Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: „Demokratai susitiko su streikuojančiais VVT vairuotojais: dėl bendrovės ir Vilniaus valdžios neveiksnumo klausimas keliasi į parlamentą“  

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: „Demokratai susitiko su streikuojančiais VVT vairuotojais: dėl bendrovės ir Vilniaus valdžios neveiksnumo klausimas keliasi į parlamentą“  

2022 m. gruodžio 20 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

 

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime nariai antradienį susitiko su bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) darbuotojų profesinės sąjungos atstovais ir streikuojančiais vairuotojais. Pasak frakcijos seniūno Luko Savicko, akivaizdu, kad šis klausimas yra ne tik savivaldos lygmens, bet jau pasiekė ir parlamentinį, kuris reikalauja dar didesnio viešumo ir tam tikrų teisės aktų priėmimo.

 „Kiekvieną dieną Vilniaus autobusų ir troleibusų vairuotojai vargsta, kad išsikovotų tai, kas XXI amžiuje yra savaime suprantama, – padorus atlyginimas, normalios ir teisės aktus atitinkančios darbo sąlygos. Šiandien viešasis transportas savo būtinąsias paslaugas užtikrina ne dėka „kūrybingo ir konstruktyvaus“ VVT vadovo darbo, bet dėl profsąjungos atstovų, vairuotojų, kurie savanoriškai streiko metu dirba ir užtikrina minėtas paslaugas. Jei miesto valdžia nesugeba spręsti jų keliamų klausimų, gal tai pavyks padaryti su parlamento įsitraukimu“, – pažymi L. Savickas.

Pasak jo, sunkiai paaiškinamas ir mero Remigijaus Šimašiaus teiginys, kad jis nesutinka 50 proc. kompensuoti streikuojančių vairuotojų darbo užmokesčio.

„Profesinė sąjunga įsipareigoja pati kompensuoti pusę streikuojančių vairuotojų atlyginimo, o likusiai daliai prašo kompensacijos iš VVT. Kaip ši bendrovė viešai teigia, viena streiko diena jai kainuoja apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų. Tai per dvi savaites vykstantį streiką susidaro didesnis negu 2 mln. eurų nuostolis. Matome absurdišką visiško neūkiškumo pavyzdį, kada „ištaškomos“ tokios sumos pinigų vien dėl šios bendrovės ir Vilniaus valdžios nenoro kuo greičiau išspręsti streiko priežastis“, – tęsia L. Savickas.

Susitikime dalyvavusi profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė teigia, kad dar iki streiko, dvejus metus buvo keliami klausimai ir prašymai spręsti darbuotojų problemas, tačiau niekas į tai nekreipė dėmesio, vangiai vyko dialogas.

„Net tuo metu, kai savaitę laiko vairuotojai aikštėje prie savivaldybės laukė, iš Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus nebuvo noro derėtis. Mums su meru nė karto nepavyko susitikti, dėl to profesinė sąjunga privalėjo imtis tokios kraštutinės priemonės kaip streikas. Matome, kad dabar viešoje erdvėje meras net pradėjo kaltinti streikuojančius vairuotojus. Konstruojama viešoji nuomonė, kad būtent profsąjunga stabdo derybas. Tačiau tai yra netiesa. Meras klaidina visuomenę, vilniečius, užuot sprendęs klausimus“, – sako K. Krupavičienė.

Pasak jos, dabar derybose kalbama, kad vairuotojai be pietų ir poilsio pertraukos gali dirbti ne ilgiau nei 6 valandas, o tai reiškia, kad jie be pietų, be poilsio 6 valandas nesustodami vairuoja.

„Jeigu vairuotojas „telpa“ į grafiką, tai jis turės 30 minučių pertrauką, tačiau jei dėl transporto kamščių ar kitų situacijų eisme nespėja pagal grafiką, tai net ir to pusvalandžio jis nebetenka. Mes deramės, kad vairuotojas bent po 5 darbo valandų galėtų turėti pietų pertrauką. Be to, vairuotojams sudaromas nepatogus darbo grafikas. Pavyzdžiui, iš ryto dirba keturias valandas, po to tiek pat laiko sėdi autobusų parke, nes gyvenantys kaimuose į namus negrįžta, ir vėl 17 val. pradeda darbą, o baigia 21–22 val. Tada pamiega penkias valandas ir vėl 5 val. ryto būna darbe“, – kalbėjo K. Krupavičienė.

