Už galimybę skristi naujomis kryptimis – finansinė paskata

1

Už galimybę skristi naujomis kryptimis – finansinė paskata

Siekdami dar labiau išplėsti skrydžių iš Lietuvos geografiją, Lietuvos oro uostai penktą kartą kviečia aviakompanijas skraidinti keleivius iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų naujomis kryptimis, laikomomis itin svarbiomis šalies ūkiui augti, atvykstančiajam turizmui skatinti bei tarptautiniams verslo ryšiams stiprinti. Tokius maršrutus pasiūlysiantiems oro vežėjams bus suteikta iki 200 tūkst. Eur dydžio finansinė parama iš Maršrutų plėtros fondo. Paraiškas oro bendrovės kviečiamos teikti iki šių metų spalio 27 dienos.
Kaip pasakoja Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas, valstybės parama naujiems skrydžių maršrutams gerina susisiekimą su mūsų šaliai svarbiais pasaulio miestais ir tokiu būdu ne tik atveria naujas galimybes turistams ir verslininkams, bet ir suteikia impulsą ekonomikai augti.
„Atsižvelgiant į tai, kokių naujų skrydžių krypčių atsiradimas arba esamų dažnių padidinimas šiuo metu reikalingiausias, ir buvo sudarytas pageidautinų remiamų maršrutų sąrašas. Tai yra pradinis siūlomų krypčių sąrašas su jau susiformavusiais keleivių srautais arba augančia paklausa. Aviakompanijoms pasiūlius naujas sąraše nesančias kryptis, būtų remiamos ir jos“, – kalbėjo G. Almantas.
Paskelbtame kvietime oro bendrovės iš Vilniaus oro uosto kviečiamos vykdyti skrydžius į Tokiją, Lisaboną, Kairą, Almatą, Krokuvą, Tbilisį, Astaną, Prahą, Atėnus, Šardžą, Niujorką bei kitus didmiesčius. Platus yra ir iš Kauno oro uosto siūlomų maršrutų spektras – Salonikai, Varšuva, Zadaras, Minskas, Frankfurtas, Niujorkas, Pekinas, Maskva, Štutgartas, Oslas, Čikaga ir kita. Taip pat paramos galės sulaukti skrydžius iš Palangos į Bilundo, Dublino, Diuseldorfo, Hamburgo ar Helsinkio oro uostus pasiūlysiančios bendrovės.
Tiesa, parama laukia ir ne tik naujus maršrutus vykdysiančių, bet ir papildomus skrydžių dažnius esamais maršrutais organizuosiančių vežėjų. Iš Vilniaus oro uosto siekiama turėti papildomus skrydžius į Barseloną, Amsterdamą, Kopenhagą, Maskvą, Paryžių, Romą, Sankt Peterburgą, Briuselį, Tel Avivą, Londoną, Vieną, Madridą, Berlyną ir Milaną.
„Ilgiausiai parama vienam oro vežėjui gali būti teikiama trejus metus, per šį laikotarpį jos vertė negali viršyti 200 tūkst. Eur. Didesnių paramos sumų skyrimas oro bendrovėms yra negalimas dėl teisės aktuose nustatytų ribojimų. Gautą paramą vežėjai galės skirti įsikūrimo oro uoste išlaidoms padengti, taip pat naujojo maršruto reklamai ir rinkodarai. Suteikti didesnę ar ryškesnį efektą turinčią paramą aviakompanijoms griežtai riboja Europos Sąjungos reglamentavimas“, – teigė G. Almantas, pabrėžęs, jog pagalba minėtiems naujiems maršrutams bus teikiama, jeigu bus laikomasi kelių nustatytų sąlygų.
Skrydžiai naujuoju maršrutu turės būti vykdomi ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir pradėti ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 31 d. Prekyba šių skrydžių bilietais privalo būti pradėta ne vėliau kaip lapkričio 6 d., o maršrutas negali būti vykdomas trumpiau nei 3 mėnesius nuo pirmojo skrydžio.
„Nors šiemet naujų maršrutų pritraukimo procesas sulėtėjo dėl Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos, aktyvus bendradarbiavimas ir darbas su aviakompanijomis vyksta nuolatos. Oro bendroves ateiti į mūsų rinką ypač motyvuoja Lietuvoje sparčiau nei visoje aviacijos rinkoje augantys keleivių srautai. Dėl to iš jų tikimės sulaukti malonių naujienų jau artimiausiu metu“, – įsitikinęs G. Almantas, kuris pažymėjo, kad jau šių metų rudenį ir žiemą Vilniaus oro uostas keliautojams pasiūlys dar kelias naujas skrydžių kryptis.
Šiemet skrydžių iš Lietuvos oro uostų geografija išsiplėtė – iš Vilniaus oro uosto pradėjo kilti lėktuvai į Grenoblį, Geteborgą, Miuncheną, taip pat čia sugrįžo skrydžiai į Sankt Peterburgą ir Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą, iš Kauno atsirado skrydžiai į Neapolį, o iš Palangos – į Glazgą bei Sankt Peterburgą.
Jau rugsėjo mėnesį bus sustiprintas Vilniaus susisiekimas su Varšuva – šiuo maršrutu pradės skraidyti aviakompanija „Wizz Air“, o nuo žiemos sezono iš sostinės oro uosto startuos „Ryanair“ skrydžiai į Niurnbergą ir Kelną.
 
