Susisiekimo ministro ir elektroninių ryšių rinkos atstovų susitikime – dėmesys 5G ryšiui, valstybinio kritinio ryšio tinklo kūrimui, Elektroninių ryšių įstatymo projektui

Susisiekimo ministro ir elektroninių ryšių rinkos atstovų susitikime – dėmesys 5G ryšiui, valstybinio kritinio ryšio tinklo kūrimui, Elektroninių ryšių įstatymo projektui

Susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį nuotoliniame susitikime su elektroninių ryšių rinkos atstovais išreiškė viltį, kad naujos kartos judriojo ryšio (5G) dažnių skirstymo aukciono pradžia neužtruks, tinklas bus tolygiai diegiamas visoje Lietuvoje ir artimiausiais metais pasieks bent jau didžiuosius šalies miestus. Taip pat, ministro manymu, labai svarbu, kad visa Lietuvoje esama elektroninių ryšių infrastruktūros informacija būtų visiškai skaitmenizuota ir viešai prieinama. 

Susitikime su ministru dalyvavo  Lietuvos verslo konfederacijos, asociacijos „Infobalt“, Investuotojų forumo bei mobiliojo ryšio operatorių atstovai. 

5G ryšio plėtrai reikalingus radijo dažnius Lietuvoje buvo planuota aukciono būdu operatoriams paskirti dar 2020 m. pabaigoje, tačiau dėl įvairių aplinkybių  aukcionas neįvyko ir dabar planuojamas skelbti kiek įmanoma anksčiau. Siekiama, kad iki 2023 m. nepertraukiamas 5G ryšys veiktų bent 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o iki 2025 m. –  ir visų miestų ir miestelių teritorijose. 

Susitikime mobiliojo ryšio operatoriai pabrėžė, kad sparčiam 5G ryšiui diegti būtinas dažnių resursas, todėl svarbu rinkai užtikrinti kuo greitesnį šių resursų paskirstymą, kadangi operatoriai yra pasirengę investuoti į tinklų plėtrą ir greičiau pradėti juos diegti. 

Radijo dažnių aukciono sąlygose siekiama įtvirtinti tam tikrus įpareigojimus, kurie atitiktų Lietuvos ir ES strateginius tikslus ir užtikrintų tolygią plėtrą (pvz., įpareigojimas padengti pagrindinius transporto koridorius, užtikrinti 100 Mbps greitaveiką ir mažą delsą, padengti mažesnius miestelius ir pan.). 

„Jei gaisrininkai neturi GPS įrangos gaisro koordinatėms nustatyti, kad nuvažiuotų į įvykio vietą, kitos tarnybos, atsakingos už visuomenės saugumą ir sveikatą, komunikuoja technologiškai pasenusiu 2G radijo ryšiu, negalinčiu užtikrinti duomenų perdavimo, tai nebėra ką ir besakyti, kaip tik kuo anksčiau reikia pradėti naujų ryšio technologijų pritaikymą ir sparčiai judėti pirmyn“, – susitikime akcentavo ministras.

Susitikimo dalyviai atkreipė dėmesį ir į planuojamą diegti valstybinį kritinio ryšio tinklą. Kadangi šis klausimas nebuvo išsamiai aptartas su kitomis suinteresuotomis šalimis, valstybės institucijomis, susitikimo dalyviai pasiūlė įvertinti alternatyvias valstybei svarbaus kritinio ryšio tinklo veikimo ir visos Lietuvos teritorijos padengimo galimybes išnaudojant jau esamą privačių mobiliojo ryšio operatorių infrastruktūrą ir pagal susidariusį poreikį prisijungiant prie bet kurio mobiliojo ryšio radijo prieigos tinklo.

Susitikime aptartas ir ES Elektroninių ryšių kodekso perkėlimo į nacionalinę teisę klausimas, kartu paliečiant RRT valdymo modelio keitimą, kurį siūloma įtvirtinti šio įstatymo projekte. Žinia, kad RRT direktoriaus antroji kadencija baigiasi 2021 m. liepos mėn., todėl tikslinga šiuos klausimus spręsti kompleksiškai. 

