali būti susijęs su kone visus metus taikytais įvairiais karantino ribojimais.

„Žmonės dažniau buvo namuose ir rečiau vykdavo į svečius, restoranus, kino teatrus, naktinius klubus, tad ir automobiliai buvo rečiau paliekami nesaugiose vietose, kur jiems kiltų grėsmė būti spontaniškai apvogtiems.

Vis dėlto stambesnių, akivaizdžiai suplanuotų iš anksto, o ne atsitiktinių vagysčių skaičiai beveik nemažėjo. Kiek pasikeitė tik tokiais atvejais ilgapirščius dominantys objektai – ankstesniais metais dažniausiai būdavo kėsinamasi į naujesnius ir prabangius BMW bei „Porsche“ markių automobilius, 2020 metais šalia jų atsirado ir „Mercedes Benz“, – sako jis.

Vilniuje dažniausiai nukenčia BMW

Didžiausią vagysčių iš automobilių skaičių bendrovė pastaraisiais metais fiksuoja Kaune, po jo rikiuojasi Vilnius ir Panevėžys. Skirtingų miestų ilgapirščiai nusitaiko ir į skirtingų markių automobilius: Vilniuje daugiausiai apvagiami BMW, Kaune – „Volkswagen“ ar „Mercedes“, Panevėžyje – BMW ir „Toyota“ automobiliai.

Draudimo bendrovės statistika rodo, kad taip pat dažnai įsibraunama į „Audi“, „Volvo“, „Lexus“ markių automobilius.

Ekspertas teigia, kad nelegalias veiklas skatina paklausos ir pasiūlos santykis. „Jei po automobilio avarijos, prireikus detalių, jas norima įsigyti kaip įmanoma pigiau ir nėra atsižvelgiama į jų kilmę, atsiranda paklausa vogtoms detalėms ir taip įsisuka ratas. Dažnas pirkėjas apie tai, kad dalys gali būti vogtos, neretai žino ar bent nujaučia. Ypač, kai dalys perkamos ne oficialiai veikiančiose prekybos vietose, o pagal skelbimus, iš privataus pardavėjo, kuris negali nurodyti detalių kilmės. Kol žmonės remontuos automobilius atsižvelgdami tik į žemą kainą, automobilių detalių vagystės nesibaigs“, – aiškina A. Žiukelis.

Susivilioja ne tik salone, bet ir bagažinėje paliktais daiktais

Anot A. Žiukelio, dažnai automobilio vairuotojai patiria žalą ne tik dėl pavogtų daiktų ar detalių,  bet ir jas vagiant – kartais pavogtos detalės ar daiktai kainuoja pigiau nei vagystės metu apgadintos automobilio dalys. Tokių įsilaužimų žalos gali būti didesnės nei 5 tūkst. eurų.

Mažesnių ir spontaniškų vagysčių atveju žalos paprastai nesiekia 1 tūkst. eurų. Tokiais atvejais ilgapirščiai dažniausiai skuba, tad griebia arba tai, ko jiems labiausiai reikia, arba daiktus, itin traukiančius akį.

„Būna, kad net ir iš ganėtinai senų automobilių pavagiami vairai, oro pagalvės, grotuvai, nuimami valytuvai ar veidrodėliai.

Vis dėlto labai dažnai tikslas būna ne paties automobilio dalys, o jame palikti daiktai: fotoaparatai, telefonai, planšetės, vaikiškos kėdutės, piniginės. Todėl labai svarbu, kad salone matomoje vietoje nebūtų paliekami jokie vertingi daiktai, net išeinant iš automobilio trumpam, nes vagišius jie labai masina ir skatina pasinaudoti proga“, – pataria draudimo ekspertas.

Pernai ilgapirščiai iš automobilių salonų vogė ne tik įvairius išmaniuosius įrenginius, bet ir statybinius bei automobilių remonto įrankius. „Ankstesniais metais tokių atvejų beveik nepasitaikydavo, o pernai tokios vagystės buvo ganėtinai dažnos. Stambūs įrankiai dažniausiai paliekami ne salone, o bagažinėje, tad peršasi išvada, jog vagys juos nugvelbia ne atsitiktinai, o prieš tai kurį laiką stebėję kiemus, automobilius, žmonių veiklą. Vertėtų tokius įrankius visada parsinešti į namus, net jei ir atrodo, kad saugu juos palikti automobilio bagažinėje – mūsų duomenys rodo, kad tai ne visada yra tiesa“, – atkreipia dėmesį A. Žiukelis.

