Transporto inžinerijos studijos – priešnuodis emigracijai

1

Transporto inžinerijos studijos – priešnuodis emigracijai

Transporto inžinerijos sektoriaus pokyčius Lietuvoje pirmiausiai pajaučia Vakarų Lietuva, kur susikerta visi – sausumos, oro ir jūrų transporto keliai. Transportas – kertinis Europos integracijos proceso akmuo, tampriai susijęs su vidaus rinkos plėtojimu, ekonomikos augimu ir darbų vietų kūrimu. Kūrybingų, novatoriškų ir strategiškai mąstančių darbuotojų pageidauja transporto sektoriaus darbdaviai, komandos narių ieškodami Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Pasak Transporto inžinerijos katedros Jūratės Liebuvienės čia rengiami ne tik  transporto logistikos, o ir automobilių transporto inžinerijos profesionalai.  
Lietuva – tranzitinė šalis, tad transporto specialistų poreikis jos darbo rinkai, matyt, nepasotinamas?
Lietuvoje dirbančiųjų transporto ir krovinių saugojimo sektoriuje skaičius jau gerokai perkopęs 100 tūkst. Per metus buvo sukurta daugiau nei 7 tūkst. naujų darbo vietų. Iškalbingai auga ne tik dirbančiųjų šioje srityje, o ir logistikos veiklos indėlis į šalies biudžetą. Logistika ir transportas sukuria 4,3 proc. bendrojo šalies vidaus produkto.
Daug kompanijų šiandien skundžiasi nerandančios darbuotojų. Ar stulbinamai augantys transporto sektoriaus skaičiai nespeičia įmonių į kampą dėl ribotų žmogiškųjų išteklių?
Paradoksalu, tačiau itin mobilus ir tarptautinis transporto bei krovinių saugojimo sektorius leidžia išlaikyti Lietuvoje nemažą dalį specialistų. Nors emigracijos mastai grūmoja daugeliui verslo sričių, transporto inžinerijoje šiuo aspektu pakankamai stabilu. Lietuvos statistikos departamento duomenimis transporto ir logistikos sektoriuje šiuo metu dirba net 5,2 proc. šalies dirbančiųjų. Atrodo, kad savo mastais ir suteikiamomis profesinėmis galimybėmis ši sritis gerokai prisideda prie jaunuolių sulaikymo nuo ne visada pamatuoto noro emigruoti.
Besiplečiantys transporto inžinerijos mastai, tikriausiai, diktuoja ne tik specialistų poreikį, o ir reikalavimus jų kvalifikacijai?
Parengti darbo rinkai kvalifikuotus specialistus mus įpareigoja ne tik augantis profesionalų poreikis, o ir Lietuvos susisiekimo sistemos plėtros iki 2030 m. gairės. Jose akcentuojama efektyvi transporto specialistų rengimo sistema, apimanti ir aukštąsias universitetines, ir neuniversitetines mokyklas. O kryptis, kokių specialistų reikia darbo rinkai, dažnai nurodo patys darbdaviai. Didžiosios transporto ir logistikos kompanijos dažnai lankosi Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, pristatydamos studentams savo veiklą ir karjeros perspektyvas.
Ar per gerą dvidešimtį metų labai pasikeitė reikalavimai transporto logistikos srityje dirbantiems profesionalams?
Tikrai taip. Anksčiau efektyviam darbui užtekdavo telefono ir fakso aparato. Dabar logistas privalo valdyti inžinerines transporto sistemas, žinoti transporto priemonių technines charakteristikas, krovinių fizines bei mechanines savybes ir t.t.
Panašiai yra ir su automobilių inžinieriais. Jų darbe nebeužtenka rakto ir plaktuko – reikia gebėti valdyti modernią kompiuterizuotą serviso įrangą, kuri sparčiai tobulėja. Todėl Klaipėdos valstybinėje kolegijoje rengdami aukštos kvalifikacijos specialistus ypatingą dėmesį skiriame inžinerinių gebėjimų lavinimui.
Klaipėdos valstybinė kolegija – ne vienintelė aukštoji mokykla, rengianti transporto inžinierius. Ar čia galima tikėtis išskirtinių studijų?
Kolegijos studentai turi galimybę įvaldyti programas, kurias realiai taiko logistikos įmonės. Laboratorijose jie dirba tarsi tikrose kompanijose ir mokosi realiam darbo procesui prilygstančių kompetencijų: krovinių dinamikos, logistinių procesų valdymo, praktinių užduočių įgyvendinimo. Dar svarbesnė studentams yra galimybė atlikti praktiką Vakarų Lietuvos logistikos gigantuose – kolegijos socialinių partnerių bendrovėse. Jų sąraše rikiuojasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Griciaus autotransporto įmonė, UAB „Vlantana“ ir gausus sąrašas regionui ypatingai svarbių įmonių. Neretai po praktikos laikotarpio studentai lieka dirbti jose, tad stabilias darbo vietas jaunuoliai užsitikrina jau antrame kurse.
Daugiau informacijos: www.kvk.lt