Apie Lietuvos oro uostus Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje.  Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 69 kryptimis į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc. 

Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“

Kiti skelbimai:
 
Lakštinė stangrinanti veido kaukė, 25 ml
 
HELLY HANSEN Koppervik Black/Ebony/Grey Fog 45
 
Vagabond Kenova 4457-201 Black 36
 
HELLY HANSEN Seraphina Women's Oatmeal/Natura/Cement 38
 
REIMA Ivalo Black 36

Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?

  Dyzelinis automobilis su įdiegtomis ir tinkamai veikiančiomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, palyginus su benzinu veikiančiu automobiliu, yra ne tik taupesnis, bet ir nenusileidžia ekologiniais rodikliais, o CO2 emisija yra mažesnė – tai patvirtino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atliktas tyrimas. Tačiau ne visi vairuotojai žino, kaip automobiliuose įdiegtas ekologines sistemas prižiūrėti. Tad ar […]

  Straipsniai »
Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ruošiantis kelionei lėktuvu, norisi, kad ji būtų sklandi jau nuo pat atvykimo į oro uostą. Savo ruožtu oro uostai stengiasi užtikrinti, kad kelionė būtų maloni visiems keliautojams, įskaitant ir ribotos judėsenos žmones. Šiems keleiviams pravartu žinoti apie būtent jiems skirtas paslaugas, kuriomis galima pasinaudoti oro uoste. Kelionė į oro uostą – greita ir paprasta „Lietuvos […]

  Straipsniai »

Susisiekimo ministras: perskirstyta 3,3 mln. eurų rezervinių lėšų Lietuvos keliams

 Atsižvelgiant į šiemet kelių rekonstravimo projektuose sutaupytas ar nepanaudotas lėšas, Susisiekimo ministerijos siūlymu perskirstyti 3,3 mln. eurų rezervinių Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų. Tam Vyriausybė pritarė 2019 m. spalio 30 dieną. „Perskirstomos lėšos teks kelių objektams, kuriuose darbai jau atlikti arba bus atlikti iki šių metų pabaigos. Taip pat atsižvelgėme į papildomai gautus […]

  Straipsniai »

Nuoseklus Lietuvos oro uostų augimas – stebimas visų finansinių rodiklių kilimas

Lietuvos oro uostai ir toliau skaičiuoja augančius finansinius rodiklius. Apžvelgus pirmuosius 9 šių metų  mėnesius suskaičiuota, jog lyginant su praėjusiais metais, bendros pajamos didėjo 13 proc. ir siekia beveik 37 mln. eurų. Lietuvos oro uostai pažymi, kad didėjo ir  aviacinės – skrydžių, keleivių aptarnavimo, krovinių gabenimo, ir neaviacinės veiklos – patalpų nuomos, maitinimo įstaigų, įvairių […]

  Straipsniai »