Ministro teigimu, stipri, profesionali, depolitizuota ir skaidri rinkos reguliavimo institucija yra labai svarbi sąlyga tolesnei tvariai rinkos plėtrai, inovacijų diegimui, vertės kūrimui, todėl prieš priimant svarbius sprendimus šiuo klausimu reikia diskutuoti su rinkos dalyviais ir suinteresuotomis šalimis.

Pranešimą paskelbė: Vaiva Grigaitienė, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
LORENZO 62-160-18 Black 38
 
Crocs™ Classic Slide 206121 Digital Aqua 42,5
 
REIMA Karikko 520242B Navy 122
 
REIMA Vesi Denim Blue 6552 116
 
REIMA Vantti Neon Pink 128

Rekomenduojame

Krovinių vežėjai ir saugotojai mokesčių sumokėjo daugiau

Krovinių vežėjai ir saugotojai mokesčių sumokėjo daugiau

Transporto ir saugojimo įmonės pernai iš viso sumokėjo per 697 mln. eurų įvairių mokesčių ir tapo trečiu didžiausiu mokesčių mokėtoju pagal ekonominės veiklos sektorius. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, pagal sumokėtus mokesčius krovinių vežėjai ir saugotojai reikšmingai prisideda prie valstybės biudžeto teigiamo balanso. „Žvelgiant į statistinius duomenis, per pastaruosius […]

M. Skuodis: Lietuva palaiko Lenkijos siekį Via Carpatia maršrutą įtraukti į transeuropinį transporto tinklą

M. Skuodis: Lietuva palaiko Lenkijos siekį Via Carpatia maršrutą įtraukti į transeuropinį transporto tinklą

Lietuva remia Lenkijos ir kitų Via Carpatia šalių siekį visą Via Carpatia maršrutą, kurio dalis yra ir Lietuvoje, prie rytinės Lenkijos dalies, į pietus nuo „Via Baltica“,  įtraukti į Transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) tinklą. Tai padėtų geriau išvystyti infrastruktūrą, atvertų naujas galimybes transporto srautų augimui. Tai Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė šeštadienį dalyvaudamas nuotolinėje […]

Lietuvos paštas įspėja: beveik trečdalis siuntų iš užsienio atkeliauja su netinkamai nurodytais adresais

Lietuvos paštas įspėja: beveik trečdalis siuntų iš užsienio atkeliauja su netinkamai nurodytais adresais

Kasmet Lietuvą pasiekia milijonai siuntų iš užsienio, tačiau apie 30 proc. jų atkeliauja su netinkamai nurodytu gavėjo adresu – pavyzdžiui,  jis būna nepilnas, nurodyta neegzistuojanti gatvė ir pan. Dažniausiai tokie atvejai pasitaiko su siuntomis iš Kinijos – būtent iš šios šalies siuntų į Lietuvą atkeliauja daugiausiai. Remiantis Lietuvos pašto duomenimis, praėjusiais metais į Lietuvą iš […]

„Capitalica“ plėtos virš 100 mln. eurų dydžio žaliąjį logistikos NT fondą

„Capitalica“ plėtos virš 100 mln. eurų dydžio žaliąjį logistikos NT fondą

SBA grupės investicijų valdymo įmonė „Capitalica Asset Management“ steigia pirmąjį Baltijos šalyse logistikos nekilnojamojo turto (NT) fondą. Lietuvos bankas suteikė veiklos licenciją uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam investiciniam fondui „Capitalica Green Logistics Fund“, kuris investuos į jau pastatytus žaliosios koncepcijos logistikos centrus, esančius prie didžiųjų miestų bei pagrindinių transporto magistralių visame Baltijos regione. Steigiamo fondo […]