Apie BTA:  

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2019 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2019 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta virš 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 57 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Ernesta Karalienė, UAB „Idea Prima“

Kiti skelbimai:
 
EMU Australia Magical Unicorn Walker Pale Pink 18M+
 
ALTERCORE 552 Black 37
 
Sorel Mac Hill Chukka Men's Waterproof Black/Dark Moss 42
 
EMU Australia Wallaby Sequin Deep Pink 27
 
EMU Australia Toddle Deep Pink 18M+

Rekomenduojame

Susisiekimo ministro M. Skuodžio komentaras dėl Lietuvoje paskelbto 5G dažnių aukciono

Susisiekimo ministro M. Skuodžio komentaras dėl Lietuvoje paskelbto 5G dažnių aukciono

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) šiandien paskelbė aukcioną suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 713-733 MHz ir 768-88 MHz radijo dažnių juostų. Susisiekimo ministras Marius Skuodis sveikina šį svarbų žingsnį, šalyje siekiant užtikrinti penktos kartos judriojo ryšio (5G) paslaugų plėtrą ir jų tiekimą. „Sveikinu su šiuo reikšmingu startu. Šiandien įsijungia laikmatis, pradedantis skaičiuoti laiką, kada […]

Susisiekimo ministerija inicijuoja skrydžių strateginėmis kryptimis skatinimo verslo planą

Susisiekimo ministerija inicijuoja skrydžių strateginėmis kryptimis skatinimo verslo planą

Siekdama užtikrinti ir išplėsti susisiekimą oru su Lietuvos ekonomikos plėtrai svarbiomis tikslinėmis rinkomis, Susisiekimo ministerija inicijuoja skrydžių strateginėmis kryptimis vykdymo verslo plano parengimą. Šiam planui parengti ministerijos įgaliota VĮ Lietuvos oro uostai paskelbė atvirą tarptautinį viešąjį pirkimą. „Dėliodami Lietuvos pasiekiamumo ir skrydžių žemėlapį, nepriklausomi išorės ekspertai turėtų padėti pasirinkti optimalų ilgalaikio ir tvaraus skrydžių skatinimo […]

Nuo gruodžio vidurio Vilnių ir Jerevaną sujungs tiesioginiai skrydžiai

Nuo gruodžio vidurio Vilnių ir Jerevaną sujungs tiesioginiai skrydžiai

Nuo gruodžio vidurio Vilnių ir Armėnijos sostinę Jerevaną sujungs tiesioginiai skrydžiai. Tai patvirtinta penktadienį vykusiame susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio susitikime su Armėnijos teritorijų administravimo ir infrastruktūros ministru Gnelu Samosyanu, su kuriuo aptarti ir kiti dvišalio bendradarbiavimo klausimai.  „Džiugina žinia, kad jau šį žiemos sezoną tarp Vilniaus ir Jerevano prasidės tiesioginiai skrydžiai, kurie neabejotinai paskatins aktyvesnį […]

Dovana Vilniaus dviratininkams – poilsio ir dviračių priežiūros stotelė

Dovana Vilniaus dviratininkams – poilsio ir dviračių priežiūros stotelė

Siekiant Vilniuje pagerinti susisiekimą ne motorinėmis transporto priemonėmis, kasmet atnaujinami seni dviračių takai ir nutiesiama vis daugiau naujų. Todėl norint geriau atliepti augančius dviratininkų poreikius, vakarinio aplinkkelio pašonėje, šalia dviračių tako, „Švaros broliai“ įrengė naują dviračių priežiūros ir poilsio stotelę. Ji dviratininkams leis atsipūsti ir tuo pačiu savo dviračiui suteikti visą būtinąją priežiūrą. Ši stotelė […]

SANDBOX Lietuvoje atvers galimybę taikyti inovacijas realioje aplinkoje

SANDBOX Lietuvoje atvers galimybę taikyti inovacijas realioje aplinkoje

Transporto inovacijų forume „Transportas ir logistika 2050“ pristatytas Lietuvoje kuriamas SANDBOX – teisinė, reguliacinė ir finansinė aplinka praktiškai pritaikomoms susisiekimo inovacijoms išbandyti. „Lietuva garsėja finansinių technologijų, IT verslo įmonėmis, tačiau susisiekimo inovacijų kuriama ir diegiama nedaug, srityje veikiančių įmonių skaičius nėra didelis“, – forume pristatydama šią reguliacinę aplinką kalbėjo susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė. „Autonominis transportas, […]

Bus tvarkomas transporto mazgas Vievyje

Bus tvarkomas transporto mazgas Vievyje

Įsigaliojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) sutartis dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 39,110 km esančios skirtingų lygių sankryžos (Paparčių viaduko) ir aplinkinių kelių rekonstravimo. Sutarties vertė – 10,495 mln. eurų su PVM. Vadinamojo Paparčių viaduko būklė – prasčiausia valstybinės reikšmės kelių tinkle, kuriuo šiuo metu ribojama sunkiasvorio transporto priemonių […]