Specialistai ramina: robotizacija kurs naujas darbo vietas (video)

Specialistai ramina: robotizacija kurs naujas darbo vietas (video)

Pramonė neišvengiamai turi pereiti prie robotizacijos tam, kad būtų didinamas darbų efektyvumas, atliekamų užduočių tikslumas ir užtikrinamas saugumas, tikina ekspertai ir priduria, kad robotų kuriama ekonominė nauda – akivaizdi. Kol Lietuva prie robotizacijos dar eina mažais žingsneliais, Europos sandėliuose jau važinėja krautuvai, savo funkcijas galintys atlikti visiškai savarankiškai.
„Šiuo metu jau gaminami tokie krautuvai, kurie dirba autonomiškai, be žmogaus pagalbos. Dažniausiai jie pakeičia darbuotojus atliekant tokias užduotis, kurios yra monotoniškos ir pasikartojančios, tačiau privalo būti atliktos. Būtent dėl tokių darbų pramonės investicija į robotizaciją labai greitai atsiperka“, – tikina Gedvidas Belickas, krovos technika prekiaujančios įmonės „Alwark“ direktorius.
Kaip menas mato robotus?
Pasak G. Belicko, industrinė robotizacija yra daugelio įmonių prioritetas jau šiandien, o ateityje tai taps visų mūsų kasdienybe. Kol pramonės atstovai skaičiuoja būsimas investicijas bei svarsto, kaip monotoniškus darbus perleisti robotams, meno pasaulyje taip pat bandoma įsivaizduoti, kaip mus supantis pasaulis atrodys po 10 ar 20 metų.
Šiuolaikinio meno centre buvo eksponuojami robotizuoti „Linde“ krautuvai ir iš jų sukurta instaliacija. Video įrašą iš parodos galite pažiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=jlSIMljsh0o
Robotizacija kurs darbo vietas
Anot G. Belicko, dėl vis dažniau pasigirstančių nuogąstavimų, kad robotai ateityje atims darbą iš žmonių, jaudintis neverta.
„Žmonės savo potencialą galės išnaudoti aukštesnę pridėtinę vertę kuriantiems darbams, o  robotizacija leis tai padaryti – juk robotų aptarnavimui, priežiūrai ir remontui bus reikalingi kvalifikuoti darbuotojai. Todėl galime sakyti, kad toks pramonės pasikeitimas kaip tik kurs kvalifikuotas darbo vietas“, – sako „Alwark“ vadovas.
Jam pritaria ir Robertas Urbanavičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos inžinerijos katedros docentas, teigiantis, kad dėl robotizacijos darbo rinka neišvengiamai mutuos.
„Darbuotojai tiesiog privalės persikvalifikuoti. Jiems reikės išmokti gaminti, remontuoti ir prižiūrėti robotus. Todėl tas teiginys, kad robotai atims darbo vietas iš žmonių, yra visiškai neteisingas“, – sako R. Urbanavičius.
Daug daugiau darbo valandų
Anot VGTU docento, šiuolaikinis robotas gali nepavargdamas dirbti daug daugiau valandų nei žmogus – tai vienas iš pagrindinių robotizacijos privalumų.
„Robotai gali dirbti ilgai, nuobodžiai ir sąžiningai, nes jie juk neserga, neatostogauja, nestreikuoja ir nepavargsta. Jei sugenda, jie gali būti nesunkiai sutaisomi ir prikeliami naujam gyvenimui. Dėl šių priežasčių pramonė dabar labai rimtai orientuojasi į robotiką“, – teigia R. Urbanavičius.
Viena iš užduočių – užtikrinti saugumą
Anot jo, robotizacija smarkiai prisideda ir prie saugumo užtikrinimo, ypač tokiose situacijose, kai žmogiškosios klaidos gali turėti nepataisomų padarinių.
„Tarkim, jei krautuvo vairuotojas yra blogos nuotaikos, jį blaško pašalinės mintys, per greitai važiuodamas jis gali kliudyti ne tik sandėlyje esančius krovinius, bet ir kitus darbuotojus. Tokiu atveju pasekmės gali būti labai liūdnos“, – sako R. Urbanavičius.
„Alwark“ direktorius G. Belickas tikina, kad viena iš sandėliuose dirbančių robotų užduočių – užtikrinti žmonių saugumą.
„Mūsų krautuvuose įmontuoti jutikliai ir specialios kameros, kurios, artėjant prie kliūties, sumažina krautuvų greitį. Jei priartėjama per daug – krautuvas visiškai sustabdomas. Taip pat greitis automatiškai sumažinamas posūkiuose ir tuo metu, kai važiuojama aukštai iškėlus krovinį. Taip robotizuota technika leidžia išvengti grėsmių, galinčių atsirasti dėl žmogiškojo faktoriaus“, – tikina „Alwark“ vadovas.