Pasak Seimo narės Laimos Nagienės, aptartos darbo sąlygos šokiruoja, ypač kai yra kalbama apie moteris vairuotojas, kurioms reikia pertraukos dėl visiems suprantamų higienos dalykų.

„Šioje situacijoje kyla dar vienas aktualus klausimas – ką daro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija? Kur yra jai pavaldi Valstybinė darbo inspekcija? Jos yra atsakingos už nustatytus darbo pažeidimus. Kodėl jos nevykdo savo funkcijų ir netiria šių atvejų, neužtikrina kontrolės?“ – klausimus minėtoms institucijoms kėlė L. Nagienė. 

„Mes neturime kur nusiplauti rankas, neužtikrinamos higienos normos, nėra tualetų, poilsio kambario, kad vairuotojams nereikėtų sėdėti autobuse ir šalti 40 minučių, kai dabar yra 10 laipsnių šalčio. Mes neturime kur pasišildyti maisto, tenka jį valgyti šaltą. Vilniaus miesto savivaldybė ir VVT generalinis direktorius Darius Aleknavičius žadėjo, kad šiais metais turėsime 5 modulinius namelius, kuriuose galėsime pailsėti. Tačiau pažadai liko pažadais. O viešai jie deklaruoja, kad įrengs vienuolika, nors net tų penkių nepastatė“, – sakė susitikime dalyvavęs VVT vairuotojas Grigorijus Pliaskovskis.

Jo teigimu, bendrovės vadovybėje sprendimai priimami vienašališkai, visiškai neatsižvelgiant  į darbuotojų interesus ir lūkesčius, ignoruojama ir nenorima bendrauti, primetama sava pozicija, darbuotojų socialinės garantijos prastėja.

„Mes dvejus metus laukiame kolektyvinės sutarties pasirašymo. Pernai rudenį mes kelias savaites miegojome prie Vilniaus miesto savivaldybės palapinėse, kad meras R. Šimašius atkreiptų dėmesį. Tačiau jis per visą savo kadenciją nė karto neatėjo kalbėtis, išklausyti darbuotojų nuomonės. Dar praėjusiais metais daugiau kaip 600 vairuotojų norėjo stabdyti darbo sutartis, tačiau dėl šalyje įvestos nepaprastosios padėties ir pandemijos, mes negalėjome streikuoti, buvome įstumti į kampą, tad laukėme to momento, kai galėsime visiems viešai pasakyti, kad jau „užteks“ tyčiotis iš mūsų“, – kalbėjo G. Pliaskovskis.

Pasak VVT vairuotojo Žilvino Viršilo, darbuotojai neturi normalių dviejų poilsio dienų paeiliui, kurių metu būtų galima pabūti su šeima, susitvarkyti buitį ar tiesiog pailsėti.

„Numatyta, kad per 7 dienas darbuotojas turi penkias dienas dirbti, o dvi ilsėtis. Tai dabartinė įmonės valdžia tas poilsio dienas skaido – duoda vieną išeiginę, pavyzdžiui, sekmadienį, o kitą – trečiadienį. Tai per tą vieną parą belieka tik išsimiegoti ir nieko nebedaryti“, – kalbėjo Ž. Viršilas.

Jis tęsė, kad pagal seną tvarką, kai vairuotojai stovi kamščiuose ir tuo metu faktiškai dirba, už šį laiką būdavo sumokėta, tačiau dabar situacija pasikeitė į blogąją pusę.

„Gauname lapkričio mėnesio algalapį pagal naują tvarką ir matome, kad atima tą laiką, kai yra vėluojama 5 ar 10 minučių, neviršijus numatytos 30 min ribos, ir už jį nėra sumokama. Tačiau juk kamšiuose pačios transporto priemonės nevažiuoja, jų niekas nepalieka“, – teigė Ž. Viršilas.

Demokratų frakcija ir toliau ketina imtis iniciatyvos aiškintis streiko situaciją ir inicijuoti Seime atitinkamas įstatymo pataisas, kurios neblogintų streikuojančių darbuotojų padėties.