Pranešimą paskelbė: Akvilė Stonkuvienė, Klaipėdos valstybinė kolegija

Kiti skelbimai:
 
Lakštinė stangrinanti veido kaukė, 25 ml
 
HELLY HANSEN Koppervik Black/Ebony/Grey Fog 45
 
Vagabond Kenova 4457-201 Black 36
 
HELLY HANSEN Seraphina Women's Oatmeal/Natura/Cement 38
 
REIMA Ivalo Black 36

Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?

  Dyzelinis automobilis su įdiegtomis ir tinkamai veikiančiomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, palyginus su benzinu veikiančiu automobiliu, yra ne tik taupesnis, bet ir nenusileidžia ekologiniais rodikliais, o CO2 emisija yra mažesnė – tai patvirtino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atliktas tyrimas. Tačiau ne visi vairuotojai žino, kaip automobiliuose įdiegtas ekologines sistemas prižiūrėti. Tad ar […]

  Straipsniai »
Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ruošiantis kelionei lėktuvu, norisi, kad ji būtų sklandi jau nuo pat atvykimo į oro uostą. Savo ruožtu oro uostai stengiasi užtikrinti, kad kelionė būtų maloni visiems keliautojams, įskaitant ir ribotos judėsenos žmones. Šiems keleiviams pravartu žinoti apie būtent jiems skirtas paslaugas, kuriomis galima pasinaudoti oro uoste. Kelionė į oro uostą – greita ir paprasta „Lietuvos […]

  Straipsniai »

Susisiekimo ministras: perskirstyta 3,3 mln. eurų rezervinių lėšų Lietuvos keliams

 Atsižvelgiant į šiemet kelių rekonstravimo projektuose sutaupytas ar nepanaudotas lėšas, Susisiekimo ministerijos siūlymu perskirstyti 3,3 mln. eurų rezervinių Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų. Tam Vyriausybė pritarė 2019 m. spalio 30 dieną. „Perskirstomos lėšos teks kelių objektams, kuriuose darbai jau atlikti arba bus atlikti iki šių metų pabaigos. Taip pat atsižvelgėme į papildomai gautus […]

  Straipsniai »

Nuoseklus Lietuvos oro uostų augimas – stebimas visų finansinių rodiklių kilimas

Lietuvos oro uostai ir toliau skaičiuoja augančius finansinius rodiklius. Apžvelgus pirmuosius 9 šių metų  mėnesius suskaičiuota, jog lyginant su praėjusiais metais, bendros pajamos didėjo 13 proc. ir siekia beveik 37 mln. eurų. Lietuvos oro uostai pažymi, kad didėjo ir  aviacinės – skrydžių, keleivių aptarnavimo, krovinių gabenimo, ir neaviacinės veiklos – patalpų nuomos, maitinimo įstaigų, įvairių […]

  Straipsniai »