Apie UAB „Alwark“:
UAB „Alwark“ jau daugiau nei dešimt metų teikia naujos ir naudotos krovos, sandėliavimo, uostų, oro uostų bei komunalinės technikos pardavimo, nuomos, priežiūros, aptarnavimo ir atsarginių dalių tiekimo paslaugas. Įmonės padaliniai įsikūrę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „Alwark“ atstovauja tokius gamintojus kaip „Linde“, „Terberg“, „Konecranes Lift trucks“, „Mantsinen“, „Terex-Fuchs“, „Johnston Sweepers“, „Moro Kaiser“, „Beam“.
www.alwark.lt
 
Daugiau informacijos:
Gedvidas Belickas, UAB „Alwark“ direktorius, el. paštas: gedvidas.belickas@alwark.lt, tel. nr.: +370 69 98 6686
Robertas Urbanavičius, VGTU Mechanikos inžinerijos katedros docentas, el. paštas: robertas.urbanavicius@vgtu.lt, tel. nr.: +370 61 03 4567

Pranešimą paskelbė : Aušra Pilkienė, Agentūra 1323 (UAB Trylika-dvidešimt trys)

Kiti skelbimai:
 
Lakštinė stangrinanti veido kaukė, 25 ml
 
HELLY HANSEN Koppervik Black/Ebony/Grey Fog 45
 
Vagabond Kenova 4457-201 Black 36
 
HELLY HANSEN Seraphina Women's Oatmeal/Natura/Cement 38
 
REIMA Ivalo Black 36

Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?

  Dyzelinis automobilis su įdiegtomis ir tinkamai veikiančiomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, palyginus su benzinu veikiančiu automobiliu, yra ne tik taupesnis, bet ir nenusileidžia ekologiniais rodikliais, o CO2 emisija yra mažesnė – tai patvirtino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atliktas tyrimas. Tačiau ne visi vairuotojai žino, kaip automobiliuose įdiegtas ekologines sistemas prižiūrėti. Tad ar […]

  Straipsniai »
Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ruošiantis kelionei lėktuvu, norisi, kad ji būtų sklandi jau nuo pat atvykimo į oro uostą. Savo ruožtu oro uostai stengiasi užtikrinti, kad kelionė būtų maloni visiems keliautojams, įskaitant ir ribotos judėsenos žmones. Šiems keleiviams pravartu žinoti apie būtent jiems skirtas paslaugas, kuriomis galima pasinaudoti oro uoste. Kelionė į oro uostą – greita ir paprasta „Lietuvos […]

  Straipsniai »

Susisiekimo ministras: perskirstyta 3,3 mln. eurų rezervinių lėšų Lietuvos keliams

 Atsižvelgiant į šiemet kelių rekonstravimo projektuose sutaupytas ar nepanaudotas lėšas, Susisiekimo ministerijos siūlymu perskirstyti 3,3 mln. eurų rezervinių Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų. Tam Vyriausybė pritarė 2019 m. spalio 30 dieną. „Perskirstomos lėšos teks kelių objektams, kuriuose darbai jau atlikti arba bus atlikti iki šių metų pabaigos. Taip pat atsižvelgėme į papildomai gautus […]

  Straipsniai »

Nuoseklus Lietuvos oro uostų augimas – stebimas visų finansinių rodiklių kilimas

Lietuvos oro uostai ir toliau skaičiuoja augančius finansinius rodiklius. Apžvelgus pirmuosius 9 šių metų  mėnesius suskaičiuota, jog lyginant su praėjusiais metais, bendros pajamos didėjo 13 proc. ir siekia beveik 37 mln. eurų. Lietuvos oro uostai pažymi, kad didėjo ir  aviacinės – skrydžių, keleivių aptarnavimo, krovinių gabenimo, ir neaviacinės veiklos – patalpų nuomos, maitinimo įstaigų, įvairių […]

  Straipsniai »