Daugiau informacijos:

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ referentas (atstovas spaudai)

Kęstutis Butvydas

El. p. kestutis.butvydas@lrs.lt, mob. 8 612 22 573

 

Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
„Audi Activesphere“ koncepcija 

„Audi Activesphere“ koncepcija 

Ketvirtasis futuristinis „Audi Activesphere“ modelis yra keturių žiedų prekės ženklo „Sphere“ serijos koncepcinių automobilių kulminacija. Pristatytas keturių durų krosoveris-kupė pasižymi stebėtinai universalia kėbulo konstrukcija, o uždaras automobilio galas vieno mygtuko paspaudimu gali virsti atvira erdve kroviniams („Active back“).  Tobulai derindamas priešingybes, „Audi Activesphere“ yra universalus išsišokėlis, nepaisantis ribų. Jo pakaba ir pavaros sistema vienodai gerai […]

Naujasis „BMW M3 CS“: iki 100 km/val. – per 3,4 sek.

Naujasis „BMW M3 CS“: iki 100 km/val. – per 3,4 sek.

Vokietijos automobilių koncerno „BMW“ sportinių modelių padalinys „M GmbH“ pristatė atnaujintą, dar greitesnį „BMW M3 CS“ sedaną. Šis modelis, kuris pritaikytas ir važiavimui lenktynių trasose, ir yra universalus kasdienėse kelionėse, pasižymi patobulintu 405 kW/550 AG galios varikliu, subtilia išvaizda bei inovacijomis valdymo srityje.   „Naujausias modelis yra dar sportiškesnis ir dinamiškesnis. Tai pavyko pasiekti patobulinus […]

Ruošiamasi rekonstruoti krašto apsaugai svarbų valstybinės reikšmės kelią Švenčionių rajone

Ruošiamasi rekonstruoti krašto apsaugai svarbų valstybinės reikšmės kelią Švenčionių rajone

Švenčionių rajone ties Pabradės poligonu rengiamasi kapitališkai remontuoti rajoninio kelio Nr. 4415 Pabradė–Meškerinė beveik 6 km ilgio ruožą (nuo 5,3 iki 11,1 km). Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė viešąjį pirkimą šio ruožo kapitalinio remonto techninio darbo projektui parengti, projekto vykdymui prižiūrėti ir darbams atlikti. Planuojama, kad sėkmingai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, projektą bus galima įgyvendinti […]

Saugaus eismo situacija Lietuvoje pernai: padėtis gerėjo, bet problemų dar apstu

Saugaus eismo situacija Lietuvoje pernai: padėtis gerėjo, bet problemų dar apstu

Nors kiekvienais metais eismo saugumo užtikrinimui pritaikoma įvairių naujovių, vairuotojai vis labiau drausminami, tačiau kai kurios tendencijos išlieka neraminančios. Statistiniai duomenys atskleidžia, kad eismo įvykių skaičius pernai kai kuriuose miestuose kartais pasiekdavo ir priešpandeminius rezultatus, taip pat padaugėjo incidentų, kuriuose sužeidžiami žmonės. Pavojingiausia – uostamiestyje Kaip rodo pastarųjų ketverių metų draudimo bendrovės ERGO duomenys, keliuose […]

300 naujų vilkikų papildys „cargoGO Logistics“ transporto parką – investuoja 40 milijonų eurų

300 naujų vilkikų papildys „cargoGO Logistics“ transporto parką – investuoja 40 milijonų eurų

Viena didžiausių logistikos kompanijų Lietuvoje UAB „cargoGO Logistics“ didina savo veiklos apimtis ir transporto parką papildys 300 naujų vilkikų. Užsakyti automobiliai įmonės transporto bazę pasieks etapais, išdėstytais per visus 2023-uosius metus. Į transporto parko plėtrą įmonė investuoja 40 mln. Eur. „Didžioji dalis įsigyjamų automobilių bus skirti plėtrai – jaučiame didelį vilkikų poreikį. Šiuo metu valdome […]

Kodėl naujų elektromobilių kainos vis dar yra aukštos?

Kodėl naujų elektromobilių kainos vis dar yra aukštos?

Nenumaldomai artėjant elektromobilių erai, didžioji dalis automobilių gamintojų savo gamoje įterpia ir elektra varomus modelius, kuriuos renkasi vis daugiau pirkėjų. Tačiau elektromobilių paklausa vis dar neprilygsta benzininiams bei dyzeliniams modeliams dėl mažo pasirinkimo, vairuotojų įpročių ir, svarbiausia, aukštos kainos. Daugelis vairuotojų pereitų prie elektra varomų automobilių anksčiau, bet ne kiekvienas juos gali įpirkti. Nors rinka […]